Plungė

Plungė
Fontanas miesto centrinėje aikštėje
Plungė 55°54′40″N 21°50′30″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Telšių apskritis
Savivaldybė:	Plungės rajono savivaldybė
Gyventojų (2010):	23 055
Plotas:	30 km²
Tankumas (2010):	769 žm./km²
Altitudė:	119 m
Pašto kodas:	LT-90001
Vikiteka:	PlungėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Plùngė Kilmininkas: Plùngės Naudininkas: Plùngei Galininkas: Plùngę Įnagininkas: Plùnge Vietininkas: Plùngėje
rus. Плунгяны

Plungė – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje, 27 m į vakarus nuo Telšių, abipus Babrungo upės. Plungės rajono savivaldybės centras, Plungės miesto seniūnija.

Miesto šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai-Klaipėda, yra geležinkelio stotis. Šalia yra stadionas, Oginskių dvaro rūmai ir parkas, jame įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, Plungės parkas (gamtos paminklas – Perkūno ąžuolas).

Centre – Senamiesčio aikštė, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1933 m.) su varpine (1850 m.; architektūros paminklas), link rytų – senosios kapinės ir Gondingos HE tvenkinys, pačiuose pietuose – rajono centrinė ligoninė.

Mieste yra kultūros namai, paštas (LT-90001), senelių namai (priklauso parapijai), trejos kapinės. Stovi Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (nuo 1928 m.), šv. Florijono skulptūra (nuo 1894 m., autorius – knygnešys Kazys Barzdys), atstatyta Lurdo grota (1908 m.), Visų Šventųjų koplyčia (nuo 1858 m.).

Istorija

Manoma, dabartinės Plungės vietoje žmonės gyveno dar V–I a. pr. m. e. Po 1422 m. Melno taikos žemaičių giriose ėmė rastis gyventojų sodybos. Nuo XIV iki XVI a. 2-osios pusės Plungė įėjo į Gandingos valsčių kaip eilinė gyvenvietė. Vėliau Plungė ėmė augti sparčiau ir pralenkė Gandingą. 1567 m. minima kaip miestelis. 1575 m. kovo 24 d. Gandingos valsčiaus žemės matavimo ir ūkių sukeitimo aktai pasirašyti jau Plungėje. XVI amžiuje Plungė buvo seniūnija, kurią Žygimantas Augustas 1570 m. liepos 10 d. pavedė stalininkui Mikalojui Aleknavičiui.

1792 m. sausio 13 d. Plungė gavo Magdeburgo teises. 1806–1873 m. Plungė priklausė Zubovams, o vėliau – grafams Oginskiams, kurie 1879 m. čia pastatė rūmus. 1925 m. įsteigta gimnazija, 1932 m. nutiestas geležinkelis.

Pirmoji privati ligoninė Plungės mieste buvo pastatyta 1939 m. Nuo to laiko Plungėje pradėjo veikti gimdymo, chirurgijos skyriai, operacinė.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė „Lino“ gamybinio susivienijimo fabrikas „Linų audiniai“, dirbtinių odų gamykla, šienainio bokštų statybos ir montavimo trestas, kombinuotųjų pašarų gamykla, „Minijos“ liaudies kūrybos gaminių įmonė. 1987 m. įkurta žemės ūkio mokykla, veikė statybos technikumas, muzikos mokykla.

1997 m. patvirtintas dabartinis Plungės herbas. 2009 m. Plungė paskelbta Lietuvos kultūros sostine.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV a.–XVI a. 2-oji pusė	seniūnijos centras, Gandingos valsčius (nuo 1658 m. jo centras)	Žemaitijos seniūnija
1862–1915 m.	Plungės valsčiaus centras
1915 m.		Plungės apskrities centras
1915–1919 m.
1919–1947 m.		Telšių apskritis
1947–1950 m.		Plungės apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Plungės rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1995 m.
nuo 1995 m.	Plungės miesto seniūnija	Plungės rajono savivaldybės centras	Telšių apskritis

Pavadinimo kilmė

Per miestą tekančio Babrungo slenkstis

Švento Florijono skulptūra

Miesto vardo kilmė nėra visiškai aiški. 1894 m. liepą kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu padarytame Plungės žemėlapyje matyti per miestą vingiuojanti, iš Narvilo ežero ištekanti, į Babrungą įtekanti upelė, kuri rusiškomis raidėmis (kaip ir visi kiti žemėlapyje pažymėti objektai) įvardyta kaip Paplunga. Žemėlapis darytas po 1894 m. birželio 24 d. per Šv. Jono atlaidus kilusio gaisro, kuris nusiaubė visą Plungės miestelį. Žemėlapyje pažymėta, kurie pastatai sudegė, kurie liko.

Upelė pradėta kanalizuoti po Antrojo pasaulinio karo. Paplungos ištakos iš Narvilo ežero ir dabar dar matyti, tačiau už keliolikos metrų upelė prasmenga po Ežero gatve. Po žemėmis ji srovena skersai Laisvės gatvę lygiagrečiai su M. K. Čiurlionio gatve pro UAB „Žemaitijos suvenyras“ ir Senamiesčio mokyklos teritorijas, toliau teka į Palankės gatvės tvenkinius, o jau iš jų grioviu palei Paprūdžio gatvę nuteka į Plungės jūrą.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• jaunimo mokykla
• „Saulės“ gimnazija
• Plungės Senamiesčio vidurinė mokykla
• Plungės specialioji mokykla
• 4 pagrindinės mokyklos:
  • „Babrungo“
  • „Ryto“
  • akademiko Adolfo Jucio
  • vyskupo Motiejaus Valančiaus katalikiškoji
• Savivaldybės viešoji biblioteka

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2001 m.
1823 m.	1868 m.*	1897 m.sur.	1898 m.*	1923 m.sur.	1939 m.	1959 m.sur.
1 400	3 593	4 500	3 583	4 236	5 200	8 700
1967 m.	1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	-
12 200	13 826	18 300	18 829	22 535	24 436	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Plungėje 1909 m. gyveno dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (išlikęs namas). Vestuves jie atšventė pas dėdę, kuris buvo Plungės klebonas. 1889–1892 m. Čiurlionis mokėsi Plungės dvaro muzikos mokykloje.

• Zenonas Ivinskis (1908–1971), istorikas
• Pranciškus Erelis (1919–2008), gydytojas reumatologas. Mokėsi Plungės kapucinų gimnazijoje.
• Karolis Dapkus (g. 1933), aktorius
• Vanda Rutkevič (1943–1992), viena žymiausių pasaulio alpinisčių
• Giedrė Kaukaitė-Žebriūnienė (g. 1943), dainininkė, muzikos pedagogė. 2008 m. suteiktas Plungės garbės piliečio vardas
• Petras Vyšniauskas (g. 1957), saksofonininkas
• Rimantas Benetis (g. 1957), kardiologas
• Jurgita Jurkutė (g. 1985), Mis Lietuva 2007 m.

Sportas

Futbolas

• FK Babrungas Plungė
• SK Versmė Plungė

Geležinkelio stotis

Susisiekimas

Geležinkelio ruožas

Šateikiai Plungė Tarvainiai

Miestų partnerystė

Krasnogorskas, Rusija Mendenas, Vokietija Bjerkreimas, Norvegija Baksholmas, Švedija

Viljandžio apskritis, Estija Tukumas, Latvija Golubas-Dobžynas, Lenkija Bruntalis, Čekija

Vokietijos mieste Mendene Peterio ir Ūlos Amslerių iniciatyva įsteigta, veikia partnerystės draugija „MENDENAS-PLUNGĖ“ – http://menden-plunge.de (vok. Hilfe für Plunge).

Literatūra

• Senosios Plungės pėdsakais (sud. Stasys Stropus). – Vilnius: Mokslo aidai, 2004. – 372 p.: iliustr. – ISBN 9955-591-11-0
• Plungė: fotoalbumas (sud. Kostas Slivskis). – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2004. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-116-0
• Plungė ir plungiškiai (sud. Kostas Slivskis). – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2006. – 192 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-160-8
• Plungės švietimo istorija: praeitis ir dabartis (sud. Danutė Ardavičienė). – Klaipėda: Eglės leidykla, 2011. – 256 p.: iliustr. – ISBN 978-609-432-023-1

Nuorodos

• Plungė. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 67 psl.
• Plungės krašto informacinis portalas PLUNGĖS.INFO
• Trumpa istorija ir žemėlapiai
• Šiek tiek istorijos
• Plungiškių draugija

Galerija

• 

  Nepriklausomybės paminklas

• 

  Oginskių rūmai

• 

  Kunigaikščių Oginskių parkas

• 

  Paminklas tremtiniams

• 

  Plungės Lurdas

Vikižodynas

Svarbiausios gyvenvietės Plungės rajone

Alsėdžiai | Babrungas | Grumbliai | Kuliai | Plateliai | Plungė | Stalgėnai | Šateikiai | Varkaliai | Žemaičių Kalvarija | Žlibinai