Vikipedija:Bendruomenė

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Tai yra Vikipedijos lietuvių kalba bendruomenės puslapis. Šiame puslapyje pateikiama informacija aktyviems Vikipedijos dalyviams, t. y. kuriantiems ir taisantiems Vikipedijos straipsnius. Ir Tu gali kurti Laisvąją enciklopediją lietuvių kalba. Kviečiame įsijungti į šaunią Vikibendruomenę.

Domiesi tik tam tikra sritimi? Peržiūrėk subprojektus, išvardytus dešinėje, arba sukurk naują.

Šiuo metu Vikipedijoje yra 166 246 straipsniai.

Kaip prisidėti

Info bulb.png

Jei turėsi laiko ir noro, pranešk apie sutvarkytą straipsnį Cleanup projekto puslapyje

Pageidaujami vertimai:

NAUJIENOS

KITI PRANEŠIMAI

SUBPROJEKTAI, VIKISRITYS

Aktyvūs:

VIKISRIČIŲ SĄRAŠAS.

TURINIO PRIEŽIŪRA

Savaitės tema

Į Konstanco susirinkimo puotą gabenamas užsūdytas jautis ir kiti valgiai iš Lietuvos. (Rosgartenmuseum Konstanz, Hs. 1, Richental: Konzilschronik)

Lietuviška virtuvėLietuvoje ir tarp lietuvių paplitusi kulinarinių tradicijų visuma, Lietuvos nacionalinė virtuvė. Nors dėl istorinių ryšių ir įtakų ji turi daug panašumų į kitas aplinkinių tautų virtuves, jai būdingi savitumai leidžia kalbėti apie ją kaip apie atskirą tradiciją. Maistas ir valgymo kultūra Lietuvoje, kaip ir dauguma kitokių visuomenės reiškinių, buvo neabejotinai daugiakultūriai. Pažymėtina, kad maistas ir valgymo kultūra taip pat buvo ir socialinis reiškinys (maitinimosi produktai bei kokybė priklausė nuo turimų pajamų ir padėties visuomenėje). Socialiniu pagrindu Lietuvoje galima išskirti valstiečių, bajorų, miestiečių, didikų, valdovo dvaro ir viešojo maitinimo įstaigų virtuves. Valdovo ir didikų (iš dalies ir bajoriškoje) virtuvėse ryškūs europinių – gotikinės, renesansinės, barokinės ir švietimo epochos virtuvių poveikis. Krašto žmonių maitinimosi pagrindą sudarė istoriškai susiklostę vidutinės klimato juostos gamtinių sąlygų nulemti sėslių žemdirbių ir gyvulių augintojų patiekalai, neblogai žinomi iš XIXXX a. pradžios valstietiškos virtuvės tyrimų. Kaip rodo lyginamieji tyrimai, panašūs patiekalai valgyti ir kitose šios klimato juostos žemdirbiškuose regionuose. Pažymėtina, kad šiuo požiūriu Lietuvos teritorija patenka tarp Europos šalių, kurių dauguma gyventojų toleruoja laktozę (gali vartoti šviežio pieno produktus). Kadangi Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę sukūrė dabartinėje Rytų Lietuvoje ir Šiaurės Vakarų Baltarusijoje gyvenusi baltiška lietuvių gentis, tai ir LDK diduomenės maitinimosi įpročiai buvę stipriai paveikti šio regiono specifikos. Lietuvos kulinarinio paveldo pagrindas yra tipiškas miškingo, nederlingų žemių ir toli nuo jūros esančio regiono gyventojų maistas. Maiste vyrauja mėsa. Naminių gyvulių mėsa laikoma vertesne nei laukinių, o geriausia „namine“ mėsa laikoma jautiena. Grūdų valgoma mažiau ir jų tarpe vyrauja rugiai. Dėl maisto stokos neretai „prisiduriama“ gamtos gėrybėmis: gėlavandene žuvimi, vėžiais, grybais, medumi ar riešutais. Vėlesniais laikais, jau po krikšto, daug gėlavandenės žuvies valgoma per pasninkus.

Šios savaitės iniciatyva yra maistas.


Plačiau skaityk Savaitės iniciatyvos puslapyje.

Pagalba straipsniams kurti

Nuvola apps laptop pcmcia.png

Dalyviai

Redagavimas

Taisyklės ir susitarimai

Kita