Graikija

Graikija (Ελλάδα, senąja graikų k. Ἑλλάς), Graikijos Respublika (Ελληνική Δημοκρατία) – valstybė Europos pietryčiuose. Ji užima Balkanų pusiasalio pietinę dalį ir turi daugiau negu 100 salų (19 % visos teritorijos).

Graikija yra ES ir NATO narė.

Turinys

1 Istorija
2 Politinė sistema
3 Administracinis suskirstymas
4 Geografija
5 Ekonomika
6 Demografija
7 Kultūra
8 Kita informacija
9 Šaltiniai
10 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Graikijos istorija

Graikijos istorija iki IV a.: Egėjo civilizacija, Senovės Graikijos istorija

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Graikijos politinė sistema

Graikija yra parlamentinė demokratija. Valstybės vadovas yra prezidentas, kurį penkerių metų kadencijai renka parlamentas.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Graikijos administracinis suskirstymas

Graikiją sudaro 13 administracinių regionų, suskirstytų į 54 nomus, ir Atono kalno vienuolių respublika. Regionai (skliausteliuose sostinės):

[taisyti] Geografija

Olimpas - aukščiausias Graikijos kalnas.

Pagrindinis straipsnis: Graikijos geografija

Graikija yra išsidėsčiusi Balkanų pusiasalio pietuose ir daugybėje salų. Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos jūra). Šiaurėje ribojasi su Albanija, Makedonija, Bulgarija, Turkija, vakaruose skalauja Jonijos, pietuose – Viduržemio, rytuose – Egėjo jūros.

Bendras sausumos sienų ilgis: 1210 km
Pakrantės ilgis: 13 679 km

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Graikijos ekonomika

Salonikai - antras pagal dydį Graikijos miestas, svarbus industrijos ir ekonomikos centras.

Graikija – agrarinė pramoninė kapitalistinė šalis, ekonominiu atžvilgiu silpnai išsivysčiusi. Ekonomikai būdinga kapitalo koncentracija. Užsienio kapitalas (ypač JAV, Prancūzijos, D. Britanijos) daugiausiai investuojamas į kalnakasybos, laivų statybos, chemijos pramonės, transporto sritis.

Šalis tapo dešimtąja ES nare 1981 m. sausio 1 d. Per 25 narystės metus, ir ypač per paskutinįjį dešimtmetį, Graikija padarė didelę ekonominę pažangą. Plačiau paplito investicijos į pramonės įmones, o su ES struktūrinių fondų parama buvo plėtojama infrastruktūra. Be to, sparčiai augo biudžeto pajamos iš turizmo, laivininkystės bei aptarnavimo sektorių. 2001 m. Graikija įsivedė bendrą Europos valiutą – eurą. Pagal BVP 1 gyv. augimo tempus, šalis priskiriama prie pasiturinčių valstybių. Nepaisant to, ekspertai pripažįsta, jog vyriausybė privalo dar sparčiau spręsti iškylančius ekonominius klausimus ir taip išnaudoti šalies potencialą, jog ji pasiektų turtingiausių valstybių lygį.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Graikijos demografija

Pasak statistikos, Graikijos populiacija jau kelis dešimtmečius senėja^[1]. 1981 m. 14-mečiai ir jaunesni žmonės sudarė 23,7 % Graikijos gyventojų, o 2009 m. - tik 14,3 %. Vyresnių nei 65 metai procentas per tą patį laikotarpį išaugo nuo 12,7 % iki 19,2 %^[1]^[2]. Taip pat krenta vedybų populiarumas. 1981 m. 1 000 gyventojų teko 71 vedybos, o 2004 m. - 51^[1]. Skyrybų dažnumas, atvirkščiai, auga. 1991 m. 1 000 santuokų teko 191,2 skyrybos, o 2004 m. - 239,5^[1]. Beveik du trečdaliai Graikijos populiacijos gyvena miestuose. Didžiausi jų yra Atėnai (3 686 371 gyventojų), Salonikai (763 468), Pirėjas (466 065), Patrai (222 460), Heraklionas (137 711), Larisa (126 076) ir Volas (82 439).

[taisyti] Etninė sudėtis

Daugiausiai imigrantų iš ne ES šalių yra Atėnuose, kur jie sudaro apie 17 % vietinės populiacijos.

Apie 93,76 % šalies gyventojų yra graikai. 4,32 % Graikijos populiacijos sudaro albanai, kurie daugiausiai gyvena šiaurinėje šalies dalyje. Likę procentai tenka bulgarams (0,39 %), rumunams (0,23 %), ukrainiečiams (0,14 %), pakistaniečiams (0,14 %), rusams (0,12 %), gruzinams (0,12 %), indams (0,09 %) ir kitų tautybių gyventojams (0,65 %).

Dvidešimtame amžiuje apie 6 milijonai graikų emigravo į kitas šalis, bet devintame dešimtmetyje valstybės ekonominė situacija pagerėjo ir dabar daugiau žmonių imigruoja į Graikiją. Pasak 2001 m. gyventojų surašymo, 762 191 žmonių gyvena Graikijoje be Graikijos pilietybės. Dauguma jų yra iš kaimyninių valstybių.

[taisyti] Religija

Graikų ortodoksų vienuolynas šiaurinėje Graikijoje.

Graikų ortodoksai sudaro 95 %^[3]-98%^[4] šalies populiacijos ir šis tikėjimas turi „dominuojančios religijos“ statusą Graikijos konstitucijoje. Taip pat šalyje yra musulmonų mažuma, turinti nuo 98 000 iki 140 000 atstovų. Dauguma jų gyvena Trakijoje, kur musulmonai sudaro 28,88 % populiacijos. Taip pat yra apskaičiuota, kad šalyje yra nuo 200 000 iki 300 00 musulmonų imigrantų.^[3]^[5]

Pasak 2005 m. apklausos, 81 % Graikijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 16 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 3 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis, Graikija yra trečia labiausiai į Dievą tikinti valstybė Europos sąjungoje (po Maltos ir Kipro)^[6].

[taisyti] Kalbos

Oficiali kalba yra graikų, ja kalba 99 % šalies gyventojų^[7]. Be oficialios graikų kalbos dar yra vartojami keli dialektai, kuriais, kartu paėmus, kalba apie 900 000 gyventojų. Maždaug 128 380 gyventojai vartoja turkų kalbą. Tai yra daugiausiai Trakijoje gyvenantys musulmonai. 57 % gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą. Populiariausia iš jų yra anglų, kurią moka 48 % populiacijos. Taip pat 9 % gali susišnekėti vokiškai ir 8 % - prancūziškai.^[8]

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Graikijos kultūra

Senovės Graikija buvo Europos kultūros centras. Čia susiformavo įstatymai, valdymo sistema, gimė teatras, literatūra, mokslai, sportas, architektūra. Graikų architektūros darbus kopijavo ir vėlėsnių laikų žmonės. Taip graikai turi savitą – graikišką abėcėlę, kurią daugelis žmonių vartoja matematikoje, fizikoje ir kituose moksluose.

[taisyti] Kita informacija

[taisyti] Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 "Greece in Numbers." (PDF) National Statistical Service of Greece. www.statistis.gr: 2006. Nuoroda tikrinta 2007-12-14.
↑ CIA faktų knyga - Graikijos žmonės
↑ ^3,0 ^3,1 "Religious Freedom in Greece (September2002)." (RTF) Greek Helsinki Monitor Minority Rights Group - Greece. Nuoroda tikrinta 2007-09-15.
↑ "Greece." (HTML) The World Factbook. Nuoroda tikrinta 2007-09-15.
↑ "International Religious Freedom Report 2006: Greece." US Dept. of State/Bureau of Democracy, Human Rights, and Labor. www.state.gov: 2006-09-15. Nuoroda tikrinta 2007-09-15.
↑ "Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 11 puslapis." (PDF) Nuoroda tikrinta 2007-05-05.
↑ https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/gr.html
↑ (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)

[taisyti] Nuorodos

Apie Graikiją

v • a • r

Šalių sąrašas | Europa

Vikiteka: Graikija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Graikija

[nssg-0] 1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 "Greece in Numbers." (PDF) National Statistical Service of Greece. www.statistis.gr: 2006. Nuoroda tikrinta 2007-12-14.

[1] CIA faktų knyga - Graikijos žmonės

[GHMMRG-G-2] 3,0 ^3,1 "Religious Freedom in Greece (September2002)." (RTF) Greek Helsinki Monitor Minority Rights Group - Greece. Nuoroda tikrinta 2007-09-15.

[USDoS-3] "Greece." (HTML) The World Factbook. Nuoroda tikrinta 2007-09-15.

[USA-4] "International Religious Freedom Report 2006: Greece." US Dept. of State/Bureau of Democracy, Human Rights, and Labor. www.state.gov: 2006-09-15. Nuoroda tikrinta 2007-09-15.

[5] "Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 11 puslapis." (PDF) Nuoroda tikrinta 2007-05-05.

[6] ttps://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/gr.html

[7] (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

Graikija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.