Vatikanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Santa Sede
Stato della Città del Vaticano
Vatikano vėliava Vatikano herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Vatikanas žemėlapyje
Valstybinė kalba lotynų, italų
Sostinė Vatikanas
Didžiausias miestas Vatikanas
Valstybės vadovai Popiežius Pranciškus
Vadovas
Giovanni Lajolo
Valstybės sekretorius
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
0,44 km² (232)
0 %
Gyventojų
 – 2007 (progn.)
 – Tankis
 
821 (220)
1780 žm./km² (6)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
netaikoma
0,00 mlrd. $ (N/A)
0,00 $ (N/A)
Valiuta Euras (€)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +1 (CET)
UTC +2 (CEST)
Nepriklausomybė
Pasirašyta
Laterano sutartys
1929 m. vasario 11 d.
Valstybinis himnas Vatikano himnas
Interneto kodas .va
Šalies tel. kodas 379

Vatikanas, Vatikano Miesto Valstybė (lot. Vaticano, ital. Stato della Citta del Vaticano) – miestas-valstybė, anklavas Italijos sostinės Romos vakarinėje dalyje, ant Vatikano kalvos, popiežiaus rezidencija. Vatikanas yra mažiausia pasaulio valstybė ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal plotą.[1]

Vatikano pilietybę turi apie 350 žmonių. Vatikanui priklauso keliolika objektų Romoje, popiežiaus vasaros rezidencija Kastel Gandolfe (20 km nuo Romos).

Nors Vatikanas yra labai mažas, tačiau turi savo gvardiją, pinigus, pašto ženklus ir kitus savarankiškos valstybės atributus. Vatikano pasididžiavimas – Šv. Petro bazilika, laikoma didžiausia ir puošniausia katalikų bažnyčia pasaulyje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Vatikano istorija

Senovėje ant Vatikano kalvos (mons Vaticanus) stovėjo didelis imperatoriaus Nerono cirkas. Valdant šiam imperatoriui, cirko teritorijoje buvo nukryžiuotas Šv. Petras ir netoliese palaidotas. Po kurio laiko ten buvo pastatyta bažnyčia, o praėjus maždaug 250 metų, imperatorius Konstantinas ant apaštalo kapo pastatė nuostabią baziliką. Vatikanas tapo piligrimų, traukiančių prie šv. Petro kapo, traukos centru.

Iki XIV a. popiežių rezidencija buvo ne Vatikanas, o Laterano rūmai. Po Romos imperijos žlugimo popiežiai, apeliuodami į vadinamąją „Pipino dovaną“, pasiskelbė savo „bažnytinės valstybės“ valdovais. Popiežiai palaipsniui plėtė savo valdomas teritorijas ir po kurio laiko valdė didesniąją dalį Apeninų pusiasalio. Popiežiai Vatikane įsikūrė tik po Didžiosios schizmos, grįžę iš Avinjono (1377 m.). Nuo 1377 m. kiekvienas popiežius plėtė ir gražino Vatikano kalvos statinius, stengėsi šventąją kalvą paversti garbinga Vyriausiojo Katalikų bažnyčios Tėvo būstine.

XIX a. didesniąją dalį popiežiaus valdomų žemių atėmė naujai susikūrusi Italijos karalystė. 1870 metais, kai Roma buvo užimta ir prijungta prie Italijos karalystės, popiežiaus valdos buvo dar labiau sumažintos. Popiežius Pijus IX atsisakė pripažinti Italijos karalystę ir ragino katalikus ją boikotuoti. Faktiškai valdydami Vatikano teritoriją, popiežiai ilgai kovojo su Italijos valstybe, tikėdamiesi su Europos didžiųjų valstybių parama atkurti senąją popiežiaus valstybę. Nesutarimai baigėsi, kai popiežius Pijus XI 1929 m. vasario 11 dieną pasirašė su Italijos vyriausybe Laterano susitarimą, kuriuo remiantis oficialiai buvo sukurta nepriklausoma Vatikano valstybė, ir Romos katalikų bažnyčia įgavo išskirtinį statusą Italijoje. 1947 m. Vatikano suverenitetas įteisintas Italijos konstitucijoje. 1984 metais naujas konkordatas tarp Šventojo sosto ir Italijos pakeitė ankstesnio susitarimo nuostatas, pagal kurias Romos katalikų religija buvo paskelbta valstybine Italijos religija.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šv. Petro aikštė
Vatikano miesto žemėlapis

Vatikanas – mažiausia pagal plotą nepriklausoma valstybė pasaulyje (0,44 km²). Mikrovalstybė išsidėsčiusi ant Vatikano kalvos šiaurės rytų Romos dalyje, už kelių šimtų metrų nuo Tibro dešiniojo kranto. Vatikano ir Italijos ribos (3,2 km ilgio) beveik visur atkartoja miesto sienų, pastatytų popiežiaus apsaugai, ribas. Žemiausias Vatikano taškas yra 19 m, aukščiausias – 75 m aukštyje virš jūros lygio.

Vatikano klimatas toks pat kaip ir Romos – Viduržemio jūros klimatas su švelniais lietumis nuo rugsėjo iki gegužės vidurio bei karštomis vasaromis nuo gegužės iki rugsėjo.

Geografinės koordinatės: 41° 54′ š. platumos, 12° 27′ r. ilgumos.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Vatikano valstybinis statusas aptartas 1929 metų Laterano susitarimu. Santvarka – absoliutinė renkamoji monarchija (teokratija). Monarchas turi aukščiausią įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę galią, kartu yra Romos katalikų bažnyčios vadovas. Popiežių renka iki gyvos galvos kardinolų taryba (popiežiaus rinkimai vadinami konklava).

Popiežius skiria administracinį valdytoją, kurio pareigos panašios į premjero ministro. Katalikų bažnyčios vykdomąją valdžią įgyvendina Valstybės sekretorius, ypatingai atsakingas už tarptautinius Vatikano santykius. Aukščiausieji Vatikano konsultaciniai organai: Visuotinis Romos katalikų bažnyčios susirinkimas (šaukiamas kas keletą dešimčių metų), Kardinolų kolegija (jos narių skaičius nepastovus; apie 1/3 kardinolų įeina į Romos kuriją, kiti užima vadovaujančias pareigas kitų šalių Romos katalikų bažnyčiose) ir Vyskupų sinodas. Teisinė sistema remiasi kanonų teise, jei jos normos nėra nustatytos – taikomi Romos miesto įstatymai.

Vatikano religinei, politinei ir ekonominei veiklai praktiškai vadovauja Romos kurija, susidedanti iš sekretoriato, valstybės reikalų tarybos, kongregacijų (dvasinių žinybų) ir kitų tarnybų. Narius į Kuriją skiria popiežius iš kardinolų tarpo.

Nuo Vatikano, kaip valstybės, skiriasi Šventasis Sostas, kuris vadovauja Katalikų bažnyčiai visame pasaulyje. Šventasis Sostas yra Katalikų bažnyčios „centrinė vyriausybė“.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Vatikano ekonomika.

Unikali Vatikano ekonomika – tai iš viso pasaulio katalikų pervedamos lėšos, taip pat pašto ženklų, monetų, turistinių suvenyrų pardavimas, pinigai už bilietus į muziejus bei leidinių pardavimas. Vidutinis pagalbinių darbininkų užmokestis yra panašaus lygio kaip ir Romoje.

Vatikane naudojami eurai su Vatikano simbolika. Šalis taip pat turi savo banką Istituto per le Opere di Religione. Šis bankas turi bankomatus su instrukcijomis lotynų kalba; tokie yra bene vieninteliai pasaulyje.[2]

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Beveik visi 921 piliečių gyvena Vatikane. Tai daugiausiai kunigai, patarnautojai, šveicarų sargyba. Pagalbiniai darbininkai (jų yra apie 3000) gyvena ne Vatikane.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Visas Vatikanas yra kultūros paminklas. Tokie pastatai kaip Šv. Petro bazilika ar Siksto koplyčia talpina savyje pasaulinio garso menininkų kūrybą – čia kūrė Botičelis, Berninis, Mikelandželas.

Vatikano biblioteka bei Vatikano muziejai taip pat yra ypatingos istorinės, mokslinės ir kultūrinės svarbos objektai.

Kariuomenė[taisyti | redaguoti kodą]

Iki 1970 m. Vatikane buvo 4 rūšių kariuomenė:

1. Dvaro gvardija

2. Rūmų gvardija

3. Popiežiaus žandarmerija

4. Šveicariškoji gvardija.

1970 m. popiežius Paulius VI reformavo kariuomenę, likvidavęs pirmąsias tris kariuomenės rūšis ir valstybės apsaugai palikęs tik Šveicariškąją gvardiją, sukurtą 1506 m. 2002 m. popiežius Jonas Paulius II atkūrė žandarmeriją.

Šveicariškoji gvardija pavaldi tiesiogiai popiežiui.

Transportas ir komunikacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Pašto dėžutė

Vatikane nėra oro uosto. Yra viena malūnsparnio aikštelė ir 852 m. ilgio geležinkelis, jungiantis geležinkelio stotį, esančią prie šv. Petro bazilikos, su Italijos geležinkeliais. Korespondencija paštu cirkuliuoja greičiau, nei Italijos teritorijoje. Vatikanas turi savo domeną ir palydovinės TV kanalus, tačiau naudojasi Italijos laidinio ir judriojo telefoninio ryšio paslaugomis.

Neoficialus Vatikano laikraštis „L’Osservatore Romano“ išeina kasdien italų kalba, kartą per savaitę – anglų, ispanų, portugalų, vokiečių ir prancūzų kalbomis, bei kartą per mėnesį – lenkiškai.

Veikia trys AM radijo stotys, keturios FM bei dvi trumpųjų bangų stotys.

Diplomatiniai santykiai[taisyti | redaguoti kodą]

Už Šventojo sosto diplomatinius santykius atsako Valstybės sekretoriato santykių su valstybėmis sekcija. Sekcijai vadovauja sekretorius arkivyskupas (pastaruoju metu Dominique Mamberti).

Šventasis sostas palaiko diplomatinius santykius su 174 pasaulio valstybėmis, tarp jų su ES bei Palestinos išsivadavimo organizacijos ir yra 15-kos tarptautinių organizacijų narė (tarp jų UNESCO, Tarptautinės sveikatos organizacijos, Pasaulio prekybos organizacijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos bei Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos).

Šventasis sostas – seniausias (nuo 1942 m.) Kinijos Respublikos diplomatinis sąjungininkas ir šiuo metu yra vienintelis suverenus tarptautinės teisės subjektas Europoje, formaliai pripažįstantis Taivaną.

2007 m. Šventasis sostas užmezgė diplomatinius santykius su Saudo Arabija.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Pavadinimas kilo nuo kalvos Mons Vaticanus pavadinimo, lot. vaticinia, būrimo vieta. Vatikano suverenitetas yra ne savarankiškas, o kylantis iš Šventojo sosto suvereniteto. Vatikanas yra tik Šventojo sosto, popiežiaus rūmų ir jo aptarnaujančio personalo buvimo vieta. Užsienio šalių diplomatinės misijos akredituotos ne mieste – valstybėje Vatikane, o prie Šventojo sosto. Dėl mažos teritorijos užsienio atstovybės reziduoja ne Vatikane, o Romoje. Šventasis sostas (ne Vatikanas) yra nuolatinis Jungtinių Tautų narys – stebėtojas, 2004 m. liepos mėn. gavęs balsavimo teisę. Be to nuo 2008 m. liepos mėn. Vatikanas pradėjo nuolatinį bendradarbiavimą su Interpolu. Vatikanas, The World Factbook
  2. Seán P. O'Malley (2006-09-28). "A Glimpse Inside the Vatican & Msgr. Robert Deeley’s Guest Post." Nuoroda tikrinta 2008-01-30.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Vatikanas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Vatikanas

Bendros nuorodos apie Vatikaną:

Vatikano profilis:

Vatikanas žemėlapiuose: