Nedarbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nedarbas (bedarbystė) – darbingų asmenų neužimtumas ūkinėje veikloje; socialinis reiškinys, kai darbingas asmuo neturi darbo (dirbančiu laikomas tada, kai asmuo yra užimtas visą arba dalį darbo dienos ir už šią veiklą gauna tam tikrą atlygį). Nedarbu nelaikomi atvejai, kai darbo neturi nepilnamečiai, pensininkai, dirbti negalintys neįgalieji ir kai nedirba žmonės, turintys pakankamai turto ar nedarbinių pajamų, iš kurių gali pragyventi. Nedarbas siejasi su asmens ir jo šeimos negebėjimu apsirūpinti pirmos būtinybės (maistas, drabužiai ir t. t.) ir kitokiomis prekėmis, apmokėti būstą, komunalines paslaugas, vaikų ir (ar) savo mokslą, pramogas. Finansinis nepajėgumas sietinas su negalėjimu apmokėti gydymo paslaugų, susijusi sveikatos draudimo nebuvimu, negalėjimu apsidrausti nuo nelaimių.

Pagal Tarptautinės darbo organizacijos duomenis 2005 metais pasaulyje buvo 191,8 mln. bedarbių, tai yra 35 mln. daugiau negu prieš 10 metų. Darbą turi 2,8 mlrd. žmonių. Paskutiniais metais užimtumas auga visuose pasaulio regionuose išskyrus Šiaurės Afriką ir Artimuosius rytus (ypač arabų valstybėse).

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Nedarbo rūšys yra šios:

  • Sezoninis nedarbas – cikliškas nedarbo svyravimas, dažniausiai pakylantis žiemą ir sumažėjantis vasarą. Tai įvyksta dėl darbo atsiradimo žemės ūkyje, statybose, turizmo sektoriuje.
  • Funkcinis nedarbas – asmenys laikinai esantys be darbo dėl darbo vietos pasikeitimo.
  • Struktūrinis nedarbas – atsiranda dėl ekonomikos restruktūrizacijos.
  • Ciklinis nedarbas – atsiranda dėl produkcijos paklausos sumažėjimo ir padidėjimo.

JAV duomenys apie bedarbystę skelbiami kiekvieną mėnesį pirmą penktadienį 8:30 ryto vietiniu laiku.

Nedarbo lygis[taisyti | redaguoti kodą]

Į apskaitą įtraukiami tik asmenys, sulaukę 16 metų amžiaus ir ne vyresni kaip pensinio amžiaus. Asmenys, kurie yra karinėje tarnyboje, kalėjimuose ir psichiatrinėse ligoninėse į apskaitą neįtraukiami. Bedarbiais laikomi visi asmenys, kurie apskaitomuoju laikotarpiu nedirbo. Jokiu būdu negalima bedarbiais laikyti asmenis tik registruotus Darbo biržoje ar tik tuos, kurie moka mokesčius.

Skaičiavimo istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmus tyrimus atliko JAV Darbo statistikos biuras 1915 metais keturiose perdirbimo šakose. O 1931 metais analizavo 91 perdirbimo pramonės ir 15 kitokios pramonės šakose. Ypač daug dėmesio bedarbystės apskaitai buvo skirta 1930 metais JAV esant Didžiajai depresijai. Galiausiai 1933 metais pirmą kartą buvo apžvelgtas vidutinis darbo laikas ir valandinis darbo užmokestis.
Darbinių projektų administracija 1940 metais pradėjo tirti namų ūkius ir kas mėnesį teikti ataskaitą apie bedarbystę. 1942 metų gale atsakingu už tyrimus buvo paskirtas Apskaitos biuras. Nuo 1959 metų Apskaitos biuras paskyrė vykdyti tyrimus dėl bedarbystės savo padaliniui – Darbinės statistikos biurui.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka