Vikipedija:Bendruomenė

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Tai yra Vikipedijos lietuvių kalba bendruomenės puslapis. Šiame puslapyje pateikiama informacija aktyviems Vikipedijos dalyviams, t. y. kuriantiems ir taisantiems Vikipedijos straipsnius. Ir Tu gali kurti Laisvąją enciklopediją lietuvių kalba. Kviečiame įsijungti į šaunią Vikibendruomenę.

Domiesi tik tam tikra sritimi? Peržiūrėk subprojektus, išvardytus dešinėje, arba sukurk naują.

Šiuo metu Vikipedijoje yra 169 936 straipsniai.

Kaip prisidėti

Info bulb.png

Jei turėsi laiko ir noro, pranešk apie sutvarkytą straipsnį Cleanup projekto puslapyje

Pageidaujami vertimai:

NAUJIENOS

SUBPROJEKTAI, VIKISRITYS

Aktyvūs:

VIKISRIČIŲ SĄRAŠAS.

TURINIO PRIEŽIŪRA

Savaitės tema

Pietų Amerikos žemynas didžiąja dalimi yra pietiniame Žemės pusrutulyje, kertamas pusiaujo, tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų. Palei vakarinį žemyno pakraštį driekiasi santykinai jauna ir seismiškai aktyvi Andų kalnų grandinė. Rytinėje žemyno dalyje vyrauja lygumos ir plokščiakalniai, didelius plotus užima Amazonės baseinas, kuriame vyrauja visžaliai pusiaujo miškai. Pietų Amerika užima 17 818 mln km², joje gyvena apie 351 mln. žmonių (2001). Pagal plotą tai ketvirtas pagal dydį žemynas po Azijos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos, pagal gyventojų skaičių – penktas po Azijos, Afrikos, Europos ir Šiaurės Amerikos. Apie 85 % Pietų Amerikos priklauso Atlanto vandenyno baseinui. Didžiausios upės: Amazonė, Parana, San Franciskas, Orinokas. Tarp nedaugelio ežerų didžiausi yra Marakaibo, Patos ir Titikakos ežerai. Prie Pietų Amerikos priskiriama ir daugybė salų, kurių dauguma priklauso žemyno šalims. Didžiausia Pietų Amerikos šalis pagal plotą ir gyventojų skaičių yra Brazilija.

Per visą žemyną pagal vakarinę pakrantę nuo Kolumbijos iki piečiausios dalies 7500 km tęsiasi Andų kalnai. Aukščiausia Andų ir Pietų Amerikos viršūnė yra Čilės ir Argentinos pasienyje esanti Akonkagva (6 962 m). Pietų Amerika jungiasi su Šiaurės Amerika siaura Panamos sąsmauka, o nuo kitų žemynų atskira vandenynais. Didžioji Pietų Amerikos dalis yra Pietų pusrutulyje. Žymi žemyno dalis yra pusiaujo ir subekvatorinėse juostose, pietinė dalis patenka į subtropinę ir vidutinių platumų juostas. Pietų Amerika plačiausia yra ties 5° p. pl. lygiagrete, kur jos plotis siekia ~5000 km. Vakariausia žemyno vieta – Parinjaso kyšulys (81° 20´ v. ilg.) Peru, ryčiausia – Kabu Branku kyšulys (34° 46´ v. ilg.) Brazilijoje. Piečiau 40° p. pl. žemyno plotis neviršija 600 km. Šiaurėje Pietų Amerika išsikiša iki 12° 28´ š. pl. (Galinjaso kyšulys, Kolumbija), o pietuose – iki 53° 54´ p. pl. (Frovardo kyšulys Magelano sąsiauryje, Argentina). Dar labiau į pietus nutolus vieta yra Pietų Amerikai priklausančiame Ugnies Žemės salyne; Horno kyšulys bendravardėje saloje yra 55° 54´ p. pl.

Daugiau.

Šios savaitės iniciatyva yra Pietų Amerikos gyvoji gamta.


Plačiau skaityk Savaitės iniciatyvos puslapyje.

Pagalba straipsniams kurti

Nuvola apps laptop pcmcia.png

Dalyviai

Redagavimas

Taisyklės ir susitarimai

Kita