Jonava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Jonava (reikšmės).

Jonava
Jonava 55°04′20″N 24°16′50″E / 55.07222°N 24.28056°E / 55.07222; 24.28056 (Jonava)Koordinatės: 55°04′20″N 24°16′50″E / 55.07222°N 24.28056°E / 55.07222; 24.28056 (Jonava)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Kauno apskritis
Savivaldybė:	Jonavos rajono savivaldybė
Įkūrimo data:	1750 m. rugpjūčio 8 d.
Gyventojų (2008):	34 387
Plotas:	10,639 km²
Tankumas (2008):	3 232 žm./km²
Pašto kodas:	centrinis LT-55001
Vietovardžio kirčiavimas (3b kirčiuotė) Vardininkas: Jonavà Kilmininkas: Jonavõs Naudininkas: Jõnavai Galininkas: Jõnavą Įnagininkas: Jõnava Vietininkas: Jonavojè

Jonava (tarimas) — devintas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas Kauno apskrityje, prie Neries, žemiau Šventosios žiočių, 30 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Jonavos rajono centras. Yra du pašto skyriai (centrinis LT-55001).

Miesto gimtadienis švenčiamas rugpjūčio 8 d., neretai siejamas ir su Joninėmis.

Turinys 1 Istorija 1.1 Pavadinimo kilmė 1.2 Miesto kūrimasis ir plėtimasis 1.3 Pokario metai ir pramonės kūrimasis 1.4 Heraldika 2 Švietimas 3 Mikrorajonai, priemiesčiai 4 Kultūra 4.1 Kolektyvai 4.2 Krašto muziejus 4.3 Bibliotekos 4.4 Religiniai statiniai 5 Žiniasklaida 6 Sportas 6.1 Futbolas 7 Pramonė 8 Susisiekimas 8.1 Autobusai 8.2 Geležinkelis 9 Gyventojai 9.1 Garbės piliečiai 9.2 Žymūs žmonės 10 Seniūnija 11 Geografija 12 Aplinkinės gyvenvietės 13 Partnerystės ryšiai 14 Galerija 15 Nuorodos 15.1 Video 16 Išnašos

[taisyti] Istorija

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Dominykas Kosakovskis, prie Skarulių dvaro įkurdamas miestelį, jį pavadino savo sūnaus Jono Eustachijaus vardu slaviškos darybos principais (Janowo). Ilgainiui nusistovėjo aplietuvinta pavadinimo lytis Jonava. Yra legenda, kuri byloja, kad senais laikais kairiajame Neries krante, stovėjusi smuklė, kurioje gyveno Jonas ir Jonienė. Smuklė viliodavo pirklius, amatininkus, kurie sakydavo „Užsukime pas Jonus“. Pasak legendos, taip ir kilo Jonavos pavadinimas.

[taisyti] Miesto kūrimasis ir plėtimasis

Manoma, kad Jonavos vietoje ošė gūdi giria, mat ir dabar rytinė miesto dalis atsimuša į tankius miškus. Bene anksčiausiai apgyvendinta miesto dalis buvo Skarulių kaimo teritorijoje. Čia kasinėjant rasta įvairių 10-12 tūkst. pr. Kr. darbo įrankių. Didžiausia archeologinė gyvenvietė aptikta ties dabartiniu miesto senamiesčiu, seniausia – dabartinio Jonavos Kultūros centro vietoje. ^[1] Taip pat nemažai gyventa ir ties Jonavos autobusų stotimi, mat net ir šiais laikais randama molio puodų šukių.

Jonaviečiai minėję, jog ties Jonavą per Nerį buvusi brasta, kuri buvo aprašyta ir 1373 m. „Livonijos kronikoje“. Brasta tuomet buvo itin svarbus to meto karinis objektas, tad ji itin slėpta, saugota.

Miesto atsiradimas siejamas su Skarulių dvaru. XVII a. jis atiteko Dominikui Kosakovskiui, kuris 1740 m. pasistatė rūmus. 1750 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1776 m. Skarulių kaimas atiteko Juozapui Kazimierui Kosakovskiui, įkurtas marijonų vienuolynas. Pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą 1791 m. pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. Šie pastatai sudarė miesto centrą, o vėliau į jį pradėjo keltis ir pirmieji gyventojai iš aplinkinių kaimų. ^[2]

XVIII a. Jonava buvo sudaryta iš dvaro ir gyvenvietės, kuri buvo įsikūrusi dešiniajame Neries krante. Pati gyvenvietė plėtėsi į vakarus nuo brastos. Pro dvarą ėjo kelias iš Ukmergės į Kauną, centrinė gatvė vedė į Kėdainius.

1789 m. gyventojų surašymo duomenimis, bene pusė Jonavos gyventojų buvo žydai. Miesteliui plėstis įtaką turėjo nebloga geografinė padėtis. Aštuoniolikto amžiaus pabaigoje Neries upe padidėjo prekyba, tad mieste atsirado nemažai prekybininkų. 1820 m. Jonavoje buvo bemaž 133 kiemai.

1835 m. nutiestas Sankt Peterburgo – Varšuvos kelias, pastatyta arklių pašto stotis. 1838 m. per Jonavą nutiesiama optinio telegrafo linija, vėliau buvusi pakeista elektromagnetine. 1842 m. per Nerį veikė keltas.

Jonava statėsi be jokio plano, buvo renčiami mediniai namai, tačiau nuo baudžiavos panaikinimo iki pirmojo pasaulinio karo miestas itin nesiplėtė, o 1894 m. kilęs gaisras itin nuniokojo patį miestą, 1899 m. parengtas miesto atstatymo planas. Vėliau gaisras kilo tik 1905 m. – nuniokota geležinkelio stotis bei daugelis gyvenamųjų namų.

1871 m. Jonavoje gyveno apie 3000 žmonių, dauguma vertėsi prekyba. Tais pačiais metais Liepojos-Romnų geležinkeliu važiavo pirmasis traukinys. Geležinkelis itin smarkiai padidino miesto plėtimąsi į šiaurę, o laivyba Nerimi ilgainiui neteko prasmės.

Toliau plėtėsi prekyba – vyko didelės mugės, kūrėsi parduotuvės, turgūs. XX a. jonaviečiai garsėjo stalyste bei ratų gamyba.

1893 m. ant Varnutės upelio pastatyti pirmieji malūnai. 1912 m. atidarytas degtukų fabrikas.

[taisyti] Pokario metai ir pramonės kūrimasis

Po antrojo pasaulinio karo Jonava neteko daugelio pastatų bei gyventojų.

1946 m. nutarta degtukų fabriką pertvarkyti į baldų įmonę, 1958 m. tapusią Jonavos baldų kombinatu. Šeštajame dešimtmetyje baldininkams pastatyta gyvenvietė, klubas, mokykla.

1950 m. Jonava tapo Jonavos rajono centru.

1962 m. netoli Skarulių prasidėjo chemijos gamyklos – „Azoto“ (dab. AB „Achema“), statybos. Pirmasis lietuviškas amoniakas pagamintas 1965 m.. Gamykla plėtėsi ir augo. Taip septintojo dešimtmečio pradžioje Jonava imta vadinti chemikų miestu. Dėl chemijos gamyklos plėtimosi, Skarulių kaimas buvo pradėtas naikinti, padidėjo aplinkos užterštumo problemų.

1986 m. Jonavoje pastatytas Taurostos tiltas, sumažinęs automobilių srautus per miestą.

[taisyti] Heraldika

Pagrindinis straipsnis - Jonavos herbas

Pirmasis herbas sukurtas 1970 m. Geltoname skyde mėlynas skydelis, kuriame cheminė kolba, iš kurios auga geltona javų varpa. Aplink skydo širdį įkomponuoti geltoname fone 8-ni balti skrituliai su koncentriniais žiedais, simbolizuojantys nupjauto medžio rieves.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, nutarta atsisakyti senojo herbo ir jį kurti iš naujo. Pageidaujant Jonavos savivaldybei, kaip aliuzija į žymaus raštijos pradininko Abraomo Kulviečio herbą, buvo pasirinkta gulbė. Kad herbas skirtųsi nuo bajoriškojo, buvo nuspręsta pasirinkti mėlyną skydo lauką, bei pakeisti gulbės pozą. Dabar gulbė vaizduojama iš priekio beskleidžianti sparnus.

[taisyti] Švietimas

1782 m. Jonavoje jau veikė mokykla. Vaikus mokė vienuoliai. Rašytiniuose šaltiniuose mokykla minima 1820 m. Po 13 metų šią mokyklą jau lankė 40 vaikų. Po 1820 m. sukilimo ji buvo uždaryta. 1867 m. Jonavoje įkurta liaudies mokykla (t.y. pradinė mokykla), kurioje buvo mokoma rusų kalba. 1871 m. iš Rumšiškių atkelta pradinė mokykla, prie kurios buvo įsteigta amatų klasė. XIX a. antroje pusėje prie Jonavos pradinės žydų mokyklos įsteigta batsiuvių amato klasė. 1919 m. įkurta progimnazija, kuri išleido vieną abiturientų laidą. 1935 m. pastatyta dviaukštė mūrinė mokykla, kuri pokario metu pakeista į vidurinę mokyklą. 1968 m. Jonavoje atsidarė nauja vidurinė mokykla. Miestui augant pastatyta mokykla senojoje Kauno gatvėje.

Šiuo metu veikia Jonavos politechnikos mokykla, bendrojo lavinimo - Jaunimo mokykla, Senamiesčio gimnazija, 2 vidurinės mokyklos (Santarvės, J. Ralio), Suaugusiųjų švietimo centras. Taip pat 4 pagrindinės mokyklos (Lietavos, Neries, R. Samulevičiaus), J. Vareikio), 3 pradinės mokyklos (Panerio), Jonavos, Rimkų). Ikimokyklinio ugdymo srityje veikia 2 mokyklos-darželiai („Bitutė“, „Šilelis“), 3 lopšeliai-darželiai („Dobilas“, „Saulutė“, „Žilvitis“). Mieste taip pat veikia papildomojo ugdymo įstaiga - Jonavos meno mokykla.

[taisyti] Mikrorajonai, priemiesčiai

• Senamiestis – seniausia miesto dalis, išsidėsčiusi apie Kauno gatvę, prie Neries kranto.
• Geležinkelio stoties mikrorajonas - gyvenamųjų namų mikrorajonas miesto šiaurėje, prie Jonavos geležinkelio stoties.
• Girelė — gyvenamasis-pramoninis mikrorajonas miesto šiaurės rytuose.
• Fabriko mikrorajonas — mišrusis mikrorajonas išsidėstęs miesto šiaurės rytuose, šalia Liepojos-Romnų geležinkelio. Mikrorajonas buvo skirtas „Jonavos baldų fabriko“ (dab. UAB „Baldai Jums“) darbuotojams.
• Rimkai — gyvenamasis mikrorajonas į vakarus nuo miesto centro, tai vienas didžiausių ir tankiausiai apgyvendintų mikrorajonų.
• Paneriai — gyvenamasis mikrorajonas prie Neries kranto, šalia Panerių gatvės.
• Lietavos mikrorajonas — gyvenamasis mikrorajonas, apima Žeimių tako, bei Lietavos gatves.
• Kosmonautai — gyvenamasis mikrorajonas į šiaurę nuo miesto centro, abipus Kosmonautų gatvės.
• Lakštingalos — gyvenamasis mikrorajonas, esantis prie Varnakos upelio tvenkinių.
• Skaruliai — kairiajame Neries krante, į vakarus nuo „Achemos“, įsikūręs mikrorajonas. Šiame mikrorajone yra Skarulių Šv. Onos bažnyčia.
• Juodmena — gyvenamųjų namų mikrorajonas miesto šiaurės vakaruose, abipus Petro Vaičiūno gatvės.
• Virbalai — naujausias gyvenamųjų namų mikrorajonas, esantis netoli Virbalų kaimo.

[taisyti] Kultūra

Kultūros veiklą organizuoja Jonavos Kultūros centras. 1995 m. liepos 1 d. Kultūros ir švietimo skyriaus metodinis kabinetas reorganizuotas į Kultūros centrą, o po metų kultūros centras persikėlė į „AB Achema“ kultūros rūmus ^[3]. Šiuo metu kultūros centro direktorius yra Gintautas Masteika. Organizuojamos Joninių šventės su pagoniškomis tradicijomis, Užgavėnės, centrinės Eglės įžiebimo ceremonijos, „Homo Ludens“ — meno forumas, daugelis kitų renginių.

[taisyti] Kolektyvai

Rajone yra per 20 meno kolektyvų. Garsus Savivaldybės mėgėjų teatras, liaudies kapelos. Įdomi jaunimo kolektyvo „Dobilia“ veikla. Dauguma metų gyvuoja Jonavos Raimundo Samulevičiaus pagrindinės mokyklos šokių kolektyvas (vadovė Rima Auglienė). Kultūros centre veikia vaikų pop choras, humoro grupė „Provincija“, klubas „Miks“.

[taisyti] Krašto muziejus

Krašto muziejaus pradžia laikoma 1987 m. organizuota paroda „Senoji Jonava“. 1989 m. Jonavos rajono taryba muziejui skyrė patalpas mokytojo tremtinio B. Garmaus name, kuriame 1989 m. rugpjūčio 1 d. atidarytas Jonavos kraštotyros muziejus. 1992 m. Jonavos kraštotyros muziejus persikėlė į senąsias Jonavos arklių pašto stoties patalpas, pakeistas pavadinimas į Jonavos krašto muziejų. ^[4]

Šiuo metu muziejuje įrengtos kelios parodų salės, dailės, istorijos, etnografijos skyriai, turi tris filialus Jonavos rajone. Muziejininkai užsiima mokslinė tiriamąja, edukacine, kultūrine, leidybine bei ūkine veikla, organizuoja įvairius renginius bei šventes miesto bei rajono gyventojams.

[taisyti] Bibliotekos

1939 m. įsteigta Jonavos valstybinė viešoji biblioteka, kuri 1941 m. uždaryta, vėliau, pasibaigus antrajam pasauliniam karui, atkurta. 1950 m. tapo rajonine biblioteka. 1976 m. persikėlė į Jonavos arklių pašto stoties patalpas, o 1992 m. – į dabartines.

Šiuo metu biblioteka turi 15 filialų Jonavos rajono kaimuose ir vieną filialą Jonavos mieste. Centrinėje bibliotekoje organizuojama daug parodų, susitikimų su rašytojais, kraštiečiais. Per metus čia išduodama apie 200000 knygų ^[5].

[taisyti] Religiniai statiniai

• Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1793 m. pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą.
• Renesansinio stiliaus Skarulių Šv. Onos bažnyčia, pastatyta 1622 m., garsėjanti Švč. Mergelės Marijos paveikslu.

[taisyti] Žiniasklaida

1951 m. Jonavoje išleistas pirmasis krašto laikraštis „Pergalės vėliava“, nuo 1965 m. spausdintas „Jonavos balsas“. Šiuo metu leidžiami laikraščiai „Alio Jonava“, „Naujienos“, „Joneda“, mėnraštis „Jonavos kraštas“.

Jonavoje taip pat veikia ir du televizijos kanalai: „AVVA“, transliuojamas kabelinės televizijos abonentams bei „TV7“, transliuojamas analoginės televizijos siųstuvais Jonavos ir aplinkiniams rajonams.

[taisyti] Sportas

Sportinę veiklą organizuoja Kūno kultūros ir sporto centras. Jame įregistruota virš 13 sporto klubų, kuriuose yra virš 300 narių. „Lietavos“ komanda — Lietuvos II futbolo lygos nugalėtoja. Taip pat yra tinklinio, bokso, šachmatų klubai.

[taisyti] Futbolas

• FK Lietava Jonava
• FK Lietava-2 Jonava

[taisyti] Pramonė

Didžiausia miesto įmonė yra chemijos bendrovė AB „Achema“, esanti pačiame rytiniame miesto pakraštyje, netoli Neries ir Šventosios upių santakos, gaminanti trąšas.

Kitos svarbios įmonės:

• UAB „Jonavos duona“ — duonos gaminiai
• AB „Jonavos dujų ūkis“ — gamtinių dujų tiekimas
• UAB „Baldai Jums“ — baldų gamyba. Įsikūrė buvusio „Jonavos baldų kombinato“ teritorijoje
• UAB „Jonavos stalius“ — langai, konstrukcijos
• AB „Jonavos agroservisas“ — metalinės konstrukcijos, statybos, elektros darbai
• „A grupė“ — audimo fabrikas
• UAB „Lonas ir partneriai“ — porolono gamyba
• AB „Jonavos grūdai" - grūdų apdorojimas, saugojimas, prekyba

[taisyti] Susisiekimas

[taisyti] Autobusai

Visuomeninio transporto veiklą organizuoja AB „Jonavos autobusai“. Kursuoja 1-9 numerio autobusai ir mikroautobusai (6 bei 9 numerio autobusai yra privatūs). Jonavos autobusų stotis pastatyta 1978 m. Šiuo metu autobusais galima pasiekti beveik visus Lietuvos regionus.

[taisyti] Geležinkelis

Jonavos geležinkelio stotis pastatyta 1871 m. Ji priklausė Liepojos–Romnų geležinkelio atkarpai. Naujas geležinkelis sujungė Jonavą su Vilniumi, Šiauliais, Liepoja ir plačia Rusijos rinka. Jonava tapo svarbiu geležinkelių tašku.

[taisyti] Gyventojai

Demografinė raida tarp 1939 m. ir 2001 m.
1939 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
5 500	5 000	14 563	28 413	36 520	34 954

Mieste gyvena 46,5 proc. vyrų ir 53,5 proc. moterų.

[taisyti] Garbės piliečiai

• Bronislovas Lubys (suteikta 2000-08-04)
• Edvardas Prichodskis (suteikta 2000-08-04)
• Jeronimas Ralys (suteikta 2000-08-04)
• Jonas Sirvydis (suteikta 2006-01-26)
• Konstantinas Bogdanas (suteikta 2000-08-04)
• Stanislovas Gediminas Ilgūnas (suteikta 2000-08-04)
• Teresė Žižienė (suteikta 2004-10-14)
• Vincas Algirdas Pranckietis (suteikta 2000-08-04)

[taisyti] Žymūs žmonės

• Vydas Dolinskas, dailėtyrininkas, meno istorikas, kultūros vertybių specialistas, muziejininkas.
• Darius Maskoliūnas, buvęs krepšininkas, Žalgirio vyr. trenerio asistentas.
• Janina Miščiukaitė, estrados atlikėja.
• Jeronimas Ralys (1876–1921), gydytojas ir vertėjas, miręs Jonavoje.

[taisyti] Seniūnija

Jonava turi miesto seniūnijos statusą rajono savivaldybėje. Seniūnija įsikūrusi Jonavos rajono savivaldybės patalpose, seniūnas – Valerijus Krugliakovas.

Jonavos miesto seniūnija
Savivaldybė:	Jonavos rajono
Administracinis centras:	Jonava
Plotas:	10,639 km²
Gyventojai:	34.387 (2008 m.)
Seniūnas:	Valerijus Krugliakovas
Žemėlapis
–

Jonavos rajono seniūnijos

Bukonių seniūnija | Dumsių seniūnija | Jonavos miesto seniūnija | Kulvos seniūnija | Ruklos seniūnija | Šilų seniūnija | Upninkų seniūnija | Užusalių seniūnija | Žeimių seniūnija

[taisyti] Geografija

Jonava įsikūrusi dešiniajame Neries krante, miestui būdingas raiškus reljefas. Yra gerai sutvarkytas gatvių tinklas, skverai, parkai, bei tvenkiniai išsidėstę tarp mikrorajonų, o priemiestiniai želdiniai – vieni būdingiausių Jonavos bruožų.

[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės

	Kulva - 7 km	Žeimiai - 13 km	Šilai - 6 km
	Čičinai - 6 km		Upninkai - 16 km
	Kaunas – 36 km	Šveicarija - 3 km	Rukla - 8 km

[taisyti] Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Jonava yra užmezgusi partnerystės ryšius:

• Dečinas, Čekija
• Kendzežynas-Kozlė, Lenkija
• Polockas, Baltarusija
• Riihimaki, Suomija

[taisyti] Galerija

Pagrindinė Jono Basanavičiaus gatvė	Monumentas žydų genocido vietoje	Jonavos karių kapinės	Geležinkelio tiltas per Nerį
Geležinkelio stoties peronas	Skarulių Šv. Onos bažnyčia	Vaičiūno gatvė	Jonavos karių kapinės
Jonavos verslo centras	Žeimių gatvė	Prekybos centras „IKI“, buv. universalinė parduotuvė	„Šviesos bokštas“ - miesto simbolis
Vainikas žuvusiesiems Jonavos karių kapinėse	Paminklas Abraomui Kulviečiui

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Jonava – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

• Jonavos rajono savivaldybės puslapis
• Miesto vartai - informacinis portalas
• Jonava.NET - informacija jonaviečiams
• Miesteliai.lt
• Jonavos turizmo informacijos centras
• Jonavos viešoji biblioteka
• Jonavos krašto muziejus

[taisyti] Video

• Naciai užgrobia Jonavą (1941 m.)

[taisyti] Išnašos

1. ↑ J. Lenčiauskas „Jonavos rajonas“
2. ↑ R. Kasperavičiūtė-Karaliūnienė „Mano gimtinė gyva atmintyje“
3. ↑ http://jkc.lt
4. ↑ www.jonavosmuza.lt
5. ↑ http://www.jonbiblioteka.lt/?psl=statistika

v • a • r Lietuvos miestai
Apskričių centrai	ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai	Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai	Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai