Lietuvos demografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lietuvos gyventojai)

Lietuvos gyventojai – žmonės, gyvenantys Lietuvoje. Lietuvos piliečiai, užsieniečiai ir apatridai.

Teritorija ir gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojų tankumas seniūnijose ir į seniūnijas nepadalintose savivaldybėse (pagal 2021 m. surašymą

Vienas svarbiausių gyventojų skaičių lemiančių veiksnių yra teritorijos, kurioje surašomi ar skaičiuojami gyventojai, plotas. Lietuvos valstybės ar jai galimo prilyginti administracinio darinio plotas per visą krašto istoriją niekada nesutapo su lietuvių etniniu arealu. Pirmojo žinomo 1528 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos dūmų surašymo metu į valstybės teritoriją įėjo visa dabartinė Baltarusija, dalis Latvijos, Ukrainos ir Lenkijos, nors lietuviai bei lietuvininkai gyveno ir Prūsijos žemėse.

1897 m. pirmojo visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašyme Lietuvai priskirta žymiausia etninės Lietuvos dalis, bet dabartinės valstybės ribose tada buvo Kauno gubernija, Vilniaus gubernija, Suvalkų gubernija, Gardino gubernija ir Kuršo gubernija, bet nei viena gubernija visa neįėjo į dabartinės Lietuvos ribas. [1]

1923 m. rugsėjo 17 d. pirmojo nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyventojų surašymo metu neskaičiuoti Vilniaus krašto gyventojai, bei Klaipėdos kraštas, kuriame surašymas įvyko 1925 m. sausio 25 d., jo duomenimis krašte gyveno 141 645 žmogus. Tik 1959 m. Lietuvos gyventojų surašymas apėmė beveik visą dabartinę valstybės teritoriją. Paskutiniai Lietuvos valstybinės sienos koregavimai įvyko jau po 2001 m. visuotinio gyventojų surašymo, tikslinant sieną su Latvija ir Baltarusija.

Lietuvos gyventojų skaičius dabartinėje teritorijoje [2]
Metai Tūkstančiais % palyginus
su 1913 m.
Tankumas
žm./km²
1897 2750 97,2 42,1
1913 2828 100,0 43,4
1939 2880 101,8 44,2
1940 2925 103,4 44,5
1951 2561 90,6 39,2
1959 2711 95,9 41,6
1962 2853 100,9 43,8
1965 2948 104,2 45,2
1968 3064 108,3 47,0
1973 3234 114,3 49,6

Pirmasis ir Antrasis pasaulinis karas bei 19221945 m. emigracija ir 19401952 m. tremtys taip pat turėjo didelę įtaką gyventojų skaičiui. 1939 m. su Vilniaus kraštu Lietuvoje gyveno tik 52 tūkst. žmonių daugiau, negu 1913 m., nors kasmetinis vidutinis gyventojų prieaugis siekė 27 tūkst. 1940–1952 m. Lietuva neteko apie 850 tūkst., t. y., beveik trečdalio gyventojų. 1959 m. tik Lietuva ir Baltarusija nebuvo pasiekusios prieškarinio gyventojų skaičiaus. Negana to, 1959 m. Lietuvoje gyveno mažiau žmonių, negu 1897 m.

1940 m. pradžios gyventojų skaičių Lietuva pasiekė tik 1964 m. viduryje. 19501970 m. pasaulio gyventojų skaičius padidėjo 44 %, o Lietuvos – tik 22,1 %. 1900–1970 m. pasaulio gyventojų skaičius padvigubėjo, o Lietuvos išaugo tik 13,7 %. Lietuva gyventojų skaičiaus augimu žymiai atsilieka ne tik nuo bendro pasaulinio lygio, bet ir nuo daugelio Vakarų Europos šalių, nors gimimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje per visą XX a. buvo daug didesnis, negu daugelyje Vakarų Europos šalių. [3]

Gyventojų skaičius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos populiacijos skaičiaus kitimas 1915-2014 m. (gyventojų skaičius pateikiamas milijonais; norėdami padidinti grafiką, paspauskite ant jo kairiu pelės mygtuku)

Pasak Stasio Vaitekūno, XVII a. viduryje Lietuvoje galėjo būti apie 568 000 dūmų, kuriuose gyveno po 7-8 žmones. Tad Lietuvoje tuo metu gyveno apie 4,5 mln. žmonių. Pagal išlikusius 1790 m. surašymo duomenis vertinama, kad LDK gyveno apie 3,6 mln. žmonių. Pagal 1897 m. surašymo geografinį sąlyginį priskyrimą „Lietuvai“, buvo laikoma, kad Lietuvoje gyveno 2,5 mln. žmonių. XX a. po karo, 1950 m. gyveno apie 2,573 mln. gyventojų.[4]

2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2,81 mln. nuolatinių gyventojų. Pasak Statistikos departamento, per 27 metus nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 883 tūkst. arba 24 %. Jų duomenimis, daugiausiai žmonių Lietuvoje gyveno 1992 m. – 3,706 mln.[5] Tai labiausiai skatina ekonominė emigracija. Iki įstojimo į ES 2004 m. daugiausia lietuvių išvykdavo gyventi ir dirbti į JAV, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau emigrantų keliauja į ES šalis, beveik pusė jų į JK, nemažai į Airiją, Vokietiją, Norvegiją. Taip pat daugėja ekonominių imigrantų bei emigrantų iš kaimyninių šalių – Rusijos (Kaliningrado srities), Baltarusijos, Ukrainos.[6][7]

2024 m. sausio mėn. Lietuvoje gyveno 2 886 515 nuolatiniai gyventojai.[8]

Lietuvos gyventojų skaičius surašymų duomenimis (tūkst.)
Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2021 m.
1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
2 750 2 146 2 711 3 100 3 398 3 690 3 460
2011 m.sur. 2021 m.sur. - - - - -
3 054 2 810 - - - - -


CŽV pasaulio faktų knygos duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojų skaičius: 3 555 179 (2009 m. apskaičiavimai) [9]

Struktūra pagal amžių:

  • 0-14 m.: 14,2 %
  • 15-64 m.: 69,6 %
  • 65 m. ir vyresni: 16,2 % (2009 m. apsk.)

Gyventojų amžiaus mediana:

  • bendras: 39,3 m.
  • vyrų: 36,8 m.
  • moterų: 41,9 m. (2009 m. apsk.)

Metinis populiacijos prieaugis: – 0,279 % (2009 m. apsk.)

Gimstamumas: 10,9 gimimų/1000 gyv. per metus (2010 m. apsk.)

Mirtingumas: 12,8 mirčių/1000 gyv. per metus (2010 m. apsk.)

Migracijos indeksas (per metus imigravusių į šalį ir emigravusių iš šalies žmonių skirtumas): – 0,72 migrantų/1000 gyv. (2009 m. apsk.)

Miestuose gyvenančių žmonių procentas: 67 % (2008 m. apsk.)

Miestuose gyvenančių žmonių procento metinis kitimas: – 0,4 % (2005 m. apsk.)

Pasiskirstymas pagal lytis :

  • Gimimo metu: 1,06 vyro vienai moteriai
  • Jaunesniems nei 15 metų: 1,05 vyro vienai moteriai
  • 15-64 metų: 0,96 vyro vienai moteriai
  • 65 metų ir vyresniems: 0,53 vyro vienai moteriai
  • Visai populiacijai: 0,89 vyro vienai moteriai (2009 apsk.)

Kūdikių mirtingumas per pirmuosius gyvenimo metus: 6,47 mirusiųjų/1000 gimimų (2009 apsk.)

Vidutinė gyvenimo trukmė:

  • bendra: 74,9 m.
  • vyrų: 69,98 m.
  • moterų: 80,1 m. (2009 apsk.)

Lietuvos gyventojų surašymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos gyventojų surašymai.
Rusijos imperijos gyventojų surašymas

Kaip teigia Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos istorijoje minimi šie gyventojų surašymai:

  • 1528 m. LDK „žemininkų“ surašymas
  • 1790 m. pirmasis visų ATR gyventojų sluoksnių surašymas
  • 1897 m. pirmasis visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas
  • 1923 m. pirmasis nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyventojų surašymas
  • 1942 m. okupacinės Vokietijos administracijos vykdytas gyventojų surašymas
  • 1959 m. TSRS gyventojų surašymas
  • 1970 m. TSRS gyventojų surašymas
  • 1979 m. TSRS gyventojų surašymas
  • 1989 m. TSRS gyventojų surašymas
  • 2001 m. visuotinis gyventojų surašymas pagal JTO rekomendaciją
  • 2011 m. Lietuvos Respublikos visuotinis gyventojų ir būstų surašymas

Kitų metų duomenys:

2001 m. surašymo duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LR gyventojų visuotinio surašymo duomenimis, 2001 m. balandžio 6 d. Lietuvoje gyveno 3 483 972 nuolatiniai gyventojai. Gyventojai – nuolatiniai šalies teritorijoje gyvenantys asmenys. Gyventojai skaičiuojami du kartus per metus: sausio ir liepos mėn. 1 d.

„Proporcingai labiausiai Rytų Europoje dėl emigracijos nukentėjo Lietuvos demografija, iš jos apie 100 tūkst. žmonių, arba 3% gyventojų, išvyko Vakarų Europon", – savo skaitytojus 2006 m. rugpjūčio 30 d. informavo verslo dienraštis „Financial Times“.

Gimstamumas, mirtingumas, gyvenimo trukmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989–2001 m. gyventojų sumažėjo 190,8 tūkstančio (5 %): natūralus prieaugis – 30,7 tūkst. gyventojų (gimė 546,1 tūkst., mirė – 512,4 tūkst.), neigiamas migracijos saldo – 224,5 tūkst. (atvyko 72,2 tūkst., išvyko 296,7 tūkst. gyventojų). 1989–2001 m. Lietuvos gyventojai senstelėjo: 2001 m. vidutinis amžius pasiekė 37 metus, vyrų – 35, moterų – 39 metus (1989 m. atitinkamai 35, 32 ir 37 metai). Vidutinė gyvenimo trukmė – 71,12 m. (moterų – 77,06; vyrų – 65,31). Apie 99,6 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi.

Suminis gimstamumo rodiklis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1.47 vaikų gimė/moteriai (2008 m.) [1] Archyvuota kopija 2012-02-16 iš Wayback Machine projekto. Gimstamumas: 10,9 gimimų/1000 gyv. per metus (2010 m. apsk.) Mirtingumas: 12,8 mirčių/1000 gyv. per metus (2010 m. apsk.

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 115 tautybių gyventojai:

Didžiausios grupės gyventojų iš užsienio
Vieta Tautybė Gyventojai (2019)[10]
1 Ukrainos vėliava Ukraina 16 927
2 Rusijos vėliava Rusija 12 529
3 Baltarusijos vėliava Baltarusija 12 204
4 Europos SąjungaLatvijos vėliava Latvija 1100
5 Indijos vėliava Indija 826
6 Europos SąjungaVokietijos vėliava Vokietija 768
7 Europos SąjungaLenkijos vėliava Lenkija 736
8 Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 507
9 Moldavijos vėliava Moldavija 490
10 Sirijos vėliava Sirija 472
11 Kinijos vėliava Kinija 470
12 Europos SąjungaItalijos vėliava Italija 445
13 Izraelio vėliava Izraelis 445
14 Turkijos vėliava Turkija 416
15 Kazachstano vėliava Kazachstanas 399
16 Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas 382
17 Gruzijos vėliava Gruzija 369
18 Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 369
19 Armėnijos vėliava Armėnija 346
20 Europos SąjungaRumunijos vėliava Rumunija 305

Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2,921 mln. žmonių (84,9 % visų vyresnių nei 10 m. gyventojų) nurodė, kad turi aukštąjį, aukštesnįjį, vidurinį, pagrindinį ar pradinį išsilavinimą.

Kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

96,7 % lietuvių gimtąja nurodė lietuvių kalbą. Lietuviškai moka 346 tūkst. ne lietuvių tautybės gyventojų, daugiausia lenkai, rusai ir baltarusiai. Rusų kalbą moka 50 %, anglų – 17 %, lenkų – 15 %, vokiečių – 8 %, prancūzų – 2 % Lietuvos gyventojų. Rusų kalbą moka 64 % lietuvių ir 77 % lenkų. Anglų kalbą moka 21 % miesto ir 9 % kaimo gyventojų.

Gyvenimo vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal surašymą, 68,5 % žmonių gyveno miestuose.

Tikyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

80 % gyventojų – katalikai, 4,07 % – stačiatikiai (pravoslavai), 14,86 % – netikintys.[reikalingas šaltinis]

Tankumo žemėlapis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Stanaitis, Petras Gediminas Adlys. Lietuvos TSR gyventojai. Vilnius, Mintis, 1973 m. 12 psl.
  2. Lietuvos TSR gyventojai. 13 psl.
  3. Lietuvos TSR gyventojai. 17-18 psl.
  4. Stasys Vaitekūnas. Lietuvos gyventojai per du tūkstantmečius. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. // psl. 477.
  5. „Lietuva sumažėjo viena Marijampole, liko 2,81 mln. gyventojų“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-01-14.
  6. Navickaitė, Viktorija (2010-01-16). „Emigracija – nukraujavimas ar išsigelbėjimas?“. "Tiesa". Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  7. „Migracija skaičiais - EMN“. 123.emn.lt. Nuoroda tikrinta 2018-01-14.
  8. https://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai
  9. CŽV pasaulio faktų knyga: Lietuva (angliškai) Archyvuota kopija 2020-05-13 iš Wayback Machine projekto.
  10. https://123.emn.lt/file/2019/11/19/17_Foreigners_by_citizenship_1.xlsx

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos gyventojai ir šeima per 18 atkurtos Nepriklausomybės metų (sud. Aleksandrina Blebienė). – Kaunas: Lututė, 2009. – 176 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-077-2
  • S. Vaitekūnas. Lietuvos teritorija ir gyventojai, V.: Alma Littera, 1998, p. 128.