Liaudies Seimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Liaudies Seimas – sovietinis aukščiausias Lietuvos valdžios organas, veikęs 1940 m. liepos 21 d. – 1940 m. rugpjūčio 25 d. Paskelbė Lietuvos Sovietų Socialistinę Respubliką, priėmė deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS.

Teisinis pagrindas[taisyti | redaguoti kodą]

TSRS ultimatumas Lietuvai[taisyti | redaguoti kodą]

1940 m. birželio 14 d. Vokietijos kariuomenei užėmus Paryžių, Sovietų Sąjunga pasinaudojo šia aplinkybe, ir įteikė ultimatumą Lietuvai. Ultimatume buvo pareikalauta nuteisti vidaus reikalų ministrą K. Skučą, Saugumo departamento direktorių A. Povilaitį, sudaryti naują, sovietams priimtiną vyriausybę ir užtikrinti papildomo bei neriboto Raudonosios armijos kontingento įsileidimą į Lietuvą. Ultimatumo reikalavimas atsakyti į jį per 10 valandų pažeidė tarptautinę praktiką. Ultimatumo įteikimas taip pat buvo tik formalus žingsnis, nes TSRS jau buvo numačiusi okupuoti Lietuvą. V. Molotovas įteikdamas jį sakė: „Kad ir koks būtų jūsų atsakymas, kariuomenė rytoj vis tiek žengia į Lietuvą”.

Įteikdama ultimatumą Sovietų Sąjunga sulaužė visas sutartis su Lietuva: 1920 m. pasirašytą Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartį, 1936 m. Nepuolimo sutartį, kuri 1934 m. buvo pratęsta ir galiojo iki 1944 m., ir 1939 m. sudarytą Savitarpio pagalbos sutartį.[1]

Okupacija[taisyti | redaguoti kodą]

1940 m. birželio 15 d. naktį Lietuvos vyriausybė nutarė priimti ultimatumą ir ryte atsakymas buvo praneštas V. Molotovui. 1940 m. birželio 15 d. SSRS kariuomenė įžengė ir netrukus okupavo Lietuvą. Netrukus į Kauną atvyko SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas ir didelė grupė NKVD darbuotojų. Jie pradėjo formuoti Maskvai ištikimą vyriausybę.

Naujoji vyriausybė[taisyti | redaguoti kodą]

Ministras pirmininkas ir, pabėgus Antanui Smetonai, laikinasis prezidentas Antanas Merkys buvo priverstas perduoti valdžią Justui Paleckiui, kuris, konsultuodamasis su Dekanozovu ir Pozdniakovu, 1940 m. birželio 17 d. sudarė naują vyriausybę. Ji susidėjo iš dviejų priešingų grupių – iš tautiškai nusistačiusių žmonių, kurie Maskvai buvo reikalingi tik todėl, kad naujoji vyriausybė turėtų pasitikėjimą Lietuvos visuomenėje, ir komunistų. Pirmajai grupei priklausė ministeris prof. Vincas Krėvė-Mickevičius, finansų ministeris inžinierius Ernestas Galvanauskas ir krašto apsaugos ministeris divizijos generolas Vincas Vitkauskas. Daugeliu atvejų juos palaikė žemės ūkio ministeris Matas Mickis ir švietimo ministeris Antanas Venclova. Antrai grupei priklausė teisingumo ministeris Povilas Pakarklis, vidaus reikalų ministeris Mečys Gedvilas ir sveikatos apsaugos ministeris dr. Moisiejus Leonas Koganas.

Pasirengimas rinkimams[taisyti | redaguoti kodą]

1940 m. liepos 1 d. vyriausybė paskelbė rinkimus į seimą. 1940 m. liepos 6 d. paskelbtas Seimo rinkimų įstatymas. Tačiau jau liepos 7 d. Valstybės saugumo departamento direktorius Antanas Sniečkus patvirtino „Priešvalstybinių partijų: tautininkų, voldemarininkų, liaudininkų, krikščionių demokratų, jaunalietuvių, trockininkų, socialdemokratų, eserų, šaulių ir kt. vadovaujančio sąstato likvidacijos paruošiamųjų darbų ir operatyvinės likvidacijos planą“. Liepos 10–13 d. visos iki tol ir taip uždraustos (išskyrus tautininkus), arba tik pogrindyje veikusios politinės organizacijos faktiškai buvo eliminuotos iš rinkimų kampanijos. Suimta 2 tūkstančiai politinių veikėjų. Leista veikti tik Darbo sąjungai.

Įstatyme nustatytas rinkiminių apygardų skaičius ir kandidatų skaičius jose:

Rinkimai[taisyti | redaguoti kodą]

Rinkimai buvo numatyti 1940 m. liepos 14 d., Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas – Vladas Niunka. Rinkiminės ir balsų skaičiavimo komisijos buvo sudarytos iš komunistų ir kitų rūpestingai parinktų asmenų. Kandidatai taip pat buvo parinkti pagal kvotas – kiekvienoje apygardoje turėjo būti atitinkamas skaičus darbininkų, valstiečių, meno sričių atstovų ir partinių veikėjų.

Nors buvo sukeltas didžiulis rinkiminis triukšmas ir rinkimų propogandai išleista daug šimtų tūkstančių litų, balsavusiųjų skaičius buvo mažas, todėl rinkimai buvo pratęsti dar vienai – liepos 15 dienai. Per naktį į balsavimo urnas buvo primesta kai kur net daugiau biuletenių, negu buvo rinkėjų. Išrinkti buvo visi 79 iškelti kandidatai.

Seimo nariai[taisyti | redaguoti kodą]

Vardas, pavardė Apygarda Specialybė, amžius
Jonas Abakonis Ukmergės valstietis, 30 m.
Birutė Abdulskaitė Slapšienė Telšių LKP narė nuo 1933 m., partijos Kretingos miesto sekretorė, 27 m.
Liudas Adomauskas Telšių LKP narys, Valstybės kontrolierius, 60 m.
Pranas Aksionaitis Šiaulių LKP narys nuo 1936 m. pogrindininkas, Jurbarko viceburmistras, 58 m.
Jurgis Ališauskas Ukmergės žemės ūkio darbininkas,29 m.
Kazys Balčiūnas Alytaus vidutinis ūkininkas, 45 m.
Feliksas Balionis Alytaus ūkininkas, 56 m.
Juozas Banaitis Kauno mokytojas, radiofono direktorius, 32 m.
Boleslovas Baranauskas Šiaulių LKP narys nuo 1921 m., saugumo komisaro pavaduotojas, 38 m.
Antanas Bauža Telšių LKP narys nuo 1932 m., 39 m.
Jurgis Bieliauskas Marijampolės ūkininkas, 18 ha žemės, 50 m.
Vytautas Bieliauskas Kauno LKP narys, kareivis, eilinis, 23 m.
Vladas Biržietis Panevėžio LKP narys, 4 pėstininkų LDK Mindaugo pulko politvadovas, 27 m.
Ignas Budionovas Vilniaus puskarininkas, 23 m.
Antanas Butkus Telšių ūkininkas, 31 m.
Petras Cvirka Alytaus rašytojas, 31 m.
Alfonsas Česnaitis Ukmergės darbininkas, 32 m.
Adomas Dambrauskas Ukmergės žemės ūkio darbininkas, 48 m.
Petras Daukšys Marijampolės stalius, 32 m.
Icikas Demba Panevėžio LKP narys nuo 1932 m., technikas, 33 m.
Juozas Demskis Marijampolės LKP narys nuo 1932 m., mažažemis, 3 ha žemės, 57 m.
Karolis Didžiulis Grosmanas Vilniaus LKP narys nuo 1919 m., įgaliotas atstovas Vilniaus kraštui, 46 m.
Viktoras Ditkevičius Marijampolės kareivis, 22 m.
Liudas Dovydėnas Panevėžio rašytojas, 33 m.
Pranas Eidukaitis Marijampolės ūkininkas, 60 m.
Barelis Fridmanas Latvys Vilniaus LKP narys nuo 1932 m., advokatas, 36 m.
Antanas Garmus Kauno gydytojas, Kauno miesto burmistras, 60 m.
Mečys Gedvilas Telšių LKP narys nuo 1934 m., Vidaus reikalų ministras, 40 m.
Liudas Gira Ukmergės rašytojas, 50 m.
Juozas Glotnis Kauno valstietis, 43 m.
Juozas Grigalavičius Panevėžio LKP narys nuo 1933 m., Rokiškio apskrities partinis sekretorius, 27 m.
Aleksandras Gudaitis-Guzevičius Ukmergės LKP narys nuo 1927 m., saugumo komisaras, 32 m.
Vladas Gutauskas Ukmergės valstietis, 41 m.
Vladas Jaciunskas Alytaus valstietis, 30 m.
Vaclovas Jadzgevičius Vilniaus šaltkalvis, 42 m.
Steponas Jandrichovsky Vilniaus teisės mokslų daktaras, 30 m.
Eduardas Jasutis Šiaulių valstietis, 34 m.
Romualdas Juknevičius Vilniaus teatro direktorius, 34 m.
Henrikas Kačinskas Šiaulių aktorius, 40 m.
Domas Kazimieraitis Šiaulių mažažemis, 40 m.
Marija Kutraitė Panevėžio LKP narė nuo 1934 m., politkalinė. 29 m.
Ignas Laucys Panevėžio ūkininkas, 62 m.
Jonas Malašinskas Ukmergės valstietis, 41 m.
Michalina Meškauskienė Marijampolės LKP narė nuo 1935 m., partinė veikėja, 33 m.
Marijonas Miceika Vilniaus LKP narys nuo 1932 m., Vilniaus miesto partinis sekretorius, 29 m.
Matas Mickis Panevėžio Žemės ūkio ministras,42 m.
Pranas Mickus Marijampolės agronomas, 38 m.
Antanas Mikonis Panevėžio darbininkas, 24 m.
Petrė Milančiūtė Alytaus vaistininkė, 27 m.
Nochas Mockevičius Šiaulių mokytojas, 35 m.
Stepas Murauskas Panevėžio ūkininkas, 9 ha žemės,50 m.
Stasys Orintas Šiaulių vidutinis ūkininkas, 31 m.
Povilas Pakarklis Alytaus teisininkas, 38 m.
Genovaitė Paleckienė Šiaulių mokytoja, (Justo Paleckio žmona), 38 m.
Jan Paškevič Vilniaus ūkininkas, 48 m.
Petras Paunksnis Panevėžio LKP narys nuo 1938 m., politkalinys, 38 m.
Kazimieras Petrauskas Panevėžio LKP narys nuo 1937 m., 26 m.
Pranas Petrauskas Kauno ūkininkas, 42 m.
Jonas Plečkaitis Marijampolės valstietis, 45 m.
Stasys Pupeikis Ukmergės LKP narys nuo 1928 m., susisiekimo ministras, 35 m.
Petras Ramanauskas Alytaus darbininkas, 26 m.
Aleksas Ražanauskas Alytaus LKP narys nuo 1934 m. darbininkas, 26 m.
Rapolas Rimdžius Šiaulių darbininkas, 35 m.
Juozas Ryliškis Šiaulių darbininkas, 43 m.
Domas Rocius Telšių LKP narys nuo 1926 m., Telšių vykdomojo komiteto pirmininkas, 36 m.
Antanas Sniečkus Kauno LKP narys nuo 1920 m., politkalinys, 37 m.
Irena Stachelska Dzievicka Vilniaus gydytoja, 29 m.
Aleksandra Staškevičiūtė Kauno operos solistė, 40 m.
Motiejus Šumauskas Kauno LKP narys nuo 1924 m., politkalinys, 35 m.
Juozas Švitra Šiaulių kareivis, 22 m.
Tomas Tamulevičius Alytaus LKP narys nuo 1933 m. darbininkas, 25 m.
Jonas Taurinskas Telšių LKP narys nuo 1918 m., 50 m.
Jonas Tverkus Šiaulių mažažemis, 35 m.
Stasė Vaineikienė Telšių Palangos burmistras, 54 m.
Antanas Venclova Kauno rašytojas, švietimo ministras, 34 m.
Jankelis Vinickis Kauno LKP narys nuo 1927 m., statybos darbininkas, 35 m.
Stasys Volkovičius Vilniaus darbininkas, 46 m.
Pranas Zibertas Šiaulių LKP narys nuo 1919 m., politkalinys, 47 m.
Romanas Žebenka Šiaulių agronomas, 34 m.

Veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Liepos 21 d. Liaudies Seimo pirmąjį posėdį atidarė einantis prezidento pareigas Justas Paleckis. Išrinktas seimo prezidiumas: Liudas Adomauskas – pirmininkas, Mečys Gedvilas – pavaduotojas, Juozas Grigalavičius – antrasis pavaduotojas, Petras Cvirka ir Antanas Vencova – sekretoriais. Šie penki prezidiumo nariai pasirašinėjo visas seimo deklaracijas.

Seimas priėmė Deklaraciją apie valstybės santvarką, kuria įvesta sovietų santvarka, o Lietuva paskelbta socialistine sovietų respublika. Taip pat priimta Lietuvos stojimo į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sudėtį deklaracija, kurioje, neva klausydamas liaudies valios, seimas nutarė prašyti SSRS Aukščiausiosios Tarybos priimti Lietuvos SSR į Sovietų Sąjungos sudėtį „sąjungine respublika tais pačiais pagrindais, kuriais įeina į SSRS Ukrainos, Baltarusijos ir kitos sąjunginės respublikos“.

1940 m. liepos 23 d. seimas išrinko 11 narių konstitucinę komisiją ir pavedė jai parengti konstitucijos projektą. Taip pat išrinkti 20 įgaliotinių, kuriems patikėta misija – perduoti SSSR Aukščiausiajai Tarybai Deklaraciją dėl Lietuvos į stojimo į Sovietų Sąjungos sudėtį: Lietuvos prezidentas Justas Paleckis, vidaus reikalų ministras Mečys Gedvilas, buvęs kunigas, vyriausias kontrolierius Liudas Adomauskas, žemės ūkio ministras Matas Mickis, švietimo ministras Antanas Venclova, rašytojas Liudas Gira, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas, profsąjungų pirmininkas Motiejus Šumauskas, Karolis Didžiulis-Grosmanas, Petras Cvirka, poetė Salomėja Nėris, Kazimieras Petrauskas, Pranas Zibertas, Stasė Vaineikienė, Icikas Meskupas-Adomas, V. Ditkevičius, P. Petrauskas, J. Demskis, M. Kutraitė, B. Abdulskaitė. 1940 m. liepos 30 d. ši delegacija traukiniu išvažiavo į Maskvą ir rugpjūčio 3 d. SSRS Aukščiausios Tarybos posėdyje įteikė prašymą dėl Lietuvos įstojimo į SSRS. Lietuvos „prašymas“ buvo patenkintas ir tuo buvo įteisinta Lietuvos inkorporacija į SSRS sudėtį.

1940 m. rugpjūčio 25–26 d. įvyko ypatingoji Liaudies Seimo sesija, kurioje priimta Lietuvos SSR konstitucija. Liaudies Seimas buvo pervadintas Lietuvos SSR Aukščiausiąja Taryba. Aukščiausios tarybos pirmininku išrinktas Balys Baranauskas, Aukščiausios tarybos prezidiumo pirmininku – Justas Paleckis, jo pavaduotojais – Karolis Didžiulis ir Domas Rocius, sekretoriumi – Stasys Pupeikis.

Buvo sudaryta Respublikos vyriausybė – Liaudies komisarų taryba. Liaudies komisarų tarybos pirmininku išrinktas Mečys Gedvilas. Jo pavaduotojais patvirtinti Stasys Brašiškis ir Pijus Glovackas (kartu ir plano komiteto pirmininkas), vietinės pramonės komisaras – Motiejus Šumauskas, maisto pramonės – Jonas Laurinaitis, sveikatos apsaugos – Vytautas Girdzijauskas, žemės ūkio – Matas Mickis, prekybos – Marijonas Gregorauskas, vidaus reikalų – Aleksandras Gudaitis-Guzevičius, teisingumo – Povilas Pakarklis, švietimo – Antanas Vencova, komunalinio ūkio – Valerijonas Knyva, darbo – Mykolas Junčas-Kučinskas, finansų – Juozas Vaišnoras, valstybės kontrolieriumi – Liudas Adomauskas.

Veiklos vertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pačių Liaudies Seimo narių nuomonė:

  • Vladas Biržietis – Apskritai, turiu pasakyti, kad Liaudies Seimas – komedija. Ta komedija buvo įvykdyta, vartojant prieš rinkėjus ir renkamuosius fizinį ir moralinį terorą, kokio ligi to laiko Lietuva niekados nebuvo išgyvenusi.
  • Liudas Dovydėnas – Taigi, per pirmąjį Liaudies Seimo posėdį ir aklas, ir kurčias, ir kvailas galėjo įsitikinti, kad Liaudies Seimas yra tik propogandos ir užsienio nuomonių sudarymui surengtas vaidinimas ir klasta.
  • Antanas Garmus – Apskritai, visas Liaudies Seimas tebuvo tik Seimo parodija. Kaip jis smurtu ir apgavystėmis sudarytas, taip lygiai tik teroro spaudžiamas jis formaliai atliko bolševikų norimus darbus. Liaudies Seimas nieku būdu nėra išreiškęs lietuvių tautos valios. Jis tegalėjo išreikšti tik kelių šimtų Lietuvos komunistų ir Maskvos viešpačių valią. Tam tikslui jis juk ir tebuvo „išrinktas“. Tai buvo seimas, bet ne Lietuvos Seimas.
  • Stasė Vaineikienė – Vertindama Liaudies Seimą, turiu pasakyti, kad jis buvo ne kas kita, kaip tik lietuvių tautos valios uzurpatorius.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.genocid.lt/Leidyba/13/algirdas.htm Algirdas Jakubčionis. Vilniaus krašto atgavimas ir Lietuvos nepriklausomynės netekimas

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai Istorinė Lietuvos vėliava
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo Flag of Lithuania (state).svg
Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) Flag of Lithuania.svg
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas
Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje Flag of Lithuanian SSR.svg
Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) Flag of Lithuania.svg
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016