Klaipėdos jūrų uostas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Jūros vartai
Vysksta krovos darbai
Kranai

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – neužšąlantis universalus giliavandenis jūrų uostas, išdėstytas Klaipėdos sąsiauryje. Per metus čia atplaukia apie 7000 laivų iš maždaug 50 šalių.

Infrastruktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Uosto teritorija užima 519 ha, akvatorijos plotas – 876 ha, įplaukos kanalo gylis – 14,5 m. Visos krantinės sudaro 26,9 km, uoste esančių geležinkelio linijų bendras ilgis – 79 km.

Uoste įrengti dengti sandėliai (99 380 m²), atviros aikštelės (1 045 879 m²), šaldytuvai (47 550 m²), skystų krovinių talpyklos (749 000 m3), birių krovinių sandėliai (143 700 m²).

Priimami ir aptarnaujami laivai:

  • iki 315 m ilgio
  • ne didesne kaip 13,5 m grimzle
  • iki 100 000 dwt keliamosios galios sausakrūviai PANAMAX tipo
  • iki 160 000 dwt tanklaiviai

2005 m. 27 % krovos sudarė naftos produktai, 21 % – trąšos, pervežta 214 370 keleivių. 2010 m. pagal perkrautų krovinių tonažą Klaipėdos uostas užėmė 122 vietą pasaulyje.[1] 2011 m. uostas pasiekė savo konteinerių krovos rekordą – 382185 TEU.

2011 m. Klaipėdos uostui buvo rekordiniai − perkrauta 36,59 mln. tonų krovinių.<ref 2012 m. Klaipėdos uoste perkrauta 35,24 mln. tonų krovinių.

Svarbiausios krovos bendrovės: Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, Klaipėdos nafta, Bega, Klaipėdos Smeltė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

XIII a. viduryje pastačius Klaipėdos pilį, šalia pilies veikė uostelis. Klaipėdos gyventojams 1475 m. suteikus Kulmo teisės privilegiją, gyventojai galėjo verstis jūrų prekyba ir statyti laivus, suteiktas oficialus komercinio uosto statusas.

Uosto infrastruktūra formavosi XVII–XVIII a., kai pradėtas žymėti laivakelis, statytos prieplaukos, 1745 m. pradėta gilinti akvatorija, sutvirtintos Danės žiotys, 1796 m. įžiebtas švyturys, 17841791 m. įrengtos balasto krantinės. XIX a. viduryje sąsiauris pagilintas iki 7 m gylio.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo nuosmukis. 1919 m. uostas pagal Versalio sutartį atiteko Antantės blokui, 1924 m. uosto valdymą perėmė Direktorija. XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje uostui teko apie 88,4 % viso Lietuvos eksporto ir apie 65 % importo. Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiams užėmus Klaipėdą, uosto veikla sustabdyta, jis atstatytas tik po karo, o prieškarinis apyvartos lygis atstatytas tik po 15 metų. 1986 m. pradėjo veikti tarptautinis traukinių keltas Klaipėda–Mukranas su Pabaltijo geležinkelio formuojamais kroviniais naujai pastatytoje Draugystės geležinkelio stotyje.

Klaipėdos uosto išskirtinumas[taisyti | redaguoti kodą]

Klaipėdos uostas iš kitų uostų išsiskiria ne tik unikalia geografine padėtimi, bet ir savita konstrukcija. Apsauginių molų ir kitų hidrotechninių įrengimų – krantinių, prieplaukų išdėstymų ir paskirtimi. Išskirtinį Klaipėdos uosto bruožą sudaro jūros vartų konstrukcija. Jame nėra avanuosto, nuo bangavimo apsaugotos jūrinės akvatorijos, kas būdinga daugeliui pasaulio uostų. Į Klaipėdos sąsiaurį arba uostą laivai įplaukia ir išplaukia pro tiesią liniją, nutiestą šiaurės vakarų kryptimi. Tokia uosto konstrukcija nevisiškai apsaugo uosto akvatoriją nuo bangų įtakos. Štormo metu, gana stiprios bangos jaučiamos net ties Danės upe (apie 5 km nuo jūros vartų).

Klaipėdos uostas yra vienas avaringiausių uostų pasaulyje. Jis nusėtas daugybe laivų skenduolių. Prišvartuoti laivą Klaipėdos uoste yra labai sudėtinga. Net didelę patirtį turintys kapitonai švartavimo darbus palieka locmanams, ką jau kalbėti apie kapitonų sugebėjimus, kurie dirba keltuose tarp Klaipėdos ir Neringos. Per dieną švartavimosi principas gali pasikeisti 20 kartų. Tai lemia išskirtiniai Klaipėdos uosto fenomenai: trauklys, blaškeva ir vandensrūva.[2]

  • Trauklys – tai žemo dažnio ilgaperiodės bangos, kurios trūkčioja laivą. Jų poveikio kartais neišlaiko net stipriausi laivus prie krantinės laikantys lynai. Lynai tokiu atveju trūksta, kaip plonyčiai siūleliai.
  • Blaškeva – tai netvarkingas, chaotiškas bangavimas, kai skirtingų krypčių bangų sandūroje ant didesnių bangų lipa mažesnės bangos, o ant šių dar mažesnės.
  • Vandensrūva – tai skirtingų krypčių vandens sluoksnių tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje judėjimas.

Kartais vienu metu veikia visi trys fenomenai. Tokiu atveju laivą valdyti beveik neįmanoma.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. AAPA World Port Rankings 2010
  2. Klaipėdos jūrų uostas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 206 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Klaipėdos uostas (sud. Kęstutis Demereckas). – Klaipėda: Libra Memelensis, 2007. – 144 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-544-57-9

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Klaipėdos jūrų uostas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka