Čečėnija
| Čečėnijos respublika Чеченская республика Нохчийн Республика |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|||||||
.svg) |
|||||||
| Valstybė: |  Rusija |
||||||
| Federalinė apygarda: | Pietų Federalinis Rajonas | ||||||
| Ekonominis regionas: | Šiaurės Kaukazas | ||||||
| Administracinis centras: | Groznas | ||||||
| Oficialios kalbos: | rusų kalba, čečėnų kalba | ||||||
| Prezidentas: | Ramzanas Achmadovičius Kadyrovas | ||||||
| Vyriausybės pirmininkas: | Ramzanas Achmadovičius Kadyrovas | ||||||
| Gyventojų : | 1 103 686 (49) | ||||||
| Plotas: | 15 300 km² (80) | ||||||
| - vandens %: | labai nedidelis % | ||||||
| Tankumas : | 72 žm./km² | ||||||
 Vikiteka: |
Čečėnijos respublikaVikiteka | ||||||
Čečėnijos Respublika (čeč. Нохчийн Республика=Noxçiyn Respublika; rus. Чеченская Республика) – Rusijos Federacijos respublika Kaukaze. 1,1 mln. gyventojų (2005).
Turinys |
Istorija[taisyti]
Rusijoje įvykus revoliucijai, Čečėnija tapo Tarybų Sąjungos dalimi. XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje Čečėnija buvo sujungta su Ingušija, sukuriant Čečėnijos-Ingušijos autonominę respubliką. XX a. penktame dešimtmetyje čečėnai sukilo prieš tarybinę valdžią ir už tai buvo represuojami: prasidėjo čečėnų žudymai, deportacijos. Daugiausiai čečėnų buvo deportuota į Kazachstano dykumas ir Sibirą. Prieš čečėnus buvo vykdomas genocidas, kurį pripažįsta Europos Parlamentas [1]. Stalinas čečėnus kaltino padedant vokiečiams II Pasaulinio karo metu, įrodyta, kad čečėnų partizanai kariavo su vokiečiais prieš TSRS kariuomenę. Čečėnams buvo leista grįžti į Tėvynę tik 1956 m., kai Nikita Chruščiovas pradėjo destalinizaciją. Čečėnija buvo rusifikuojama ir vėliau. Nuo pat 1956 m. gyventojai buvo reikalaujami mokėti rusų kalbą. Žlugus Tarybų Sąjungai, t. y. 1991 m. čečėnų lyderių grupė paskelbė nepriklausomą Ičkerijos čečėnų respubliką tačiau jos tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino ir po Antrojo Čečėnijos karo respublika buvo likviduota. Po nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. respublikoje labai greitai įsigalėjo anarchija[reikalingas šaltinis], plėšikavimai[reikalingas šaltinis], iki neregėto masto išaugo nusikalstamumas[reikalingas šaltinis], prasidėjo skurdas[reikalingas šaltinis], gyventojai visiškai neturėjo darbo[reikalingas šaltinis], čečėnų kovotojų gretos augo dideliais tempais[reikalingas šaltinis], buvo plėšiami likę rusų kariniai daliniai[reikalingas šaltinis]. Tik 1993 m. Rusijos prezidentas Jelcinas nusprendė nuginkluoti kovotojų būrius ir atstatyti regiono okupaciją. 1 karas truko beveik 3 metus, Rusijai pasidavus spaudimui ir išvedus kariuomenę iš Čečenijos 1996 m. iškarto įsigali banditizmas[reikalingas šaltinis], žmonių grobimai ir žudymai[reikalingas šaltinis], labai paplito įkaitų grobimas[reikalingas šaltinis].
Ginkluotas konfliktas su Rusija[taisyti]
Gyventojai[taisyti]
Pagal 2004 m. duomenis, Čečėnijoje buvo ~1,1 mln. gyventojų. Pagal 2002 m. atliktą gyventojų surašymą, čečėnai sudarė 93,5 % populiacijos. Rusai sudarė 3,7 %, kumykai - 0,8 %, ingušai - 0,3 % gyventojų.
Miestai[taisyti]
Didžiausi miestai 2002 m. (> 20 tūkst. gyventojų):
Šaltiniai[taisyti]
Nuorodos[taisyti]
 |
Šis straipsnis apie Rusiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
