Danija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Danijos Karalystė – valstybė Europos šiaurinėje dalyje. Pietuose Danija ribojasi su Vokietija, likusią teritorijos dalį supa Šiaurės ir Baltijos jūros.

Kongeriget Danmark
Danijos vėliava Danijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Danija žemėlapyje
Valstybinė kalba Danų1
Sostinė Kopenhaga
Didžiausias miestas Kopenhaga
Valstybės vadovai Margareta II
Karalienė
Lars Løkke Rasmussen
Ministras Pirmininkas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
43 094 km² (130)
1,6%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
5 450 661 (107)
126,48 žm./km² (57)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
198,50 mlrd. $ (43)
37 000 $ (9)
Valiuta Danijos krona
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +1
UTC +2
Nepriklausomybė
Valstybės sukūrimas
priešistoriniai laikai
iki XIII a.
Valstybinis himnas Danijos himnas
Interneto kodas .DK
Šalies tel. kodas 45

Apie 1/3 šalies teritorijos yra salose, kita teritorijos dalis yra Jutlandijos pusiasalis. Danijai priklauso ir Grenlandija bei Farerų salos, kurios turi autonomiją.

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Danijos istorija

Žmonės Danijos teritorijoje apsigyveno vėlyvajame paleolite, atsitraukus ledynams. Neolite plito žemdirbystė ir gyvulininkystė. Žalvario amžiuje vystėsi prekiniai mainai, ėmė irti gimininė santvarka.

Prieš didįjį tautų kraustymąsi (IV a.) čia gyveno germanų gentys (anglai, jutai, kimbrai, saksai, teutonai). V a. vid. anglai ir jutai ėmė keltis į Britaniją, o VI a. į Jutlandiją ir vakarines Baltijos jūros salas, išstumdami kitas germanų gentis, ėmė keltis danai. X a. Gormas Senasis (m. 950 m.) suvienijo atskiras danų karalystes. Jo sūnus Haraldas Mėlyndantis 960 m. priėmė krikščionybę.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Danijos politinė sistema

Pagal 1953 m. konstituciją Danija yra parlamentinė demokratinė monarchija. Valstybės vadovas, turintis tik reprezentacines funkcijas yra karalius arba karalienė. Dabartinis valstybės vadovas yra karalienė Margareta II-oji. Danijos parlamente Folketinge yra 179 nariai, renkami ketveriems metams. Tarp parlamento narių yra du atstovai iš Grenlandijos ir du iš Farerų salų.

[taisyti] Vykdomoji valdžia

Formaliai vykdomoji valdžia priklauso Danijos monarchui, tačiau praktiškai ją atstovauja kabinetas, kuriam vadovauja premjerministras. Premjerministras yra skiriamas karaliaus, tačiau turi turėti parlamento daugumos paramą.

Nuo 2001 m. lapkričio 20 d. Danijoje valdo mažumos vyriausybė, kuriai vadovauja dešiniosios liberalų partijos Venstre atstovas Anders Fogh Rasmussen.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Danijos amtai

Danija nuo 2007 m. administraciškai skirstoma į 5 regionus (skliausteliuose – adm. centrai):

Kartais išskiriami dar du administraciniai vienetai:

Be to, Danijai priklauso dvi plačią autonomiją turinčios teritorijos:

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Danijos geografija

Danijos žemėlapis

Danija – mažiausia ir piečiausia Šiaurės Europos šalis, jungianti Vidurio ir Šiaurės Europą.

Danijai priklauso šiaurinė Jutlandijos pusiasalio dalis, Danijos salynas, Šiaurės Fryzų salos, Bornholmo sala, iš viso virš 474 salų (Danijos salų sąrašas). Didžiausios salos Zelandijos (7 000 km²), Fiūno (3 000 km²), Lolano, Falsterio, Langelano, Miono.

Daniją skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros. Kol nebuvo Kylio kanalo, laivai iš Baltijos jūros plaukdavo pro Kategato ir Skagerako sąsiaurius. Krantai labai raižyti.

Bornholmo sala yra toliau nuo kitos teritorijos. Didžiausios salos sujungtos tiltais, tiltas taip pat jungia Zelandijos salą su Švedija. Fiūno salą nuo Jutlandijos pusiasalio skiria Mažojo Belto sąsiauris, o nuo Zelandijos salos Didžiojo Belto sąsiauris. Tarp Zelandijos salos ir Švedijos krantų yra Eresuno sąsiauris.

Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala – Grenlandija. Ji yra septynis kartus didesnė nei pati Danija.

Danijos reljefas labai panašus į Lietuvos. Jį suformavo slinkdami ledynai. Vyrauja žemumos, kurios iškilusios 30- 50 m aukščio virš jūros lygio.

Svarbesnių naudingųjų iškasenų Danija neturi. Jai priklauso vienas iš sektorių Šiaurės jūroje, kur yra išgaunama nafta ir gamtinės dujos.

[taisyti] Klimatas

Klimatas vidutinių platumų jūrinis, vėjuotas ir lietingas. Klimatui didelę įtaką daro šiltoji Šiaurės Atlanto srovė, todėl net žiemą temperatūra nenukrenta žemiau 0°C.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Danijos ekonomika

  • Bendras Vidaus Produktas (perkamosios galios paritetas) – $167,2 mlrd. (2003).
  • 2007 m. BVP metinis augimas – 1,8%.
  • Vienam žmogui tenkantis BVP – 31 100 JAV dol. (2003).

BVP pagal sektorius:

  • žemės ūkis: 2%
  • pramonė: 22,1%
  • paslaugų sektorius: 75,9% (2003)

Pramonės šakos: maisto apdorojimas, mechanizmai ir įranga, tekstilė ir drabužiai, chemijos produktai, elektronika, statyba, baldai ir kiti medienos produktai, laivų statyba, malūnai.

2003 metų eksporto partneriai – Vokietija 16,1%, Švedija 12%, Jungtinė Karalystė 7,4%, Norvegija 7%, JAV 6,2%, Prancūzija 5,4%, Nyderlandai 4,1%

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Danijos demografija

Pasak oficialių 2007 m. duomenų, 91,1% danıjos gyventojų yra Daniškos kilmės[1]. Daugelis likusių gyventojų yra imigrantai arba neseniai imigravusių žmonių palikuonys, daugiausiai iš Bosnijos, kaimyninių valstybių, pietų ir vakarų Azijos. Daug žmonių į Daniją atvyko naudodamiesi 1983 m. priimtu „Ateivių įstatymu“, kuris leidžia šeimos narių imigraciją. 2001 m. buvo priimti nauji imigracijos įstatymai, kurie yra vieni iš griežčiausių Europos sąjungoje.[2][3]

Oficiali šalies kalba yra danų, kuria yra kalbama visoje šalyje. Taip pat 86% danų moka angliškai, 58% - vokiškai ir 12% - prancūziškai.[4]

[taisyti] Religija

Švento Albano bažnyčia Kopenhagoje

Pasak oficialios 2009 m. statistikos, 81,5%[5] Danijos populiacijos priklauso liuteronų bažnyčiai, kuri, pasak konstitucijos, yra nacionalinė Danijos bažnyčia. Neskaičiuojant imigrantų ir imigrantų palikuonių, liuteronų bažnyčios narių dalis yra dar didesnė - 90,3%. Mažiau nei 2% Danijos populiacijos yra musulmonai.

Bendrai paėmus, danai yra nelabai religingi. Pasak 2005 m. metų Zuckermano tyrimo, Danija yra trečia šalis pagal ateistų ir agnostikų procentą pasaulyje. Tyrimo duomenimis, nuo 43% iki 80%[6][7] danų nepraktikuoja jokio tikėjimo. 2005 m. Eurobarometer apklausa pateikė panašius duomenis: 31% Danijos gyventojų sakė, jog jie „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 49% - kad „yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“, 19% - kad „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[8]

Nors Kalėdos Danijoje yra laikomos pačia didžiausia švente, taip yra labiau dėl kultūrinių, o ne religinių priežasčių. Daugelis gyventojų lankosi bažnyčioje per krikštynas, vestuves ir laidotuves.

[taisyti] Šaltiniai

  1. (Daniškai) Stadig flere polske indvandrere
  2. (Angliškai) http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/1679235.stm
  3. (Angliškai) Danes' Anti-Immigrant Backlash Marks Radical Shift
  4. (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
  5. (Daniškai) Membership Lutheran state church
  6. (Angliškai) Didžiausios ateistų/agnostikų populiacijos
  7. Martin (ed.), Michael (2005). “Atheism: Contemporary Rates and Patterns”, The Cambridge Companion to Atheism. Cambridge: Cambridge University Press.
  8. (Angliškai)"Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 11 puslapis." (PDF)

[taisyti] Nuorodos

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Danija






Vikiteka

Asmeniniai įrankiai
Kitomis kalbomis