Danija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Danijos Karalystė – valstybė Europos šiaurinėje dalyje. Pietuose Danija ribojasi su Vokietija, likusią teritorijos dalį supa Šiaurės ir Baltijos jūros.
|
|||||
![]() |
|||||
| Valstybinė kalba | Danų1 | ||||
| Sostinė | Kopenhaga | ||||
| Didžiausias miestas | Kopenhaga | ||||
| Valstybės vadovai | Margareta II
Karalienė
Lars Løkke Rasmussen
Ministras Pirmininkas
|
||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
43 094 km² (130) 1,6% |
||||
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
5 450 661 (107) 126,48 žm./km² (57) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 198,50 mlrd. $ (43) 37 000 $ (9) |
||||
| Valiuta | Danijos krona | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +1 UTC +2 |
||||
| Nepriklausomybė Valstybės sukūrimas
|
priešistoriniai laikai iki XIII a. |
||||
| Valstybinis himnas | Danijos himnas | ||||
| Interneto kodas | .DK | ||||
| Šalies tel. kodas | 45 | ||||
Apie 1/3 šalies teritorijos yra salose, kita teritorijos dalis yra Jutlandijos pusiasalis. Danijai priklauso ir Grenlandija bei Farerų salos, kurios turi autonomiją.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Danijos istorija
Žmonės Danijos teritorijoje apsigyveno vėlyvajame paleolite, atsitraukus ledynams. Neolite plito žemdirbystė ir gyvulininkystė. Žalvario amžiuje vystėsi prekiniai mainai, ėmė irti gimininė santvarka.
Prieš didįjį tautų kraustymąsi (IV a.) čia gyveno germanų gentys (anglai, jutai, kimbrai, saksai, teutonai). V a. vid. anglai ir jutai ėmė keltis į Britaniją, o VI a. į Jutlandiją ir vakarines Baltijos jūros salas, išstumdami kitas germanų gentis, ėmė keltis danai. X a. Gormas Senasis (m. 950 m.) suvienijo atskiras danų karalystes. Jo sūnus Haraldas Mėlyndantis 960 m. priėmė krikščionybę.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Danijos politinė sistema
Pagal 1953 m. konstituciją Danija yra parlamentinė demokratinė monarchija. Valstybės vadovas, turintis tik reprezentacines funkcijas yra karalius arba karalienė. Dabartinis valstybės vadovas yra karalienė Margareta II-oji. Danijos parlamente Folketinge yra 179 nariai, renkami ketveriems metams. Tarp parlamento narių yra du atstovai iš Grenlandijos ir du iš Farerų salų.
[taisyti] Vykdomoji valdžia
Formaliai vykdomoji valdžia priklauso Danijos monarchui, tačiau praktiškai ją atstovauja kabinetas, kuriam vadovauja premjerministras. Premjerministras yra skiriamas karaliaus, tačiau turi turėti parlamento daugumos paramą.
Nuo 2001 m. lapkričio 20 d. Danijoje valdo mažumos vyriausybė, kuriai vadovauja dešiniosios liberalų partijos Venstre atstovas Anders Fogh Rasmussen.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Danijos amtai
Danija nuo 2007 m. administraciškai skirstoma į 5 regionus (skliausteliuose – adm. centrai):
- Hovedstadenas (Hileriodas)
- Pietų Danija (Vailė)
- Šiaurės Jutlandija (Olborgas)
- Vidurio Jutlandija (Viborgas)
- Zelandija (Sorė)
Kartais išskiriami dar du administraciniai vienetai:
Be to, Danijai priklauso dvi plačią autonomiją turinčios teritorijos:
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Danijos geografija
Danija – mažiausia ir piečiausia Šiaurės Europos šalis, jungianti Vidurio ir Šiaurės Europą.
Danijai priklauso šiaurinė Jutlandijos pusiasalio dalis, Danijos salynas, Šiaurės Fryzų salos, Bornholmo sala, iš viso virš 474 salų (Danijos salų sąrašas). Didžiausios salos Zelandijos (7 000 km²), Fiūno (3 000 km²), Lolano, Falsterio, Langelano, Miono.
Daniją skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros. Kol nebuvo Kylio kanalo, laivai iš Baltijos jūros plaukdavo pro Kategato ir Skagerako sąsiaurius. Krantai labai raižyti.
Bornholmo sala yra toliau nuo kitos teritorijos. Didžiausios salos sujungtos tiltais, tiltas taip pat jungia Zelandijos salą su Švedija. Fiūno salą nuo Jutlandijos pusiasalio skiria Mažojo Belto sąsiauris, o nuo Zelandijos salos Didžiojo Belto sąsiauris. Tarp Zelandijos salos ir Švedijos krantų yra Eresuno sąsiauris.
Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala – Grenlandija. Ji yra septynis kartus didesnė nei pati Danija.
Danijos reljefas labai panašus į Lietuvos. Jį suformavo slinkdami ledynai. Vyrauja žemumos, kurios iškilusios 30- 50 m aukščio virš jūros lygio.
Svarbesnių naudingųjų iškasenų Danija neturi. Jai priklauso vienas iš sektorių Šiaurės jūroje, kur yra išgaunama nafta ir gamtinės dujos.
[taisyti] Klimatas
Klimatas vidutinių platumų jūrinis, vėjuotas ir lietingas. Klimatui didelę įtaką daro šiltoji Šiaurės Atlanto srovė, todėl net žiemą temperatūra nenukrenta žemiau 0°C.
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Danijos ekonomika
- Bendras Vidaus Produktas (perkamosios galios paritetas) – $167,2 mlrd. (2003).
- 2007 m. BVP metinis augimas – 1,8%.
- Vienam žmogui tenkantis BVP – 31 100 JAV dol. (2003).
BVP pagal sektorius:
- žemės ūkis: 2%
- pramonė: 22,1%
- paslaugų sektorius: 75,9% (2003)
Pramonės šakos: maisto apdorojimas, mechanizmai ir įranga, tekstilė ir drabužiai, chemijos produktai, elektronika, statyba, baldai ir kiti medienos produktai, laivų statyba, malūnai.
2003 metų eksporto partneriai – Vokietija 16,1%, Švedija 12%, Jungtinė Karalystė 7,4%, Norvegija 7%, JAV 6,2%, Prancūzija 5,4%, Nyderlandai 4,1%
[taisyti] Demografija
Pasak oficialių 2007 m. duomenų, 91,1% danıjos gyventojų yra Daniškos kilmės[1]. Daugelis likusių gyventojų yra imigrantai arba neseniai imigravusių žmonių palikuonys, daugiausiai iš Bosnijos, kaimyninių valstybių, pietų ir vakarų Azijos. Daug žmonių į Daniją atvyko naudodamiesi 1983 m. priimtu „Ateivių įstatymu“, kuris leidžia šeimos narių imigraciją. 2001 m. buvo priimti nauji imigracijos įstatymai, kurie yra vieni iš griežčiausių Europos sąjungoje.[2][3]
Oficiali šalies kalba yra danų, kuria yra kalbama visoje šalyje. Taip pat 86% danų moka angliškai, 58% - vokiškai ir 12% - prancūziškai.[4]
[taisyti] Religija
Pasak oficialios 2009 m. statistikos, 81,5%[5] Danijos populiacijos priklauso liuteronų bažnyčiai, kuri, pasak konstitucijos, yra nacionalinė Danijos bažnyčia. Neskaičiuojant imigrantų ir imigrantų palikuonių, liuteronų bažnyčios narių dalis yra dar didesnė - 90,3%. Mažiau nei 2% Danijos populiacijos yra musulmonai.
Bendrai paėmus, danai yra nelabai religingi. Pasak 2005 m. metų Zuckermano tyrimo, Danija yra trečia šalis pagal ateistų ir agnostikų procentą pasaulyje. Tyrimo duomenimis, nuo 43% iki 80%[6][7] danų nepraktikuoja jokio tikėjimo. 2005 m. Eurobarometer apklausa pateikė panašius duomenis: 31% Danijos gyventojų sakė, jog jie „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 49% - kad „yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“, 19% - kad „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[8]
Nors Kalėdos Danijoje yra laikomos pačia didžiausia švente, taip yra labiau dėl kultūrinių, o ne religinių priežasčių. Daugelis gyventojų lankosi bažnyčioje per krikštynas, vestuves ir laidotuves.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ (Daniškai) Stadig flere polske indvandrere
- ↑ (Angliškai) http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/1679235.stm
- ↑ (Angliškai) Danes' Anti-Immigrant Backlash Marks Radical Shift
- ↑ (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
- ↑ (Daniškai) Membership Lutheran state church
- ↑ (Angliškai) Didžiausios ateistų/agnostikų populiacijos
- ↑ Martin (ed.), Michael (2005). “Atheism: Contemporary Rates and Patterns”, The Cambridge Companion to Atheism. Cambridge: Cambridge University Press.
- ↑ (Angliškai)"Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 11 puslapis." (PDF)
[taisyti] Nuorodos
- Lietuvos ambasada Danijoje
- Danija: Švietimas, muzika ir kt.
- Atviras katalogas apie Daniją Nuorodos į svetaines lietuvių kalba apie Daniją
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Džersis | Gernsis | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas
Airija | Austrija | Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija
Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Islandija | Ispanija | Italija | JAV | Jungtinė Karalystė | Kanada | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Nyderlandai | Norvegija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Turkija | Vengrija | Vokietija
|
|
||
|---|---|---|
| Absoliutinės | Brunėjus · Saudo Arabija · Svazilandas · Vatikanas | |
| Konstitucinės | Antigva ir Barbuda · Australija · Andora · Bahamai · Bahreinas · Barbadosas · Belizas · Belgija · Butanas · Danija · Grenada · Ispanija · Jamaika · Japonija · Jordanija · Jungtinė Karalystė · Jungtiniai Arabų Emiratai · Kambodža · Kanada · Kataras · Kuveitas · Lichtenšteinas · Lesotas · Liuksemburgas · Malaizija · Monakas · Marokas · Nyderlandai · Naujoji Zelandija · Norvegija · Omanas · Papua Naujoji Gvinėja · Sent Kitsas ir Nevis · Sent Lusija · Sent Vinsentas ir Grenadinai · Saliamono salos · Švedija · Tailandas · Tonga · Tuvalu | |
| Renkamos | Andora · Jungtiniai Arabų Emyratai · Kambodža · Kuveitas · Malaizija · Svazilandas · Vatikanas | |


