Plungė
| Plungė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |
||||||||||||||||
| Fontanas miesto centrinėje aikštėje | ||||||||||||||||
| Koordinatės: | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: | ||||||||||||||||
| Apskritis: | ||||||||||||||||
| Savivaldybė: | Plungės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 23 055 | |||||||||||||||
| Plotas: | 30 km² | |||||||||||||||
| Tankumas : | 769 žm./km² | |||||||||||||||
| Altitudė: | 119 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-90001 | |||||||||||||||
| PlungėVikiteka | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Plungė – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje, 27 m į vakarus nuo Telšių, abipus Babrungo upės. Plungės rajono savivaldybės centras, Plungės miesto seniūnija.
Miesto šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai-Klaipėda, yra geležinkelio stotis. Šalia yra stadionas, Oginskių dvaro rūmai ir parkas, jame įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, Plungės parkas (gamtos paminklas – Perkūno ąžuolas).
Centre – Senamiesčio aikštė, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1933 m.) su varpine (1850 m.; architektūros paminklas), link rytų – senosios kapinės ir Gondingos HE tvenkinys, pačiuose pietuose – rajono centrinė ligoninė.
Mieste yra kultūros namai, paštas (LT-90001), senelių namai (priklauso parapijai), trejos kapinės. Stovi Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (nuo 1928 m.), šv. Florijono skulptūra (nuo 1894 m., autorius – knygnešys Kazys Barzdys), atstatyta Lurdo grota (1908 m.), Visų Šventųjų koplyčia (nuo 1858 m.).
Turinys |
[taisyti] Istorija
Manoma, dabartinės Plungės vietoje žmonės gyveno dar V–I a. pr. m. e. Po 1422 m. Melno taikos žemaičių giriose ėmė rastis gyventojų sodybos. Nuo XIV iki XVI a. 2-osios pusės Plungė įėjo į Gandingos valsčių kaip eilinė gyvenvietė. Vėliau Plungė ėmė augti sparčiau ir pralenkė Gandingą. 1567 m. minima kaip miestelis. 1575 m. kovo 24 d. Gandingos valsčiaus žemės matavimo ir ūkių sukeitimo aktai pasirašyti jau Plungėje. XVI amžiuje Plungė buvo seniūnija, kurią Žygimantas Augustas 1570 m. liepos 10 d. pavedė stalininkui Mikalojui Aleknavičiui.
1792 m. sausio 13 d. Plungė gavo Magdeburgo teises. 1806–1873 m. Plungė priklausė Zubovams, o vėliau – grafams Oginskiams, kurie 1879 m. čia pastatė rūmus. 1925 m. įsteigta gimnazija, 1932 m. nutiestas geležinkelis.
Pirmoji privati ligoninė Plungės mieste buvo pastatyta 1939 m. Nuo to laiko Plungėje pradėjo veikti gimdymo, chirurgijos skyriai, operacinė.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė „Lino“ gamybinio susivienijimo fabrikas „Linų audiniai“, dirbtinių odų gamykla, šienainio bokštų statybos ir montavimo trestas, kombinuotųjų pašarų gamykla, „Minijos“ liaudies kūrybos gaminių įmonė. 1987 m. įkurta žemės ūkio mokykla, veikė statybos technikumas, muzikos mokykla.
1997 m. patvirtintas dabartinis Plungės herbas. [3] 2009 m. Plungė paskelbta Lietuvos kultūros sostine.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIV a.–XVI a. 2-oji pusė | seniūnijos centras, Gandingos valsčius (nuo 1658 m. jo centras) | Žemaitijos seniūnija | |
| 1862–1915 m. | Plungės valsčiaus centras | ||
| 1915 m. | Plungės apskrities centras | ||
| 1915–1919 m. | |||
| 1919–1947 m. | Telšių apskritis | ||
| 1947–1950 m. | Plungės apskrities centras | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Plungės rajono centras | Klaipėdos sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| nuo 1995 m. | Plungės miesto seniūnija | Plungės rajono savivaldybės centras | Telšių apskritis |
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Miesto vardo kilmė nėra visiškai aiški. 1894 m. liepą kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu padarytame Plungės žemėlapyje matyti per miestą vingiuojanti, iš Narvilo ežero ištekanti, į Babrungą įtekanti upelė, kuri rusiškomis raidėmis (kaip ir visi kiti žemėlapyje pažymėti objektai) įvardyta kaip Paplunga. Žemėlapis darytas po 1894 m. birželio 24 d. per Šv. Jono atlaidus kilusio gaisro, kuris nusiaubė visą Plungės miestelį. Žemėlapyje pažymėta, kurie pastatai sudegė, kurie liko.
Upelė pradėta kanalizuoti po Antrojo pasaulinio karo. Paplungos ištakos iš Narvilo ežero ir dabar dar matyti, tačiau už keliolikos metrų upelė prasmenga po Ežero gatve. Po žemėmis ji srovena skersai Laisvės gatvę lygiagrečiai su M. K. Čiurlionio gatve pro UAB „Žemaitijos suvenyras“ ir Senamiesčio mokyklos teritorijas, toliau teka į Palankės gatvės tvenkinius, o jau iš jų grioviu palei Paprūdžio gatvę nuteka į Plungės jūrą. [4]
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- jaunimo mokykla
- „Saulės“ gimnazija
- Plungės Senamiesčio vidurinė mokykla
- Plungės specialioji mokykla
- 4 pagrindinės mokyklos:
- „Babrungo“
- „Ryto“
- akademiko Adolfo Jucio
- vyskupo Motiejaus Valančiaus katalikiškoji
- Savivaldybės viešoji biblioteka
[taisyti] Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2001 m. | ||||||||
| 1823 m. | 1868 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1898 m.*[1] | 1923 m.sur. | 1939 m. | 1959 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 400 | 3 593 | 4 500 | 3 583 | 4 236 | 5 200 | 8 700 | ||
| 1967 m. | 1970 m.sur. | 1976 m.[5] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | - | ||
| 12 200 | 13 826 | 18 300 | 18 829 | 22 535 | 24 436 | - | ||
|
||||||||
|
||||||||
[taisyti] Žymūs žmonės
- Plungėje 1909 m. gyveno dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (išlikęs namas). Vestuves jie atšventė pas dėdę, kuris buvo Plungės klebonas. 1889–1892 m. Čiurlionis mokėsi Plungės dvaro muzikos mokykloje.
- Zenonas Ivinskis (1908–1971), istorikas
- Pranciškus Erelis (1919–2008), gydytojas reumatologas. Mokėsi Plungės kapucinų gimnazijoje.
- Karolis Dapkus (g. 1933), aktorius
- Vanda Rutkevič (1943–1992), viena žymiausių pasaulio alpinisčių
- Giedrė Kaukaitė-Žebriūnienė (g. 1943), dainininkė, muzikos pedagogė. 2008 m. suteiktas Plungės garbės piliečio vardas
- Petras Vyšniauskas (g. 1957), saksofonininkas
- Rimantas Benetis (g. 1957), kardiologas
- Jurgita Jurkutė (g. 1985), Mis Lietuva 2007 m.
[taisyti] Sportas
[taisyti] Futbolas
[taisyti] Susisiekimas
|
|
[taisyti] Miestų partnerystė
Vokietijos mieste Mendene Peterio ir Ūlos Amslerių iniciatyva įsteigta, veikia partnerystės draugija „MENDENAS-PLUNGĖ“ – http://menden-plunge.de (vok. Hilfe für Plunge). [6]
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Плунгяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 23А (46) : Петропавловский — Поватажное. С.-Петербургъ, 1898., 932 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Плунгяны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 130 psl. (rus.)
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=39832
- ↑ Austėja Vanagaitė. Iš ko kilęs gimtojo miesto vardas? Plungės žinios, 2009 m. liepos 9 d.
- ↑ Plungė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, 401 psl.
- ↑ http://www.hilfe-fuer-plunge.de/hfp-web/archiv0405/pr-kontakte-nach-litauen.htm
[taisyti] Literatūra
- Senosios Plungės pėdsakais (sud. Stasys Stropus). – Vilnius: Mokslo aidai, 2004. – 372 p.: iliustr. – ISBN 9955-591-11-0
- Plungė: fotoalbumas (sud. Kostas Slivskis). – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2004. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-116-0
- Plungė ir plungiškiai (sud. Kostas Slivskis). – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2006. – 192 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-160-8
- Plungės švietimo istorija: praeitis ir dabartis (sud. Danutė Ardavičienė). – Klaipėda: Eglės leidykla, 2011. – 256 p.: iliustr. – ISBN 978-609-432-023-1
[taisyti] Nuorodos
- Plungė. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 67 psl.
- Plungės krašto informacinis portalas PLUNGĖS.INFO
- Trumpa istorija ir žemėlapiai
- Šiek tiek istorijos
- Plungiškių draugija
[taisyti] Galerija
-
Plungės Lurdas
