Jonava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonava
   Coat of arms of Jonava (Lithuania).svg      Flag of Jonava (Lithuania).svg   
Jonavos Panorama 2014.jpg
Jonavos panorama

Jonava
55°04′20″N 24°16′50″E / 55.07222°N 24.28056°E / 55.07222; 24.28056 (Jonava)Koordinatės: 55°04′20″N 24°16′50″E / 55.07222°N 24.28056°E / 55.07222; 24.28056 (Jonava)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Kauno apskritis Kauno apskritis
Savivaldybė: Jonavos rajono savivaldybė
Įkūrimo data: 1750 m. rugpjūčio 8 d.
Meras: Mindaugas Sinkevičius
Gyventojų (2014): 29 353
Plotas: 13,6682 km²
Tankumas (2014): 2 148 žm./km²
Altitudė: 65 m
Pašto kodas: centrinis LT-55001
Commons-logo.svg Vikiteka: JonavaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Jonavà
Kilmininkas: Jonavõs
Naudininkas: Jõnavai
Galininkas: Jõnavą
Įnagininkas: Jõnava
Vietininkas: Jonavojè

Jonava (tarimas) – devintas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas, esantis Kauno apskrityje, prie Neries, žemiau Šventosios žiočių, 30 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Jonavos rajono centras. Yra 2 pašto skyriai. Miesto centre yra Santarvės aikštė, Laikrodžio aikštė (įrengta 1988 m. pagal Rimanto Šneiderio projektą), Ramybės skveras.

Miesto gimtadienis švenčiamas rugpjūčio 8 d., neretai siejamas ir su Joninėmis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Jonavos arklių pašto stotis (dabar Jonavos krašto muziejus)

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Žemaičių stalininkas Dominykas Kosakovskis, prie Skarulių dvaro įkurdamas miestelį, jį pavadino savo sūnaus Jono Eustachijaus vardu slaviškos darybos principais (Janowo). Ilgainiui nusistovėjo aplietuvinta pavadinimo lytis Jonava.

Yra legenda, kuri byloja, kad senais laikais kairiajame Neries krante, stovėjusi smuklė, kurioje gyveno Jonas ir Jonienė. Smuklė viliodavo pirklius, amatininkus, kurie sakydavo „Užsukime pas Jonus“. Pasak legendos, taip ir kilo Jonavos pavadinimas.

Miesto kūrimasis ir plėtimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad Jonavos vietoje ošė gūdi giria, mat ir dabar rytinė miesto dalis atsimuša į tankius miškus. Bene anksčiausiai apgyvendinta miesto dalis buvo Skarulių kaimo teritorijoje. Čia kasinėjant rasta įvairių 10-12 tūkst. pr. m. e. darbo įrankių. Didžiausia archeologinė gyvenvietė aptikta ties dabartiniu miesto senamiesčiu, seniausia – dabartinio Jonavos Kultūros centro vietoje.[3] Taip pat nemažai gyventa ir ties Jonavos autobusų stotimi, mat net ir šiais laikais randama molio puodų šukių.

Jonaviečiai minėję, jog ties Jonavą per Nerį buvusi brasta, kuri buvo aprašyta ir 1373 m.Livonijos kronikoje“. Brasta tuomet buvo itin svarbus to meto karinis objektas, tad ji itin slėpta, saugota.

Miesto atsiradimas siejamas su Skarulių dvaru. XVII a. jis atiteko Dominykui Kosakovskiui, kuris 1740 m. pasistatė rūmus. 1750 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1776 m. Skarulių kaimas atiteko Juozapui Kazimierui Kosakovskiui, įkurtas marijonų vienuolynas. Pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą 1791 m. pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. Šie pastatai sudarė miesto centrą, o vėliau į jį pradėjo keltis ir pirmieji gyventojai iš aplinkinių kaimų.[4]

XVIII a. Jonava buvo sudaryta iš dvaro ir gyvenvietės, kuri buvo įsikūrusi dešiniajame Neries krante. Pati gyvenvietė plėtėsi į vakarus nuo brastos. Pro dvarą ėjo kelias iš Ukmergės į Kauną, centrinė gatvė vedė į Kėdainius.

1789 m. gyventojų surašymo duomenimis, bene pusė Jonavos gyventojų buvo žydai. Miesteliui plėstis įtaką turėjo nebloga geografinė padėtis. Aštuoniolikto amžiaus pabaigoje Neries upe padidėjo prekyba, tad mieste atsirado nemažai prekybininkų. 1820 m. Jonavoje buvo bemaž 133 kiemai.

1835 m. nutiestas Sankt PeterburgoVaršuvos kelias, pastatyta arklių pašto stotis. 1838 m. per Jonavą nutiesiama optinio telegrafo linija, vėliau buvusi pakeista elektromagnetine. 1842 m. per Nerį veikė keltas.

Jonava statėsi be jokio plano, buvo renčiami mediniai namai, tačiau nuo baudžiavos panaikinimo iki pirmojo pasaulinio karo miestas itin nesiplėtė, o 1894 m. kilęs gaisras itin nuniokojo patį miestą, 1899 m. parengtas miesto atstatymo planas. Vėliau gaisras kilo tik 1905 m. – nuniokota geležinkelio stotis bei daugelis gyvenamųjų namų.

1871 m. Jonavoje gyveno apie 3000 žmonių, dauguma vertėsi prekyba. Tais pačiais metais Liepojos-Romnų geležinkeliu važiavo pirmasis traukinys. Geležinkelis itin smarkiai padidino miesto plėtimąsi į šiaurę, o laivyba Nerimi ilgainiui neteko prasmės.

Toliau plėtėsi prekyba – vyko didelės mugės, kūrėsi parduotuvės, turgūs. XX a. jonaviečiai garsėjo stalyste bei ratų gamyba.

1893 m. ant Varnutės upelio pastatyti pirmieji malūnai. 1912 m. atidarytas degtukų fabrikas.

Pokario metai ir pramonės kūrimasis[taisyti | redaguoti kodą]

AB „Achema

Po antrojo pasaulinio karo Jonava neteko daugelio pastatų bei gyventojų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.

1946 m. nutarta degtukų fabriką pertvarkyti į baldų įmonę, 1958 m. tapusią Jonavos baldų kombinatu. Baldai buvo gaminami net Maskvos Kremliui, Suvažiavimų rūmams, Didžiajam teatrui. Šeštajame dešimtmetyje baldininkams pastatyta gyvenvietė, klubas, mokykla.

1950 m. Jonava tapo Jonavos rajono centru. 1962 m. netoli Skarulių prasidėjo chemijos (azotinių trąšų) gamyklos – „Azoto“ (dab. AB „Achema“), statybos. Pirmasis lietuviškas amoniakas pagamintas 1965 m.. Gamykla plėtėsi ir augo. Taip septintojo dešimtmečio pradžioje Jonava imta vadinti chemikų miestu. Dėl chemijos gamyklos plėtimosi, Skarulių kaimas buvo pradėtas naikinti, padidėjo aplinkos užterštumo problemų. Miesto centre pastatyta universalinė parduotuvė (architektas A. Beinortas).

1986 m. Jonavoje pastatytas Taurostos tiltas, sumažinęs automobilių srautus per miestą. 1989 m. kovo 20 d., 11.20 valandą, Jonavos „Azote“ įvyko sprogimas, kurio metu išsiliejo apie 7,5 tūkst. tonų skysto amoniako, kilo gaisras ir į atmosferą išsiskyrė daug nuodingų dujų. Nuodingų cheminių junginių debesis vėjas nešė link Ukmergės, Širvintų, Kėdainių. Vėliau paskelbta, jog 29 žmonės dėl avarijos tapo neįgalūs.[5] Tačiau tikrieji nelaimės nuostoliai ir padariniai nesuskaičiuoti ir neįvardinti iki šiol. Yra žinoma, kad amoniakas gali sukelti rimtus vaikų smegenų pažeidimus, ypač pavojingas embrionui nėštumo laikotarpiu.

1996 m. patvirtintas dabartinis Jonavos herbas.

2012 m. vasario 2 d. Jonavos miesto teritorija padidėjo 300 hektarų, prie miesto buvo prijungti besiribojantys kaimai ir bendras Jonavos plotas siekė 1366,82 ha.[6]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. 2-oji pusė – 1950 m. Jonavos valsčiaus centras Kauno apskritis
19501953 m.  ? Jonavos rajono centras Kauno sritis
19531962 m.  ?
19621965 m.  ? Kauno rajonas
19651995 m.  ? Jonavos rajono centras
nuo 1995 m. Jonavos miesto seniūnija Jonavos rajono savivaldybės centras Kauno apskritis


Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Jonava įsikūrusi dešiniajame Neries krante, miestui būdingas raiškus reljefas. Yra gerai sutvarkytas gatvių tinklas (pagrindinės iš jų – Jono Basanavičiaus g., Vasario 16-osios g.), skverai (Ramybės), parkai (Atminimo, Taurostos, Joninių slėnis), aikštės (Jonavos Sąjūdžio, Santarvės, Laikrodžio) bei tvenkiniai (Varnutės), išsidėstę tarp mikrorajonų. Priemiestiniai želdiniai – vieni būdingiausių Jonavos bruožų.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Kulva - 7 km Žeimiai - 13 km Šilai - 6 km Blank-50px.png
Čičinai - 6 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Upninkai - 16 km
Kaunas – 36 km Šveicarija - 3 km Rukla - 8 km

Švietimas ir ugdymas[taisyti | redaguoti kodą]

1782 m. Jonavoje jau veikė mokykla. Vaikus mokė vienuoliai. Rašytiniuose šaltiniuose mokykla minima 1820 m. Po 13 metų šią mokyklą jau lankė 40 vaikų. Po 1820 m. sukilimo ji buvo uždaryta.

1867 m. Jonavoje įkurta liaudies mokykla (t. y. pradinė mokykla), kurioje buvo mokoma rusų kalba. 1871 m. iš Rumšiškių atkelta pradinė mokykla, prie kurios buvo įsteigta amatų klasė. XIX a. antroje pusėje prie Jonavos pradinės žydų mokyklos įsteigta batsiuvių amato klasė. 1919 m. įkurta progimnazija, kuri išleido vieną abiturientų laidą. 1935 m. pastatyta dviaukštė mūrinė mokykla, kuri pokario metu pakeista į vidurinę mokyklą. 1968 m. Jonavoje atsidarė nauja vidurinė mokykla. Miestui augant pastatyta mokykla senojoje Kauno gatvėje.

Šiuo metu veikia Jonavos politechnikos mokykla, bendrojo lavinimo – Jaunimo mokykla, Senamiesčio gimnazija, J. Ralio gimnazija, vidurinė mokykla Santarvės, Suaugusiųjų švietimo centras. Taip pat 4 pagrindinės mokyklos (Lietavos, Neries, R. Samulevičiaus, J. Vareikio), 2 pradinės mokyklos (Panerio, Jonavos). Ikimokyklinio ugdymo srityje veikia 2 mokyklos-darželiai („Bitutė“, „Šilelis“), 3 lopšeliai-darželiai („Lakštingalėlė“, „Dobilas“, „Saulutė“, „Žilvitis“, „Pakalnutė“). Mieste taip pat veikia papildomojo ugdymo įstaiga – Jonavos meno mokykla.

Mikrorajonai ir priemiesčiai[taisyti | redaguoti kodą]

Scheminis miesto planas (raudona linija pavaizduotas kelias  A6  KaunasZarasaiDaugpilis )
Lakštingalų mikrorajonas
Paneriai
  • Senamiestis – seniausia miesto dalis, išsidėsčiusi apie Kauno gatvę, prie Neries kranto.
  • Geležinkelio stotis – gyvenamųjų namų mikrorajonas miesto šiaurėje, prie Jonavos geležinkelio stoties.
  • Girelė – gyvenamasis-pramoninis mikrorajonas miesto šiaurės rytuose.
  • Baldininkai (Baldininkų gyvenvietė, Fabriko mikrorajonas) – mišrusis mikrorajonas išsidėstęs miesto šiaurės rytuose, šalia Liepojos-Romnų geležinkelio. Mikrorajonas buvo skirtas buvusio Jonavos baldų kombinato (dab. UAB „Baldai Jums“) darbuotojams.
  • Miškų urėdijos gyvenvietė (Miškūkis) – šiaurrytinė miesto dalis tarp Laukagalių kaimo ir Jonava-Ukmergė plento (čia anksčiau buvo įsikūręs Jonavos miškų ūkis; šiuo metu – miškų ūkio darbuotojų gyvenvietė).
  • Rimkai – gyvenamasis mikrorajonas į vakarus nuo miesto centro, tai vienas didžiausių ir tankiausiai apgyvendintų mikrorajonų.
  • Paneriai – gyvenamasis mikrorajonas prie Neries kranto, šalia Panerių gatvės.
  • Lietava – gyvenamasis mikrorajonas, apima Žeimių tako, bei Lietavos gatves.
  • Kosmonautai – gyvenamasis mikrorajonas į šiaurę nuo miesto centro, abipus Kosmonautų gatvės.
  • Lakštingalos – gyvenamasis mikrorajonas, esantis prie Varnakos upelio tvenkinių.
  • Skaruliai – kairiajame Neries krante, į vakarus nuo „Achemos“, įsikūręs mikrorajonas. Šiame mikrorajone yra Skarulių Šv. Onos bažnyčia.
  • Juodmena – gyvenamųjų namų mikrorajonas miesto šiaurės vakaruose, abipus Petro Vaičiūno gatvės.
  • Virbalai – naujausias gyvenamųjų namų mikrorajonas, esantis netoli Virbalų kaimo.
  • Kunigiškiai – pietinis sodų rajonas.
  • Laukagaliai – šiaurinis rajonas.
  • Melnytėlė – šiaurės vakarinis rajonas.
  • Varnutė – vakarinis rajonas.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūros veiklą organizuoja Jonavos kultūros centras (JKC). 1995 m. liepos 1 d. Kultūros ir švietimo skyriaus metodinis kabinetas reorganizuotas į Kultūros centrą, o po metų kultūros centras persikėlė į „AB Achema“ kultūros rūmus [7]. Šiuo metu kultūros centro direktorė yra Gintarė Vaiciekavičiūtė. Organizuojamos Joninių šventės su pagoniškomis tradicijomis, Užgavėnės, centrinės Eglės įžiebimo ceremonijos, „Homo Ludens“ – meno forumas, daugelis kitų renginių.

Kolektyvai[taisyti | redaguoti kodą]

Rajone yra per 20 meno kolektyvų. Garsus Savivaldybės mėgėjų teatras, liaudies kapelos. Įdomi jaunimo kolektyvo „Dobilia“ veikla. Dauguma metų gyvuoja Jonavos Raimundo Samulevičiaus pagrindinės mokyklos šokių kolektyvas (vadovė Rima Auglienė). Kultūros centre veikia vaikų pop choras „Šuldu buldu“, trys chorai: „Žemyna“-mišrus, „Guoba“-moterų ir 'Viltis„-tremtinių, vokalinis ansamblis „Presto“, merginų tautinių šokių grupė „Siaudelė“, folkloro grupė „Laduta“, pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Mazgytinis“, senjorų šokių kolektyvas.

Krašto muziejus[taisyti | redaguoti kodą]

Jonavos krašto muziejus (buv. arklių pašto stotis)

Krašto muziejaus pradžia laikoma 1987 m. organizuota paroda „Senoji Jonava“. 1989 m. Jonavos rajono taryba muziejui skyrė patalpas mokytojo tremtinio B. Garmaus name, kuriame 1989 m. rugpjūčio 1 d. atidarytas Jonavos kraštotyros muziejus. 1992 m. Jonavos kraštotyros muziejus persikėlė į senąsias Jonavos arklių pašto stoties patalpas, pakeistas pavadinimas į Jonavos krašto muziejų.[8]

Šiuo metu muziejuje įrengtos kelios parodų salės, dailės, istorijos, etnografijos skyriai, turi tris filialus Jonavos rajone. Muziejininkai užsiima mokslinė tiriamąja, edukacine, kultūrine, leidybine bei ūkine veikla, organizuoja įvairius renginius bei šventes miesto bei rajono gyventojams.

Bibliotekos[taisyti | redaguoti kodą]

Jonavos viešoji biblioteka

1939 m. įsteigta Jonavos valstybinė viešoji biblioteka, kuri 1941 m. uždaryta, vėliau, pasibaigus antrajam pasauliniam karui, atkurta. 1950 m. tapo rajonine biblioteka. 1976 m. persikėlė į Jonavos arklių pašto stoties patalpas, o 1992 m. – į dabartines.

Šiuo metu Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka turi 15 filialų Jonavos rajono kaimuose ir vieną filialą Jonavos mieste. Centrinėje bibliotekoje organizuojama daug parodų, susitikimų su rašytojais, kraštiečiais. Per metus čia išduodama apie 200000 knygų [9].

Religiniai statiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Žiniasklaida[taisyti | redaguoti kodą]

1951 m. Jonavoje išleistas pirmasis krašto laikraštis „Pergalės vėliava“, nuo 1965 m. spausdintas „Jonavos balsas“. Šiuo metu leidžiami laikraščiai „Alio Jonava“, „Naujienos“, „Joneda“, mėnraštis „Jonavos kraštas“.

Jonavoje taip pat veikia ir du televizijos kanalai: „AVVA“, transliuojamas kabelinės televizijos abonentams bei „TV7“, transliuojamas analoginės televizijos siųstuvais Jonavos ir aplinkiniams rajonams.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Sportinę veiklą organizuoja Kūno kultūros ir sporto centras. Jame įregistruota virš 13 sporto klubų, kuriuose yra virš 300 narių. „Lietavos“ komanda – Lietuvos II futbolo lygos nugalėtoja. Tinklinio moterų klubas „Achema-KKSC“ – tris kartus tapo Lietuvos čempionato nugalėtojomis. Taip pat yra bokso, šachmatų klubai. Ilgų nuotolių bėgimo klubo „Maratonas“ atstovai yra iškovoję keturis medalius tarptautiniame Vilniaus maratone.

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Krepšinis[taisyti | redaguoti kodą]

Tinklinis[taisyti | redaguoti kodą]

Pramonė[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausia miesto įmonė yra chemijos bendrovė AB „Achemos grupės“ įmonė „Achema“, esanti pačiame rytiniame miesto pakraštyje, netoli Neries ir Šventosios upių santakos, gaminanti trąšas.

Kitos svarbios įmonės:

  • UAB „Baltasis pyragas“ (seniau vadinta „Jonavos duona“) – duonos gaminiai
  • AB „Jonavos dujų ūkis“ – gamtinių dujų tiekimas
  • UAB „Baldai Jums“ – baldų gamyba (veikia vietoj buvusio „Jonavos baldų kombinato“)
  • UAB „Jonavos stalius“ – langai, konstrukcijos
  • AB „Jonavos agroservisas“ – metalinės konstrukcijos, statybos, elektros darbai
  • „A grupė“ – audimo fabrikas
  • UAB „Lonas ir partneriai“ – porolono gamyba
  • AB „Jonavos grūdai“ – grūdų apdorojimas, saugojimas, prekyba.

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Autobusai[taisyti | redaguoti kodą]

Jonavos autobusų stotis po rekonstrukcijos

Visuomeninio transporto veiklą organizuoja AB „Jonavos autobusai“. Kursuoja 1-9 numerio autobusai ir mikroautobusai (6 numerio autobusai yra privatūs). Jonavos autobusų stotis pastatyta 1978 m. Šiuo metu autobusais galima pasiekti beveik visus Lietuvos regionus. Autobusų stotis atnaujinta 2013 metais.

Geležinkelis[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Jonavos geležinkelio stotis.

Jonavos geležinkelio stotis pastatyta 1871 m. Ji priklausė Liepojos–Romnų geležinkelio atkarpai. Naujas geležinkelis sujungė Jonavą su Vilniumi, Šiauliais, Liepoja ir plačia Rusijos rinka. Jonava tapo svarbiu geležinkelių tašku.

Keliai[taisyti | redaguoti kodą]

Per Jonavą eina magistralinis kelias:

Krašto keliai:

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2014 m.
1823 m. 1851 m. 1871 m. 1885 m.*[2] 1893 m. 1897 m.sur. 1904 m.*[1]
600 1 560 2 920 1 906 3 350 5 000 5 622
1913 m. 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur. 1974 m.[11] 1976 m.[12]
5 644 4 115 5 460 5 005 14 563 21 400 24 000
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
28 413 36 520 34 954 34 696 34 521 34 446 34 238
2010 m. 2011 m.sur. 2014 m. - - - -
31 725 30 777 29 353 - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Mieste gyvena 46,5 proc. vyrų ir 53,5 proc. moterų.

Jonavos žydai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Jonavos žydai.

Jonavos žydai minimi aštuonioliktame amžiuje. Tarpukaryje Jonavoje veikė septynios sinagogos. 1941 m. rugpjūčio 14 d. Giraitės (Girelkos) miškelyje naciai vokiečiai ir jų talkininkai lietuviai sušaudė 552 žydus. Rašytojas Grigorijus Kanovičius yra įamžinęs Jonavos žydų gyvenimą.

Garbės piliečiai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Jonavos rajono garbės piliečiai.

Jonavos rajono garbės piliečiai – Bronislovas Lubys (garbės pilietis nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), pramonininkas; Edvardas Prichodskis (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), Jeronimas Ralys (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), gydytojas, vertėjas; Jonas Sirvydis (nuo 2006 m. sausio 26 d.), „Achemos“ vadovas; Konstantinas Bogdanas (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), skulptorius; Stanislovas Gediminas Ilgūnas (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), visuomenininkas; Teresė Žižienė (nuo 2004 m. spalio 14 d.), gydytoja; Vincas Algirdas Pranckietis (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), klebonas.

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Paminklai[taisyti | redaguoti kodą]

Paminklas Abraomui Kulviečiui Santarvės aikštėje, atidengtas 2009 m.
  • Abraomui Kulviečiui medinis paminklas Ramybės skvere (autorius V. Cikana);
  • paminklinis biustas Petrui Vaičiūnui (skulptorius V. Vildžiūnas);
  • kryžius jonaviečiams, kurie buvo palaidoti iškeltose kapinėse (autorius A. Kazlauskas);
  • Atminimo ansamblis (autorius V. Vildžiūnas ir dailės akademijos studentai);
  • Nepriklausomybės šaulių kryžius prie išvažiavimo Ukmergėn (pastatytas 1928 m., autorius D. Leparskis, sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1990 m. „Taurostos“ klubo iniciatyva, autoriai A. Kazlauskas ir J. Listvina).

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Jonavos miestų partnerių herbai ant savivaldybės pastato.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Яновъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41А (82) : Яйцепровод — Ѵ. С.-Петербургъ, 1904., 676 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Яновъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 962 psl. (rus.)
  3. J. Lenčiauskas „Jonavos rajonas“
  4. R. Kasperavičiūtė-Karaliūnienė „Mano gimtinė gyva atmintyje“.
  5. http://www.gzeme.lt/index.php?s_id=1&n_id=3963 Gimtoji žemė, „Du dešimtmečiai, pažymėti netektimis, baime ir nežinomybe“
  6. Joneda 2012 m. vasaris
  7. http://jkc.lt
  8. www.jonavosmuza.lt
  9. http://www.jonbiblioteka.lt/?psl=statistika
  10. Jonava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 693 psl.
  11. Jonava. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 68 psl.
  12. Vincas Brazauskas, Kazys Misius, Algimantas Miškinis. Jonava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 125 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Jonavos kraštas: ten, kur teka Lietuva…: fotoalbumas. – Kaunas: V studija, 2008. – 96 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-32-2

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Portal
Vikisritis: Jonava

Video[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]



Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją
Verta.png Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.