Helsinkis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Helsinkis suom. Helsinki šved. Helsingfors |
|
|---|---|
 |
|
 |
|
  Helsinkis
|
|
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
|
| Valstybė: |  Suomija |
| Provincija: | Pietų Suomija |
| Įkūrimo data: | 1550 |
| Meras: | Jussi Pajunen |
| Gyventojų : | 578 126 |
| Plotas: | 187,1 km² |
| Tankumas (2009): | 3 090 žm./km² |
Helsinkis (suom. Helsinki, šved. Helsingfors) – Suomijos sostinė ir didžiausias miestas (578 126 gyventojai[1], Uusimaa regiono administracinis centras. Helsinkyje yra didelis jūrų uostas, tarptautinis oro uostas. Tai pagrindinis Suomijos pramonės ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, laivų, elektrotechnikos, tekstilės, chemijos, maisto pramonė. Yra metropolitenas. Helsinkyje yra universitetas, J. Sibelijaus muzikos akademija, dailės menų akademija. Daug muziejų – Suomenlina, Atensum, architektūros, nacionalinis, muitinės ir kt.
Išlikę buvę senato rūmai (klasicizmo stiliaus, XIX a.), Šv. Mykolo katedra (XIX a.), miesto geležinkelio stotis („tautinio romantizmo“ stiliaus, XX a. pradžia, architektas E. Sarinenas), Finlandia rūmai (1967-1971 m., architektas Alvaras Altas).
Turinys |
[taisyti] Geografija
[taisyti] Geografinė padėtis
Helsinkis yra šalies pietuose, Uusimaa regione, Suomijos įlankos pakrantėje. Su šalimais esančiais Espoo, Vantaa ir Kauniainen miestais sudaro aglomeraciją. Keturi politiškai savarankiški miestai sudaro vadinamąjį "Sostinės regioną" (suom. pääkaupunkiseutu, šved. huvudstadsregionen), faktiškai vientisą didmiestį su milijonu gyventojų. Platesniame Helsinkio traukos lauke yra Helsinkio regionas (suom. Helsingin seutu), kuriam priklauso Kirkkonummi, Vihti, Nurmijärvi, Tuusula, Kerava, Sipoo, Järvenpää ir Hyvinkää savivaldybės. Šiame regione iš viso gyvena 1,233 mln. gyventojų, o tai sudaro apie ketvirtį visų šalies gyventojų.
Helsinkio ir apylinkių kraštovaizdį, kaip ir visos Pietų Suomijos, formuoja plokščios granito uolų kalvos. Aukščiausia miesto vieta yra Kivikko rajone ir siekia 62 m virš jūros lygio. Išsidėstęs šalia daugybės įlankų ir salų. Žymiausios salos: Seurasaari, Lauttasaari ir Korkeasaari, kurioje yra didžiausias šalies zoologijos sodas, taip pat sala-tvirtovė Suomenlina (suom. Suomenlinna, šved.Sveaborg).
[taisyti] Miesto išsidėstymas
Helsinkis išsidėstęs 715 km² plote, iš kurio 212 km² užima sausuma, sudaryta iš žemyninės dalies ir daugiau nei 300 šcherų. Svarbiausios salos yra Lauttasaari sala su gyvenamuoju rajonu, Seurasaari su muziejumi ir Korkeasaari su zoologijos sodu, bei sala tvirtovė Suomenlinna.
Daugiau nei 100 km pakrantė yra išraižyta gausių įlankų ir pusiasalių. Apie 20 proc. miesto ploto užima miškai, beveik 10 proc. parkai. Per paskutinius kelis šimtus metų pakrantės linija smarkiai keitėsi dėl daugelio žmonių vykdytų projektų. Pvz., XIX a. pradžioje centrinė miesto dalis Kluuvi tebebuvo po vandeniu.
[taisyti] Klimatas
Helsinkio klimatas turi tiek žemyninio, tiek jūrinio klimato bruožų. Vidutinė metinė temperatūra yra 4,8 °C, vidutinis metinis kritulių kiekis - 689 mm. Daugiausia kritulių iškrinta spalio mėnesį.
[taisyti] Istorija
Miestas įkurtas 1550 šalia Vantos (Vantaa) upės, Didžiosios Suomijos Kunigaikštystės sostine tapo 1812 m., Rusijai okupavus Suomiją ir nusprendus perkelti sostinę iš Turku į arčiau Rusijos esantį miestą. 1917 m. tapo nepriklausomos suomijos sostine. 2007 m. įvyko Eurovizijos dainų konkursas, kuriame nugalėjo Serbijos atstovai.
[taisyti] Gyventojai
Helsinkyje gyvena 6,2 proc. švedų kalba kalbančiųjų gyventojų ir miestas oficialiai yra dvikalbis.
[taisyti] Sportas
1952 metais Helsinkyje vyko XV vasaros olimpinės žaidynės.
[taisyti] Nuorodos
- Helsinkio metropolitenas
- Miesto oficialus tinklalapis (anglų, prancūzų, rusų, suomių, švedų, vokiečių k.)
- Helsinkis (angl.)
|
||||
