Kauno apskritis

Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kauno apskritis
Kauno apskrities vėliava Kauno apskrities herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Administracinis centras Kaunas
Savivaldybių skaičius 8
Įkūrimo data 1994 m.
Gyventojų (2021) 569 571 (2)[1]
Plotas 8 089 km² (3)
Tankumas (2021) 70 žm./km²
ISO 3166-2 LT-KU
Vikiteka Kauno apskritisVikiteka

Kauno apskritis – valstybinio lygmens administracinis-teritorinis vienetas, viena iš dešimties Lietuvos apskričių, šalies centrinėje dalyje, apimanti Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Raseinių rajonų bei Kauno miesto ir Birštono savivaldybių teritorijas. Apskrities centras – Kaunas. Ribojasi su Alytaus, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Marijampolės apskritimis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LDK apskritis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kauno apskritis (1565–1795).
Apskritis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Lietuvos valstybės administracinis-teritorinis vienetas su centru Kaune, matyt, atsirado apie 1398 m., kai oficialiuose dokumentuose minimas Kauno seniūnas Jonas Sungaila. Seniūnija tuo metu buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio skiriamo pareigūno – seniūno arba vietininko administruojama valstybės dalis. Todėl istorikų nuomone 1398 metus galima laikyti Kauno apskrities įkūrimo data. Kauno seniūnas rezidavo Kauno pilyje. Nuo 1408 m., kai Kaunui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, savivaldus Kauno miestas jam nebuvo pavaldus, išskyrus kai kuriuos nustatytus klausimus. 1486 m. atstačius Kauno pilį, ji tapo pavieto centru, o valdovo paskirtas vietininkas buvo vyriausiasis pilies pareigūnas, kuris valdė aplinkines teritorijas.

Po 15641566 m. administracinės ir teismų reformos Lietuva, išskyrus Žemaitiją, pagal Lenkijos pavyzdį buvo suskirstyta į pavietus (apskritis). Iki tol buvęs nepastovus teritorinis vienetas, Kauno pavietas buvo priskirtas Trakų vaivadijai (priklausė iki 1795 metų) ir įgavo aiškiai apibrėžtas ribas. Lietuvos Metrika Kauno pavieto teritoriją aprašo taip: „To pavieto siena: iš vienos pusės Nevėžio upe iki Upytės sienos; iš kitos pusės iki Vilkmergės sienos, prijungiant Kulvą ir Žeimius; iš trečios pusės prijungiant Vaiguvą ir po kairę Uogintus, palei Žiežmarių sieną; iš ketvirtos pusės į viršų Nemunu, prijungiant Barboriškes, iki jo karališkosios didenybės girios, iki Žemaitijos sienos“. Kauno miestas pavietui nepriklausė. Kaunui buvo leista turėti žemės teismo antspaudą. 1791 m. iš 20 parapijų buvo sudaryta nauja Prienų apskritis.

Rusijos imperija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kauno apskritis (1795–1915).
Apskritis Kauno gubernijoje

1795 m. Austrijos, Prūsijos ir Rusijos valdovų susitarimu Lietuvos-Lenkijos valstybė buvo galutinai padalinta ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemės atiteko Rusijai. Caro Nikalojaus I įsakymu 1842 m. gruodžio 18 d. įkurta Kauno gubernija, kuriai atiteko visa šiaurinė Vilniaus gubernijos dalis: Telšių apskritis, Šiaulių apskritis, Raseinių apskritis, Upytės apskritis, Novoaleksandrovsko apskritis, Vilkmergės apskritis ir dalis buvusios Kauno apskrities. Gubernija egzistavo iki I pasaulinio karo. Kairiakrantė Kauno dalis – Aleksotas – buvo priskirta Suvalkų gubernijai. Kauno gubernijos teritorija tuo metu sudarė 38 400 km².

17951796 ir 18011843 m. Kauno apskritis priklausė Vilniaus gubernijai, 17961801 m. Lietuvos gubernijai, 18431915 m. Kauno gubernijai (Užnemunės dalis 17951918 m. į apskritį neįėjo).

XX a. tarpukaris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kauno apskritis Pirmojoje Lietuvos Respublikoje
Pagrindinis straipsnis – Kauno apskritis (1915–1950).

Užėjus vokiečiams, 19151918 m. Kauno apskritis priklausė Oberosto Lietuvos sričiai (19151917 m. egzistavo tik Kauno miesto, 19171918 m. Kauno miesto ir krašto apskritis).

Tarpukario Kauno apskrities administracijos rūmai, Vytauto pr. 91

Po I pasaulinio karo, atkūrus Lietuvos valstybę, 1918 m. gruodžio 20 d. Kauno gubernija padalinta į 7 apskritis, pirmoji šalyje įkurta Kauno apskritis. 1919 m. sausio 16 d. paskelbtas vidaus reikalų ministro cirkuliaras Nr.1 „Dėlei savivaldybių Lietuvoje“, pagal kurį Lietuva buvo padalinta į 20 apskričių. Apskrities teritorijai priklausė apskrities valsčiai, seniūnijos ir antraeiliai miestai. Kauno miestas buvo respublikinio pavaldumo, todėl į apskrities teritoriją neįėjo. XX a. tarpukariu apskrities administracija buvo įsikūrusi rūmuose Vytauto pr. 91, kuriuos suprojektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.[2]

19411944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygardą.

Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą senoji administracinė teritorinė valdymo struktūra buvo palikta – liko apskritys, valsčiai, miestai. 1946 m. Kruonio ir Rumšiškių valsčiai perduoti naujai Kaišiadorių apskričiai, Pakuonio valsčius – naujai Prienų apskričiai, 1947 m. Veliuonos valsčius – Jurbarko apskričiai, 1948 m. Babtų, Čekiškės, Seredžiaus, Vilkijos valsčiai – Vilkijos apskričiai. 1949 m. Kauno apskričiai atiteko Marijampolės apskrities Veiverių valsčius.

1950 m. birželio 20 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku įkurta nauja administracinio suskirstymo sistema – apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta į keturias sritis: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kauno apskritis pertvarkyta į Panemunės (41 apylinkė) ir Vilijampolės (27 apylinkės) rajonus, dalis teritorijos perduota Jonavos (14 apylinkių), Kazlų Rūdos (12 apylinkių) ir Kėdainių (4 apylinkės) rajonams.

Nepriklausomybės atkūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iš pradžių 1993 m. spalio mėnesį 10-yje regionų bei Vilniaus ir Kauno miestuose paskirti Vyriausybės atstovai. 1994 m. rugpjūčio 5 d. priėmus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą pradėtos atkurti apskritys. 1994 m. gruodžio 15 d. buvo priimtas Apskrities valdymo įstatymas. Realūs apskričių atkūrimo darbai prasidėjo 1995 m. vasario-kovo mėn., Vyriausybei paskyrus apskričių valdytojus.

2003 m. patvirtintas dabartinis Kauno apskrities herbas. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1565 Birštono valsčius, Darsūniškio valsčius, Karmėlavos valsčius, Kauno valsčius, Punios valsčius, Rumšiškių valsčius, Stakliškių valsčius
1790 6045 91 147 11 miestų ir miestelių
~1890
1897 3800 227 431
1914 4029 301 800
1917 1635 62 311 (su Kaunu)
1919 12 valsčių: Babtų valsčius, Čekiškės valsčius, Garliavos valsčius, Jonavos valsčius, Pakuonio valsčius, Raudondvario valsčius, Rumšiškių valsčius, Turžėnų valsčius, Veliuonos valsčius, Vandžiogalos valsčius, Vilkijos valsčius, Zapyškio valsčius
1923
(išsamiau)
2618 98 918 16 valsčių: Aukštosios Panemunės valsčius, Babtų valsčius, Čekiškės valsčius, Garliavos valsčius, Jonavos valsčius, Lapių valsčius, Pakuonio valsčius, Pažaislio valsčius, Raudondvario valsčius, Rumšiškių valsčius, Seredžiaus valsčius, Turžėnų valsčius, Vandžiogalos valsčius, Veliuonos valsčius, Vilkijos valsčius, Zapyškio valsčius
  • 1 miestas: Jonava
  • 8 miesteliai
  • 524 kaimai
  • 11 bažnytkaimių
  • 210 dvarų ir palivarkų
  • 338 vienkiemiai
  • 15 kitų gyvenviečių
1930 2681
1933 15 valsčių
1937 121 901 (be Kauno)
1938 2610
1942 132 800
1949
(suskirstymas)
1781 10 valsčių (98 apylinkės)
1950 98 apylinkės
2001 8060 701 529 8 savivaldybės: Birštono savivaldybė, Jonavos rajono savivaldybė, Kaišiadorių rajono savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Raseinių rajono savivaldybė
  • 14 miestų
  • 2657 kaimai

Valsčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrities valsčiai 19181950 metais:

Valsčius Laikotarpis Centras
Babtų valsčius 19191948 Babtai
Čekiškės valsčius 19191948 Čekiškė
Garliavos valsčius 19191950 Garliava
Jonavos valsčius 19191950 Jonava
Karmėlavos valsčius 19471950 Karmėlava
Kruonio valsčius 19401946 Kruonis
Lapių valsčius 1921?–1950 Lapės (Didžiosios Lapės??)
Lekėčių valsčius 19491950 Lekėčiai
Pakuonio valsčius 19191946 Pakuonis
Panemunės valsčius 19201950 Panemunė
Pažaislio valsčius 1921?–1946 Pažaislis


Valsčius Laikotarpis Centras
Petrašiūnų valsčius 1945?–1947 Petrašiūnai
Raudondvario valsčius 19191950 Raudondvaris
Rumšiškių valsčius 19191946 Rumšiškės
Seredžiaus valsčius 19201948 Seredžius
Turžėnų valsčius 19191933 Turžėnai
Vandžiogalos valsčius 19191950 Vandžiogala
Veiverių valsčius 19491950 Veiveriai
Veliuonos valsčius 19191947 Veliuona
Vilkijos valsčius 19191948 Vilkija
Zapyškio valsčius 19191950 Zapyškis

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jonavos „Achema

Kauno apskrityje vyrauja apdirbamoji pramonė. Čia pagaminama apie penktadalis visos Lietuvos pramonės produkcijos. Apskrityje išplėtota mašinų ir prietaisų gamyba, metalo apdirbimo, chemijos, statybinių medžiagų, tekstilės ir trikotažo, poligrafijos, baldų, stiklo ir maisto pramonė.

Svarbiausi produktai yra šie: baldai, verpalai, audiniai, medikamentai, mėsa ir jos produktai, pieno produkcija, miltai, kombinuotieji pašarai, mineralinės trąšos, sieros ir fosforo rūgštis, konservuoti produktai, statybinės plytos, padarinė mediena, durpės, popierius, alus ir nealkoholiniai gėrimai, degtinės ir likerio gaminiai, mineraliniai vandenys.

Parduotos produkcijos apimtis 2005 m. daugiausia didėjo Kauno m., Jonavos, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonuose. Pagal parduotos produkcijos apimtį Kauno apskritis – viena iš pirmaujančių šalyje.

2003 m. duomenimis apskrityje buvo įregistruotos 56 valstybinės bei 26 583 privačios įmonės, iš jų Kauno miesto savivaldybėje yra 80 % uždarųjų akcinių bendrovių, 60 % akcinių bendrovių, 68 % individualių įmonių.

Į užsienį daugiausia eksportuojama tekstilės gaminių, drabužių, kailių, elektros mašinų, medienos bei medienos gaminių, baldų. Pagrindinės eksporto rinkos – Europos Sąjungos ir Skandinavijos šalys, Rusija bei JAV. Integracija į tarptautines rinkas paskatino pramonės įmones siekti geresnės produkcijos kokybės ir atitikimo tarptautiniams standartams (daugelio įmonių gaminiai atitinka ISO standartus), todėl auga pramonės įmonių produkcijos konkurencingumas Rytų ir Vakarų rinkose.

Žemės ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Javų laukai Kėdainių rajone

Didžiąją apskrities teritorijos dalį užima žemės ūkio paskirties žemė (56,5 %), miškai – 28,1 %, vandenys ir kita žemė – 9,1 %. Didžioji dalis žemės yra privati, nuosavybė atkurta 75,3 % viso ploto.

Žemės ūkis Kauno apskrityje specializuojasi ir plėtoja intensyviąją gyvulininkystę, žemdirbystę, sodininkystę. Ugdomas priemiestinis žemės ūkis. Intensyviausia žemės ūkio produktų gamyba yra Kėdainių rajone. Taip pat Kėdainių rajonas pasižymi ir modernizuotais, pažangias technologijas taikančiais ūkiais, kuriuose pastebimas ženkliai didesnis derlingumas.

Kauno apskrities gyventojai mažiau nei vidutiniškai šalyje yra priklausomi nuo žemės ūkio, šioje sferoje dirba tik 7 % visų užimtų gyventojų, kai vidutiniškai Lietuvoje – 14,7 % visų užimtų gyventojų.

Statistikos departamento duomenimis Kauno apskrityje iki 2003 m. birželio 1 d. buvo įregistruota 38 925 ūkiai, kurių žemės plotas 388 200 ha. Vidutinis ūkio dydis – 9,97 ha.

Kauno apskrityje iki 30 ha ūkiai daugiausia yra mišrūs, o virš 30 ha turintys ūkiai užsiima augalininkyste. Tai lemia gamtinės ir ekonominės žemės ūkio plėtros sąlygos. Pusę visų pasėlių sudaro javai. Beveik visos pernelyg šlapios žemės ūkio naudmenos yra nusausintos.

Apskrityje veikia ir yra plėtojami mokslinio tyrimo institutai, žemės ūkio specialistų ruošimo centrai, žemės ūkio technikos gamyba. Tai Lietuvos žemės ūkio universitetas Kaune, mokslinio tyrimo institutai Babtuose, Raudondvaryje, Dotnuvoje (Kėdainių raj.), žemės ūkio technikos gamykla (Raseinių raj.).

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritis neturi pakankamai aukščiausios kokybės turistinių išteklių, tačiau turi palyginti didelį gamtinį turizmo potencialą, kurį sudaro vidaus vandens telkiniai – ežerai ir upės, miškai.

Rumšiškių liaudies buities muziejus

Iš vertingiausių ir įdomiausių gamtinių turizmo objektų, tinkamų kultūriniam ir ekologiniam turizmui, taip pat kaimo turizmui ir aktyviam poilsiui, Kauno apskrityje minėtini Kauno marių regioninis parkas, Nemuno kilpų, Dubysos regioninis parkas, Aukštadvario, Panemunių, Tytuvėnų, Krekenavos regioninių parkų dalys, viena rezervatinė apyrubė, 36 valstybiniai, 50 savivaldybių, 35 valstybinių parkų draustiniai, Nemuno, Neries, Nevėžio, Dubysos, Verknės upių slėniai. Kauno apskrityje taip pat gausu etnokultūros paveldo objektų.

Paskutiniais metais pastebimas turizmo paslaugų verslo augimas. Didėja pajamos iš atvykstamojo turizmo, taip pat didėja pajamos iš išvykstamojo turizmo. Didėja į apskritį atvykstančių turistų iš kitų šalių, ypač iš Vokietijos, Lenkijos ir kitų Europos šalių, srautas, bei vietinių turistų skaičius.

Kauno apskrities apgyvendinimo įstaigos sudaro 9,5 % bendro Lietuvos įmonių skaičiaus, jose apgyvendinta 16,3 % bendro šalies svečių skaičiaus. Net 82,6 % svečių gyveno Kauno mieste.

Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Automagistralė Vilnius-Klaipėda ties Kaunu

Kauno apskritis – vienintelis regionas Rytų Baltijos valstybėse, kuriame susikerta du visos Europos transporto koridoriai – I ir IX B automobilių kelių koridoriai, I ir IX D geležinkelio koridoriai.

Kauno apskrityje yra 345 valstybinių kelių ruožai. Bendras magistralinių kelių ilgis – 344,6 km, krašto kelių – 602,6 km, rajoninių kelių – 1929,1 km. Vietinių kelių ilgis – 8 818 km (įskaitant gatves Kaune ir kituose miestuose), iš jų 1 817 km – su patobulinta danga (21%).

Apskrityje gerai išvystytas geležinkelio transportas, kuriuo galima keliauti ir vežti krovinius visomis kryptimis, be to, projektuojamas Europinės vėžės geležinkelis, eisianantis nuo Lenkijos sienos per Kauną ir Rygą iki Talino.

Šalia Kauno esančioje Karmėlavoje veikia tarptautinis Kauno oro uostas, galintis priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipų orlaivius. Kauno oro uostas perveža du trečdalius krovinių, gabenamų oro transportu Lietuvoje, ir yra stambiausias krovinių pervežimo centras Baltijos valstybėse.

Švietimas ir mokslas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kauno apskrityje veikia 7 universitetai (trečdalis visų šalies aukštųjų mokyklų), juose studijuoja 46 tūkstančiai studentų. Studentų skaičius per 5 metus padidėjo 38,5 %. Švietimo, mokslo sektoriaus kaita veikia Kauno apskrities ekonomiką, socialinę ir demografinę situaciją.

Kaune veikia vienintelis Lietuvoje Kauno apskrities pedagoginis muziejus.

Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius apskrityje mažėja (nuo 383–1999 m. iki 338–2003 m.). Vidutinis mokinių skaičius – 333. Vykdant švietimo reformą prognozuojamas tolimesnis mokyklų ir mokinių skaičiaus mažėjimas.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilkija
Kaimo vietovė Kėdainių rajone

Kauno apskritis yra geografiniame Lietuvos centre. Apskrityje, užimančioje 12,4 % visos šalies teritorijos, 2005 m. gyveno ~ 20 % šalies gyventojų (tai antroji vieta šalyje). Pagal gyventojų tankį (85 žm./km²) apskritis 1,63 karto viršija Lietuvos vidurkį (53 žm./km²). Tankiausiai apgyvendinta Kauno miesto savivaldybė – 2315,9 žm./km², o rečiausiai – Raseinių rajono savivaldybė – 27,4 žm./km². Daugiau nei pusė (54 %) apskrities gyventojų 2005 m. gyveno Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.

Šiuo metu pastebima mažesnių miestelių nykimo ir Kauno miesto priemiesčių augimo tendencija. Formuojasi žvaigždės pavidalo urbanistinė sistema, kurios branduolys – Kaunas, ryšių spinduliai – link Jonavos, Kėdainių, Vilkijos, Prienų, Žiežmarių.

Bendros demografinės tendencijos Kauno apskrityje panašios į visos šalies. Gyventojų skaičius per 10 metų sumažėjo 67 tūkstančiais, t. y. 9,7 %. Lietuvoje per tą patį laikotarpį (19942004 m.) – 9,3 % (274 tūkstančiais). Gyventojų sudėtis pagal tautybę – vienalytė. Lietuvių apskrityje – 93,9 % (Lietuvoje – 83,4 %).

Demografinė raida tarp 1989 m. ir 2021 m.
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2007 m. 2011 m.sur.[3] 2013 m. 2015 m. 2018 m. 2021 m.sur.
755 453 701 529 677 270 612 532 592 816 583 047 563 347 569 571


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 608 332 žmonės:[4]

2001 m. gyveno 701 529 žmonės:[5]

1923 m. gyveno 98 918 žmonės:[6]

Miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrityje yra 13 miestų (sąrašas pagal dydį):

Tarptautinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrities viršininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  2. Buvusi Kauno apskrities savivaldybė. Kaunas.lt (tikrinta 2022-01-22).
  3. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  4. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  5. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
  6. 1923 m. surašymo duomenys

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.