Tauragė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tauragė
   Coat of arms of Taurage (Lithuania).svg      Flag of Taurage.svg   
Tauragė2012.JPG
Tauragė 2012 metais

Tauragė
55°14′50″N 22°17′30″E / 55.24722°N 22.29167°E / 55.24722; 22.29167 (Tauragė)Koordinatės: 55°14′50″N 22°17′30″E / 55.24722°N 22.29167°E / 55.24722; 22.29167 (Tauragė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Tauragės apskritis Tauragės apskritis
Savivaldybė: Tauragės rajono savivaldybė
Gyventojų (2014): 23 513
Plotas: 16,7 km²
Tankumas (2014): 1 408 žm./km²
Altitudė: 36 m
Pašto kodas: centrinis LT-72001
Tinklalapis: Tauragės rajono savivaldybės tinklalapis
Commons-logo.svg Vikiteka: TauragėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Tauragė̃
Kilmininkas: Tauragė̃s
Naudininkas: Taũragei
Galininkas: Taũragę
Įnagininkas: Taũrage
Vietininkas: Tauragėjè

Tauragė (žem. Tauragie) – miestas vakarų Lietuvoje, Karšuvos žemumoje, kairiajame Jūros upės krante. Apskrities ir Tauragės rajono savivaldybė centras, Tauragės miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tauragės apskrities centrinis paštas

Miestas išsidėstęs Jūros upės kairiajame krante. Mieste upė užtvenkta, upę kerta du tiltai – Taurogeno ir geležinkelio), 102 km į pietvakarius nuo Šiaulių, prie upės vingio, abipus magistralinio kelio  A12  RygaŠiauliaiTauragėKaliningradas . Miesto pietiniu pakraščiu eina geležinkelis RadviliškisTilžė. Rytiniu miesto pakraščiu teka Beržės upelis. Šiaurės rytinėje ir pietinėje pusėse yra išsidėstę miškai.

Geležinkelio ruožas

Tauragės geografinis centras yra tarp Kultūros rūmų ir miesto pilies.

Miesto dalys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Aerodromas – naujausias „miegamasis“ Tauragės miesto rajonas.
  • Beržės.
  • Butkeliai – miesto rajonas dešiniajame Jūros krante, kaimo tipo „miegamasis“ rajonas.
  • Centras – čia stovi seniausi ir vertingiausi miesto pastatai, tai Vytauto g. centrinė dalis, Bažnyčių, Respublikos gatvės bei Dariaus ir Girėno gatvės pradžia.
  • Jovarai – „miegamasis“ rajonas miesto pietuose, čia yra ir pirmoji Tauragės miesto gatvė (Laisvės g.).
  • Papušynė.
  • Pramonės mikrorajonas – miesto dalis už geležinkelio, miesto industrinis parkas.
  • Tauragės senamiestis – senoji miesto dalis, kurioje miestas įsikūrė, bet ilgainiui teritorija užstatyta gyvenamaisiais namais, rajono centras – skveras Laisvės g. pradžia.
  • Šemetiškiai – didžiausias miesto rajonas, besitęsiantis nuo Bernotiškės g. iki Žaliosios g.
  • Tarailiai – „miegamasis“ miesto rajonas, kuriame yra VĮ „Regitra“, UAB „Tauragės vandenys“.
  • Verslo rajonas.
  • Visbutai.
  • Žalgiriai – vienas naujųjų miesto rajonų, kuriame gyvena daugiausiai gyventojų ir didžiausias jų tankis, kadangi tai blokinių daugiaaukščių namų mikrorajonas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Tauragės infrastruktūra 1915 metų Rusijos valdžios planuose
Tauragė vokiečių okupacijos metais
Pagrindinis straipsnis – Tauragės istorija.

Miestas įsikūręs skalvių genties gyvenamos teritorijos pakraštyje. Vėliau juos asimiliavo žemaičiai slenkantys į pietus iš netolimų apylinkių. 1499 m. Tauragės vietoje buvo Pajūriu vadintas dvaras. 1507 m. kovo 21-ąją pirmąkart minima pati Tauragė, čia pastačius bažnyčią, prieglaudą ir įkūrus mokyklą. Tauragė pažymėta 1526 m. B. Vapovskio Žemaitijos žemėlapyje, 1539 m. – švedų arkivyskupo Magnaus Olauso sudarytame ir Venecijoje išleistame jūrų žemėlapyje Carta Marina, nuo 1567 m. čia veikė karališkoji muitinė. Nuo 1655 m. čia buvo viena pagrindinių Radvilų rezidencijų ir vienas didžiausių Lietuvos liuteronybės centrų.

1807 m. Tauragėje lankėsi Rusijos caras Aleksandras I. 1812 m. netoli Tauragės, Požerūnų kaimo malūne, pasirašyta Tauragės konvencija. 1836 m. gegužės mėnesį didžioji miesto dalis sudegė per gaisrą, nepaliesti liko tik 8 kiemai, šis gaisras ir naujasis plentas Tilžė-Ryga nulėmė naująją Tauragės miesto vietą. 1843 m. spalio 10 d. Onorė Balzakas viešėjo Tauragėje ir iš čia parašė laišką, vienintelį rašytą ir išlikusį Lietuvoje. Miestas, pagal planą, buvo baigtas užstatyti 1910 m., bet netrukus prasidėjo I pasaulinis karas.

Buvusi Tauragės NKVD (MGB) būstinė, dabar muziejus, atminimo memorialas

1915 m. vokiečių kariuomenė sunaikino didelę dalį miesto infrastruktūros, liko tik trečdalis. 1920 m. įkuriama pirmoji Tauragės gimnazija. 1927 m. kilo trumpai trukęs sukilimas prieš A. Smetonos valdžią – Tauragės sukilimas. Miestu tapo 1924 m., antraeilio miesto teisės suteiktos 1932 m., o pirmaeilio – 1935 m. Miestas skaudžiai nukentėjo 19401941 m. pirmosios rusų ir 19411944 m. vokiečių okupacijos metais. Pakartotinai miestas sugriautas ir 1944 m. spalio mėnesį.

1997 m. patvirtintas dabartinis Tauragės herbas.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto vardas yra sudurtinis, sudarytas iš žodžių tauras ir ragas. Pirmasis sandas reiškia gyvūną taurą, o antrasis – ne žvėries ragą, bet kampą, vingį, lanką (turimas omenyje Jūros upės vingis). Taigi, vietovė pirmiausia galėjo reikšti „tauro kampą“, t. y., vietą, kurioje būta taurų.

Pagal kitas versijas Tauragės pavadinimas kildinamas iš vok. Tau 'rasa' + vok. Roggen 'rugiai', nors tai veikiau antrinė etimologija, t. y., vokiečiai adaptuodami jiems nesuprantamą vietovardį jo sandus suformavo prasmingų žodžių pagrindu. Pavadinimas taip pat kildinamas ir liet. Tauraginė 'tauro ragų apdirbimo dirbtuvė' bei Tauragiai (žem. Tauragee 'tauragiai, žmonės apdirbantys tauro ragus').

Architektūra ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Tauragės kultūros rūmai

Tauragėje prie pat Jūros yra 1903 m. pastatyta Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia, miesto centre yra 1843 m. pastatyta evangelikų liuteronų („Martyno Mažvydo“). Prie pramonės mikrorajono yra prisišliejusios senosios miesto kapinės (su stačiatikių cerkve). Tauragės pilyje yra „Santakos“ muziejus, Moksleivių kūrybos centras (MKC), viename iš pilies bokštų įsikūrusi Fotografijos galerija.

Prie Taurų, dešiniajame Jūros krante yra Tauragės dvaras ir parkas. Prie Jūros, J. Tumo-Vaižganto gatvės gale yra vasaros estrada, o anapus upės – hipodromas, šiauriniame pakraštyje yra 254 metrų aukščio Tauragės TV bokštas. Tauragėje 1989 m. įkurta viena pirmųjų vietinių televizijų Lietuvoje. Stovi paminklas Tauragės sukilimo dalyviams.

Mieste yra rajono centrinė ligoninė (statyta 1932 m.), du pašto skyriai (apskrities centrinio pašto pastatas statytas 1830 m., rekonstruotas 1850 m., LT-72001), apskrities viršininko ir rajono savivaldybės administracijos, autobusų ir geležinkelio (statyta 1928 m.) stotys.

Ūkis[taisyti | redaguoti kodą]

Pietryčiuose yra industrinis parkas (300 ha), pramonės ir verslo rajonai. Juose yra tokios įmonės kaip „Tauragės keramika“, „Alantas“, elektronikos gamykla UAB „NOTE Tauragė“, „Baltoji snaigė“, stovi įmonės spausdintų schemų gamyklos AB „Telga“ bei buvusio Vaisių ir daržovių konservų fabriko pastatai, taip pat veikia mėsos kombinatas „Tauragės maistas“. Tauruose yra žuvų perdirbimo įmonė „Lignesa“. Yra Tauragės molio telkinys.

1539 m. Carta Marina žemėlapyje pavaizduota Tauragė

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčia
Senasis miesto centras

Tauragės rajono Žygaičių gimnazija.

Sporto klubai[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Bėgimo[taisyti | redaguoti kodą]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1650 m. ir 2011 m.
1650 m. 1823 m. 1833 m. 1872 m. 1885 m.*[2] 1897 m.sur. 1901 m.*[1] 1914 m. 1923 m.sur.
200 200 630 5 818 4 722 6 600 5 800 10 000 5 470
1931 m. 1935 m. 1939 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[3] 1976 m.[4][5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
6 122 6 527 10 561 12 041 19 500 24 900 25 966 30 119 29 124
2011 m.sur. - - - - - - - -
24 389 - - - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

|2014|23516

Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 24 389 žmonės:[6]

2001 m. gyveno 29 124 žmonės:[7]

1923 m. gyveno 5 470 žmonės:[8]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Tauragėje 1843 m. lankėsi prancūzų rašytojas O. Balzakas (1799–1850). Rašytojas Tauragėje sustojo kaip paskutinėje Rusijos imperijos stotyje pakeliui į Paryžių, kur užeigos namuose parašė laišką mylimai grafienei. Tauragės kraštotyros muziejuje yra laiško kopija, gauta iš Balzako muziejaus (Paryžius).

Garsaus JAV rašytojo Jerome David Salinger, išgarsėjusiu savo romanu „Rugiuose prie bedugnės“, prosenelis gimė ir visą gyvenimą pragyveno Tauragėje.[9]

Vieno iš turtingiausių Rusijos žmonių Romano Abramovičiaus tėvai iki 1941 m. trėmimų gyveno Tauragėje.[10]

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Таурогенъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 32А (64) : Тай — Термиты. С.-Петербургъ, 1901., 686 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Таурогенъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 59 psl. (rus.)
  3. Tauragė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 502 psl.
  4. Tauragė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 205 psl.
  5. Tauragė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 279 psl.
  6. 2011 m. surašymo duomenys
  7. 2001 m. surašymo duomenys
  8. 1923 m. surašymo duomenys
  9. Dž. D. Selindžeris: Pakylėtas gyvenimas
  10. Turtingiausio „čiukčiaus“ šaknys – Lietuvoje

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]