Lietuvos demografija

Lietuvos gyventojai – žmonės, gyvenantys Lietuvoje. Lietuvos piliečiai, užsieniečiai ir apatridai.

Teritorija ir gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas svarbiausių gyventojų skaičių lemiančių veiksnių yra teritorijos, kurioje surašomi ar skaičiuojami gyventojai, plotas. Lietuvos valstybės ar jai galimo prilyginti administracinio darinio plotas per visą krašto istoriją niekada nesutapo su lietuvių etniniu arealu. Pirmojo žinomo 1528 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos dūmų surašymo metu į valstybės teritoriją įėjo visa dabartinė Baltarusija, dalis Latvijos, Ukrainos ir Lenkijos, nors lietuviai bei lietuvininkai gyveno ir Prūsijos žemėse.

1897 m. pirmojo visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašyme Lietuvai priskirta žymiausia etninės Lietuvos dalis, bet dabartinės valstybės ribose tada buvo Kauno gubernija, Vilniaus gubernija, Suvalkų gubernija, Gardino gubernija ir Kuršo gubernija, bet nei viena gubernija visa neįėjo į dabartinės Lietuvos ribas. ^[1]

1923 m. rugsėjo 17 d. pirmojo nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyventojų surašymo metu neskaičiuoti Vilniaus krašto gyventojai, bei Klaipėdos kraštas, kuriame surašymas įvyko 1925 m. sausio 25 d., jo duomenimis krašte gyveno 141 645 žmogus. Tik 1959 m. Lietuvos gyventojų surašymas apėmė beveik visą dabartinę valstybės teritoriją. Paskutiniai Lietuvos valstybinės sienos koregavimai įvyko jau po 2001 m. visuotinio gyventojų surašymo, tikslinant sieną su Latvija ir Baltarusija.

Lietuvos gyventojų skaičius dabartinėje teritorijoje ^[2]

Metai	Tūkstančiais	% palyginus su 1913 m.	Tankumas žm./km²
1897	2750	97,2	42,1
1913	2828	100,0	43,4
1939	2880	101,8	44,2
1940	2925	103,4	44,5
1951	2561	90,6	39,2
1959	2711	95,9	41,6
1962	2853	100,9	43,8
1965	2948	104,2	45,2
1968	3064	108,3	47,0
1973	3234	114,3	49,6

Pirmasis ir Antrasis pasaulinis karas bei 1922–1945 m. emigracija ir 1940–1952 m. tremtys taip pat turėjo didelę įtaką gyventojų skaičiui. 1939 m. su Vilniaus kraštu Lietuvoje gyveno tik 52 tūkst. žmonių daugiau, negu 1913 m., nors kasmetinis vidutinis gyventojų prieaugis siekė 27 tūkst. 1940–1952 m. Lietuva neteko apie 850 tūkst., t. y., beveik trečdalio gyventojų. 1959 m. tik Lietuva ir Baltarusija nebuvo pasiekusios prieškarinio gyventojų skaičiaus. Negana to, 1959 m. Lietuvoje gyveno mažiau žmonių, negu 1897 m.

1940 m. pradžios gyventojų skaičių Lietuva pasiekė tik 1964 m. viduryje. 1950–1970 m. pasaulio gyventojų skaičius padidėjo 44 %, o Lietuvos – tik 22,1 %. 1900–1970 m. pasaulio gyventojų skaičius padvigubėjo, o Lietuvos išaugo tik 13,7 %. Lietuva gyventojų skaičiaus augimu žymiai atsilieka ne tik nuo bendro pasaulinio lygio, bet ir nuo daugelio Vakarų Europos šalių, nors gimimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje per visą XX a. buvo daug didesnis, negu daugelyje Vakarų Europos šalių. ^[3]

Gyventojų skaičius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak Stasio Vaitekūno, XVII a. viduryje Lietuvoje galėjo būti apie 568 000 dūmų, kuriuose gyveno po 7-8 žmones. Tad Lietuvoje tuo metu gyveno apie 4,5 mln. žmonių. Pagal išlikusius 1790 m. surašymo duomenis vertinama, kad LDK gyveno apie 3,6 mln. žmonių. Pagal 1897 m. surašymo geografinį sąlyginį priskyrimą „Lietuvai“, buvo laikoma, kad Lietuvoje gyveno 2,5 mln. žmonių. XX a. po karo, 1950 m. gyveno apie 2,573 mln. gyventojų.^[4]

2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2,81 mln. nuolatinių gyventojų. Pasak Statistikos departamento, per 27 metus nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 883 tūkst. arba 24 %. Jų duomenimis, daugiausiai žmonių Lietuvoje gyveno 1992 m. – 3,706 mln.^[5] Tai labiausiai skatina ekonominė emigracija. Iki įstojimo į ES 2004 m. daugiausia lietuvių išvykdavo gyventi ir dirbti į JAV, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau emigrantų keliauja į ES šalis, beveik pusė jų į JK, nemažai į Airiją, Vokietiją, Norvegiją. Taip pat daugėja ekonominių imigrantų bei emigrantų iš kaimyninių šalių – Rusijos (Kaliningrado srities), Baltarusijos, Ukrainos.^[6]^[7]

2024 m. sausio mėn. Lietuvoje gyveno 2 886 515 nuolatiniai gyventojai.^[8]

Lietuvos gyventojų skaičius surašymų duomenimis (tūkst.)

Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2021 m.

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2 750

2 146

2 711

3 100

3 398

3 690

3 460

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

3 054

2 810

-

CŽV pasaulio faktų knygos duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojų skaičius: 3 555 179 (2009 m. apskaičiavimai) ^[9]

Struktūra pagal amžių:

0-14 m.: 14,2 %
15-64 m.: 69,6 %
65 m. ir vyresni: 16,2 % (2009 m. apsk.)

Gyventojų amžiaus mediana:

bendras: 39,3 m.
vyrų: 36,8 m.
moterų: 41,9 m. (2009 m. apsk.)

Metinis populiacijos prieaugis: – 0,279 % (2009 m. apsk.)

Gimstamumas: 10,9 gimimų/1000 gyv. per metus (2010 m. apsk.)

Mirtingumas: 12,8 mirčių/1000 gyv. per metus (2010 m. apsk.)

Migracijos indeksas (per metus imigravusių į šalį ir emigravusių iš šalies žmonių skirtumas): – 0,72 migrantų/1000 gyv. (2009 m. apsk.)

Miestuose gyvenančių žmonių procentas: 67 % (2008 m. apsk.)

Miestuose gyvenančių žmonių procento metinis kitimas: – 0,4 % (2005 m. apsk.)

Pasiskirstymas pagal lytis :

Gimimo metu: 1,06 vyro vienai moteriai
Jaunesniems nei 15 metų: 1,05 vyro vienai moteriai
15-64 metų: 0,96 vyro vienai moteriai
65 metų ir vyresniems: 0,53 vyro vienai moteriai
Visai populiacijai: 0,89 vyro vienai moteriai (2009 apsk.)

Kūdikių mirtingumas per pirmuosius gyvenimo metus: 6,47 mirusiųjų/1000 gimimų (2009 apsk.)

Vidutinė gyvenimo trukmė:

bendra: 74,9 m.
vyrų: 69,98 m.
moterų: 80,1 m. (2009 apsk.)

Lietuvos gyventojų surašymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos gyventojų surašymai.

Kaip teigia Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos istorijoje minimi šie gyventojų surašymai:

1528 m. LDK „žemininkų“ surašymas
1790 m. pirmasis visų ATR gyventojų sluoksnių surašymas
1897 m. pirmasis visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas
1923 m. pirmasis nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyventojų surašymas
1942 m. okupacinės Vokietijos administracijos vykdytas gyventojų surašymas
1959 m. TSRS gyventojų surašymas
1970 m. TSRS gyventojų surašymas
1979 m. TSRS gyventojų surašymas
1989 m. TSRS gyventojų surašymas
2001 m. visuotinis gyventojų surašymas pagal JTO rekomendaciją
2011 m. Lietuvos Respublikos visuotinis gyventojų ir būstų surašymas

Kitų metų duomenys:

2001 m. surašymo duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LR gyventojų visuotinio surašymo duomenimis, 2001 m. balandžio 6 d. Lietuvoje gyveno 3 483 972 nuolatiniai gyventojai. Gyventojai – nuolatiniai šalies teritorijoje gyvenantys asmenys. Gyventojai skaičiuojami du kartus per metus: sausio ir liepos mėn. 1 d.

„Proporcingai labiausiai Rytų Europoje dėl emigracijos nukentėjo Lietuvos demografija, iš jos apie 100 tūkst. žmonių, arba 3% gyventojų, išvyko Vakarų Europon", – savo skaitytojus 2006 m. rugpjūčio 30 d. informavo verslo dienraštis „Financial Times“.

Gimstamumas, mirtingumas, gyvenimo trukmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989–2001 m. gyventojų sumažėjo 190,8 tūkstančio (5 %): natūralus prieaugis – 30,7 tūkst. gyventojų (gimė 546,1 tūkst., mirė – 512,4 tūkst.), neigiamas migracijos saldo – 224,5 tūkst. (atvyko 72,2 tūkst., išvyko 296,7 tūkst. gyventojų). 1989–2001 m. Lietuvos gyventojai senstelėjo: 2001 m. vidutinis amžius pasiekė 37 metus, vyrų – 35, moterų – 39 metus (1989 m. atitinkamai 35, 32 ir 37 metai). Vidutinė gyvenimo trukmė – 71,12 m. (moterų – 77,06; vyrų – 65,31). Apie 99,6 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi.

Suminis gimstamumo rodiklis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1.47 vaikų gimė/moteriai (2008 m.) [1] Archyvuota kopija 2012-02-16 iš Wayback Machine projekto. Gimstamumas: 10,9 gimimų/1000 gyv. per metus (2010 m. apsk.) Mirtingumas: 12,8 mirčių/1000 gyv. per metus (2010 m. apsk.

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 115 tautybių gyventojai:

lietuviai – 83,45 %,
lenkai – 6,74 %,
rusai – 6,31 %,
kiti – 3,5 %.

Didžiausios grupės gyventojų iš užsienio
Vieta	Tautybė	Gyventojai (2019)^[10]
1	Ukraina	16 927
2	Rusija	12 529
3	Baltarusija	12 204
4	Latvija	1100
5	Indija	826
6	Vokietija	768
7	Lenkija	736
8	Jungtinės Amerikos Valstijos	507
9	Moldavija	490
10	Sirija	472
11	Kinija	470
12	Italija	445
13	Izraelis	445
14	Turkija	416
15	Kazachstanas	399
16	Azerbaidžanas	382
17	Gruzija	369
18	Jungtinė Karalystė	369
19	Armėnija	346
20	Rumunija	305

Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2,921 mln. žmonių (84,9 % visų vyresnių nei 10 m. gyventojų) nurodė, kad turi aukštąjį, aukštesnįjį, vidurinį, pagrindinį ar pradinį išsilavinimą.

Kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

96,7 % lietuvių gimtąja nurodė lietuvių kalbą. Lietuviškai moka 346 tūkst. ne lietuvių tautybės gyventojų, daugiausia lenkai, rusai ir baltarusiai. Rusų kalbą moka 50 %, anglų – 17 %, lenkų – 15 %, vokiečių – 8 %, prancūzų – 2 % Lietuvos gyventojų. Rusų kalbą moka 64 % lietuvių ir 77 % lenkų. Anglų kalbą moka 21 % miesto ir 9 % kaimo gyventojų.

Gyvenimo vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal surašymą, 68,5 % žmonių gyveno miestuose.

Tikyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

80 % gyventojų – katalikai, 4,07 % – stačiatikiai (pravoslavai), 14,86 % – netikintys.^{[reikalingas šaltinis]}

Tankumo žemėlapis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos gyventojų tankis

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Algirdas Stanaitis, Petras Gediminas Adlys. Lietuvos TSR gyventojai. Vilnius, Mintis, 1973 m. 12 psl.
↑ Lietuvos TSR gyventojai. 13 psl.
↑ Lietuvos TSR gyventojai. 17-18 psl.
↑ Stasys Vaitekūnas. Lietuvos gyventojai per du tūkstantmečius. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. // psl. 477.
↑ „Lietuva sumažėjo viena Marijampole, liko 2,81 mln. gyventojų“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-01-14.
↑ Navickaitė, Viktorija (2010-01-16). „Emigracija – nukraujavimas ar išsigelbėjimas?“. "Tiesa". Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
↑ „Migracija skaičiais - EMN“. 123.emn.lt. Nuoroda tikrinta 2018-01-14.
↑ https://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai
↑ CŽV pasaulio faktų knyga: Lietuva (angliškai) Archyvuota kopija 2020-05-13 iš Wayback Machine projekto.
↑ https://123.emn.lt/file/2019/11/19/17_Foreigners_by_citizenship_1.xlsx

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos gyventojai ir šeima per 18 atkurtos Nepriklausomybės metų (sud. Aleksandrina Blebienė). – Kaunas: Lututė, 2009. – 176 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-077-2
S. Vaitekūnas. Lietuvos teritorija ir gyventojai, V.: Alma Littera, 1998, p. 128.

v • a • r

Europos gyventojai

[1] Algirdas Stanaitis, Petras Gediminas Adlys. Lietuvos TSR gyventojai. Vilnius, Mintis, 1973 m. 12 psl.

[2] Lietuvos TSR gyventojai. 13 psl.

[3] Lietuvos TSR gyventojai. 17-18 psl.

[4] Stasys Vaitekūnas. Lietuvos gyventojai per du tūkstantmečius. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. // psl. 477.

[5] „Lietuva sumažėjo viena Marijampole, liko 2,81 mln. gyventojų“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-01-14.

[6] Navickaitė, Viktorija (2010-01-16). „Emigracija – nukraujavimas ar išsigelbėjimas?“. "Tiesa". Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.

[7] „Migracija skaičiais - EMN“. 123.emn.lt. Nuoroda tikrinta 2018-01-14.

[8] ttps://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai

[9] CŽV pasaulio faktų knyga: Lietuva (angliškai) Archyvuota kopija 2020-05-13 iš Wayback Machine projekto.

[10] ttps://123.emn.lt/file/2019/11/19/17_Foreigners_by_citizenship_1.xlsx

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]