Muzika Lietuvoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Muzika Lietuvoje turi ilgas tradicijas.

Lietuvių liaudies muzika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvių liaudies muzika.

Senoji lietuvių liaudies muzika - archajiška, apeiginės paskirties[reikalingas šaltinis] - iš pagoniškosios perėjusi į krikščioniškąją. Dainos - pagrindinis muzikinės kultūros paveldas, o ypač - tik Lietuvos šiaurrytinėje dalyje gyvuojančios sutartinės. Lietuvių liaudies dainos ypatingos tuo, kad dauguma jų yra apeiginės paskirties. Dainos skirstomos pagal gyvuojančius regionus ir dainų tekstų dialektą.

Lietuvos chorų muzika[taisyti | redaguoti kodą]

Dainavimas Lietuvoje turi gilias tradicijas, einančias nuo sutartinių, kaimo vakarojimų laikų. Europoje XIX a. prasidėjus chorų sąjūdžiui, jis greitai išplito Lietuvoje. Chorai tarpukario Lietuvoje kūrėsi tiek mokymo įstaigose, tiek ir prie valstybinių įstaigų ar visuomenės organizacijų - pvz., Šaulių choras. Chorų sąskrydžiai, festivaliai, dažniasiai organizuojami pačių chorvedžių, išsirituliojo į fenomenalų pasaulio kultūros reiškinį - Dainų šventes, sutraukiančias tūkstančius atlikėjų bei žiūrovų. Chorai sovietmečiu padėjo išsaugoti tautinę kultūrą ir dvasią, kurią palaikė patriotinės dainos - „Lietuva brangi“ ir kt.

Lietuvos klasikinė ir šiuolaikė modernioji muzika[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat žiūrėkite: Lietuvos kompozitorių sąrašas

Lietuvos klasikinės muzikos užuomazga - Valdovų rūmuose renesanso laikotarpiu atlikinėti kūriniai. Plėtojantis muzikinei raiškai ir populiarėjant muzikavimui dvaruose bei atsiradus muzikos mokymui mokyklose XIX a., susipažįstant su klasikų kūryba Lietuvoje radosi ne tik talentingų, pasaulinio garso atlikėjų - Jaša Cheifecas, bet ir Varšuvoje ar Vokietijos konservatorijose išsilavinimą gavusių talentingų kompozitorių: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Mikas Petrauskas, Juozas Naujalis, Stasys Šimkus. Jų tradiciją, kūrybos stilių perėmė bei plėtojo pokaryje iškilę Julius Juzeliūnas, Vytautas Barkauskas, Osvaldas Balakauskas, Feliksas Bajoras, Bronius Kutavičius. Jie savo kūryboje sėkmingai derino tautiškas dermes bei harmonijas su modernistiniu stiliumi. Minimalistinę muzikos pakraipą plėtojo Mindaugas Urbaitis, Onutė Narbutaitė, Vidmantas Bartulis, Algirdas Martinaitis, Rytis Mažulis, Ričardas Kabelis, Nomeda Valančiūtė, Šarūnas Nakas, Gintaras Sodeika, Tomas Juzeliūnas.

Lietuvos estradinė muzika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos estradinė muzika.

Lietuvos estradinė muzika - lengvosios muzikos atšaka, susiformavusi XX a. pradžioje, sekant vakarų valstybių restoranų, kavinių, kabaretų pramoginių muzikinių programų mada. Tarpukario Lietuvoje žinomiausiais jos atlikėjais buvo Kauno kavinių maestro Danielius Dolskis bei iš jo žvaigždės laurus perėmęs Antanas Šabaniauskas. Estradinė muzika Lietuvoje suklestėjo savo koncertine forma XX a. septintajame dešimtmetyje. Pasižymėjo valdžios išlaikomi vokaliniai instrumentiniai ansambliai "Estradinės melodijos", "Nerija", saviveikliniai - "Gintarėliai", "Kertukai" bei kt. Jos plėtrą ir populiarumą stimuliavo ne tik televizijos atsiradimas, bet ir populiarus konkursas - "Vilniaus bokštai". Gilų pėdsaką paliko atlikėjas bardas Vytautas Kernagis. Atgimimas Lietuvoje pažadino naują patriotinės bei folkloru grįstos estradinės muzikos bangą. Susikūrus laisvai rinkai estradinė muzika komercializavosi ir tapo, daugeliu atvejų, privačia veikla, stimuliuojama radijo bei televizijos stočių bei pasilinksminimo įstaigų - klubų, restoranų, kavinių. Valstybė išlaiko tik kai kuriuos dūdų orkestrus, kurių repertuare įvairių progų metu atliekamos estradinės melodijos.

Džiazas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Tarpukario Lietuvos spaudoje ne kartą mirgėjo žodis džiazas, tačiau manoma, tai nebuvo džiazo muzika, tačiau taip buvo vadinamos grupės, atliekančios populiarių šlagerių ir klasikinių kūrinių ištraukas. Deja, tam įrodyti ar paneigti neliko jokių patikimų įrašų.

Tarp žymiausių atlikėjų- pūtikai Petras Vyšniauskas, Vytautas Labutis, solistė Neda Malūnavičiūtė. Daug žiūrovų sutraukia tarptautiniai Birštono, Kauno, Klaipėdos pilies ir Vilniaus džiazo festivaliai.


Televiziniai muzikiniai projektai[taisyti | redaguoti kodą]

Švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje veikia platus muzikos mokyklų tinklas. Yra aukštosios mokyklos (pvz., Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir kitos papildomo ugdymo mokyklos, kuriose mokoma muzikos (pvz., meno mokyklose).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]