Telšiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Telšiai
   Telsiai coat of arms.png   
Telsiai in the evening.jpg
Miesto centras vakare

Telšiai
55°59′10″N 22°15′10″E / 55.98611°N 22.25278°E / 55.98611; 22.25278 (Telšiai)Koordinatės: 55°59′10″N 22°15′10″E / 55.98611°N 22.25278°E / 55.98611; 22.25278 (Telšiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Telšių apskritis Telšių apskritis
Savivaldybė: Telšių rajono savivaldybė
Gyventojų (2013): 24 500
Plotas: 23,14 km²
Tankumas (2013): 1 059 žm./km²
Altitudė: 128 m
Pašto kodas: centrinis LT-87001
Commons-logo.svg Vikiteka: TelšiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Telšiaĩ
Kilmininkas: Telšių̃
Naudininkas: Telšiáms
Galininkas: Télšius
Įnagininkas: Telšiaĩs
Vietininkas: Telšiuosè

Telšiai (žem. Telšē) – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, 69 km į vakarus nuo Šiaulių. Telšių apskrities ir Telšių rajono savivaldybės centras, Telšių miesto seniūnija. Miesto centrinė dalis yra urbanistikos paminklas.

Miesto riboženklis žemaičių tarme

Veikia rajono savivaldybė, 3 pašto skyriai, rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas, kunigų seminarija, Žemaitės dramos teatras, krašto muziejus „Alka“ (nuo 1932 m.), Žemaitijos kaimo muziejus, Kultūros parkas (Masčio ežero rytiniame krante), unikali A. Jonušo žemaitiškai-japoniška sodyba. Tarp geležinkelio ir Palangos-Šiaulių plento plyti miesto pramoninis rajonas.

Telšių centras

Miesto dalys:

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Telšių gyvenvietė, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1450 m., kūrėsi XIV ar XV a. buvusioje kuršių genties teritorijoje; kai kurie tyrinėtojai su Telšiais bando sieti vienoje iš Vokiečių ordino kronikų ties 1317 m. paminėtą Talsa slėnį. Pasak padavimų, Telšius įkūrė milžinas ar didvyris Džiugas (Telšys), lietuvių kovų su kryžiuočiais laikais esą gyvenęs ant netoli Telšių esančio Džiugo kalno.

XV a. Telšiuose vykdavo Žemaičių seniūnijos seimai ir teismai. Nuo 1450 m. šaltiniuose minimas valstybinis Telšių dvaras, prie kurio ilgainiui išaugo Telšių miestelis; pastarasis apie XVI a. pradžią tapo valsčiaus centru (Telšių valsčius minimas nuo 1527 metų). 1536 m. įsteigta Telšių katalikų parapija.

Kai kurie istorikai spėja, kad jau XVI a. Telšiams galėjo būti suteiktos vėliau prarastos Magdeburgo miesto teisės (žinoma, kad Žemaičių seniūnijos matininkas Jokūbas Leskauskas „Telšių miesto ribas“ buvo nužymėjęs jau 1569 m.). Telšių ir Žemaitijos kultūros raidai daug nusipelnė Telšių valstybinio dvaro laikytojas Povilas Sapiega, kuris 1624 m. miestelyje įkurdino vienuolius bernardinus. XVII–XVIII a. Telšiuose kartais rinkdavosi Žemaičių seniūnijos seimelis.

Per 1710 m. marą dauguma Telšių gyventojų išmirė, bet miestelis greitai atsigavo. 1721 m. Augustas II Telšiams suteikė turgų teisę. Turgūs čia vykdavo kartą per savaitę (sekmadienį), o jomarkai – 4 kartus per metus.

1764 m. miestelis tapo – tiesa, tik vienuolikai metų – vad. Telšių reparticijos (Žemaičių kunigaikštystės šiaurinės dalies) centru. Tada čia buvo įsteigti žemės ir pilies teismai; 1775 m. jie perkelti į Šiaulius, tačiau 1790 m. steigiant trečiąją Žemaičių kunigaikštystės repatriciją, t. y. būsimą Telšių pavietą, Telšiuose ir vėl ėmė veikti tiek žemės, tiek pilies teismas.

Telšių miestelis nuo seno turėjo prekybos privilegiją, o 1791 m. gruodžio 6 d. jam buvo suteiktos ir Magdeburgo teisės bei miesto herbas. 1793 m. įkurta pirmoji Telšių mokykla (dabar istorijos ir architektūros paminklas). Ypač intensyviai Telšiai augo XIX a. pabaigoje. Iš ano laiko mieste išliko nemažai istorizmo stiliaus pastatų, sumūrytų iš netinkuotų raudonų plytų. 1875 m. mieste įkurta Telšių ješiva.

Nuo XX a. 1-osios pusės pačiame Žemaičių aukštumos centre įsikūręs miestas populiariai vadinamas „Žemaičių sostine“, – nors iki XVIII a. pab. kur kas reikšmingesnis Žemaitijos centras buvo Raseiniai. 1931 m. suteiktos I eilės miesto teisės.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu iš nedidelės įmonės išaugo stambus trikotažo fabrikas „Mastis“, įkurtas vaisių ir daržovių konservų fabrikas, skaičiavimo technikos gamykla.

1991 m. patvirtintas naujasis Telšių herbas. 1994 m. liepą mieste visiškai nebuvo kritulių (0,0 mm).

2013 m. Telšiai tapo Europos Komisijos projekto EDEN nugalėtojais ir buvo paskelbti 2013 m. Lietuvos turizmo traukos vietove, antruoju turizmo perlu Lietuvoje po Druskininkų[3].

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. vidurys Telšių valsčiaus centras  ? Žemaitijos seniūnija
17641775 m.  ? Telšių apskrities centras
17751791 m.  ? Šiaulių apskritis
17911795 m. Telšių valsčiaus centras Telšių apskrities centras Žemaitijos kunigaikštystė
17951796 m.  ? Vilniaus gubernija
17961801 m.  ? Lietuvos gubernija
18011842 m.  ? Vilniaus gubernija
18421915 m.  ? Kauno gubernija
19151919 m.  ? Oberostas
19191950 m. Telšių valsčiaus centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Telšių apylinkės centras Telšių rajono centras Klaipėdos sritis
19531995 m.
1995 Telšių miesto seniūnija Telšių rajono savivaldybės centras Telšių apskrities centras


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Telšiams jų vardą greičiausiai bus davęs nedidelis Telšės upelis, kadaise įtekėjęs į Masčio ežerą dab. Laivų ir Telšės gatvių rajone.

Architektūra ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste yra Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra (pastatyta 1791 m., katedra nuo 1926 m.), Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1867 m.), Telšių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė, išlikę buvusio bernardinų vienuolyno pastatai.

Muziejus „Alka“
Žemaitijos kaimo muziejus
Telšiai naktį

Telšiuose galima aplankyti „Alkos“ muziejų (įkurtas 1932 m.) ir apžiūrėti įdomią Žemaitijos istorijos ekspoziciją. Muziejus turi didelę paveikslų kolekciją. Išlikusi 19311936 m. buvusi kraštotyros draugijos „Alka“ būstinė.

Pietiniame pakraštyje, Masčio ežero pakrantėje, yra miesto parkas, su Žemaitijos kaimo muziejumi, kuriame eksponuojami XIX a. pab. – XX a. pr. Žemaitijos kaimo trobesiai.

Telšių centre veikia turizmo informacijos centras, teikiantis informaciją turistams bei miesto svečiams apie Telšių rajono lankytinas vietas.

2013 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija oficialiai paskelbė, jog 2016 m. Telšiai su projektu „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“ bus Lietuvos kultūros sostine[4].

Muziejai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Žemaičių muziejus „Alka“
  • Žemaitijos kaimo muziejus
  • A. Jonušo žemaitiška–japoniška-kiniška sodyba–muziejus

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Telšių kunigų seminarija
Buvusi žydų rabinų mokykla – ješiva

Aukštojo mokslo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Gimnazijos[taisyti | redaguoti kodą]

Vidurinės mokyklos[taisyti | redaguoti kodą]

Profesinės ir meno mokyklos[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinės mokyklos[taisyti | redaguoti kodą]

Pradinės mokyklos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Santarvės pradinė mokykla
  • Saulėtekio pradinė mokykla

Mokykla-darželis[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Saulėtekis“

Lopšeliai ir darželiai[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Berželis“
  • „Eglutė“
  • „Nykštukas“
  • „Mastis“
  • „Saulutė“
  • „Žemaitukas“

Bibliotekos[taisyti | redaguoti kodą]

Vyskupijos centras[taisyti | redaguoti kodą]

Šv. Antano Paduviečio katedra
Telšių stačiatikių cerkvė
Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Telšių vyskupija naujai suformuota 1926 m. Jos pirmuoju vyskupu tapo 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras Justinas Staugaitis (18661943 m.). Šv. Antano Paduviečio katedra (17611791 m.) barokinė, iškilusi ant vienos iš Telšių kalvų miesto centre. Bokštas pristatytas 1859 m. (archit. F. Rimgaila). Altorius darė skulptorius T. Podhaiskis ir vietinis meistras J. Mažeika tuo pačiu barokiniu stiliumi, bet jaučiamas ir klasicizmo poveikis. Tai vienintelė Lietuvoje bažnyčia su dviaukščiu altoriumi. Vyskupų rūmus, pastatytus 1929 m., projektavo žymus to meto architektas Vladimiras Dubeneckis.

1927 m. Telšiuose įsteigta Žemaičių kunigų seminarija. Praėjus 19 metų, 1946 m, ji buvo sovietų uždaryta, turtas konfiskuotas. Tik su tautiniu atgimimu 1989 m. prisikėlė ir tapo Telšių kunigų seminarija.

2013 m. Telšiuose buvo minimas Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus. Iškilmingose pamaldose miesto centre dalyvavo Popiežiaus Pranciškaus legatas, Budapešto arkivyskupas kardinolas Peter Erdo, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Lietuvos vyskupai, vyskupijos kunigai ir vienuoliai. Šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas ir kiti garbūs svečiai[5].

Telšiai XIX a. buvo žydų religinis centras. Veikė rabinų mokykla (Iždinės g. 11).

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2011 m.
1823 m. 1870 m.[2] 1897 m.sur. 1900 m.[1] 1923 m.sur. 1931 m. 1939 m.
5 000 6 481 6 200 6 288 4 691 4 983 5 874
1959 m.sur. 1970 m.sur.[6] 1976 m.[7][8] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2010 m. 2011 m.sur.
13 500 20 200 24 900 26 369 33 351 31 147 29 119


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 25 540 žmonės:[9]

2001 m. gyveno 31 460 žmonės:[10]

1923 m. gyveno 4 691 žmonės:[11]

1897 m. gyveno 6 205 žmonės:[12]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Antrojo maršruto autobusas Telšiuose

Keliai[taisyti | redaguoti kodą]

Per miesto šiaurinę dalį eina respublikinės reikšmės kelias:

Krašto keliai:

Geležinkelis[taisyti | redaguoti kodą]

Per miesto šiaurinę dalį eina Klaipėdos–Šiaulių geležinkelis. Yra geležinkelio stotis.

Geležinkelio ruožas

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Telšiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 28 psl.

Informacinės[taisyti | redaguoti kodą]

Istorinės[taisyti | redaguoti kodą]

Žiniasklaida[taisyti | redaguoti kodą]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]