Telšiai

Telšiai
Miesto centras vakare
Telšiai 55°59′10″N 22°15′10″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Telšių apskritis
Savivaldybė:	Telšių rajono savivaldybė
Gyventojų (2011):	29 119
Plotas:	23,14 km²
Tankumas (2011):	1 258 žm./km²
Altitudė:	128 m
Pašto kodas:	centrinis LT-87001
Vikiteka:	TelšiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė) Vardininkas: Telšiaĩ Kilmininkas: Telšių̃ Naudininkas: Telšiáms Galininkas: Télšius Įnagininkas: Telšiaĩs Vietininkas: Telšiuosè
rus. Тельши

Telšiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, 69 km į vakarus nuo Šiaulių. Telšių apskrities ir Telšių rajono savivaldybės centras, Telšių miesto seniūnija. Miesto centrinė dalis yra urbanistikos paminklas.

Miesto riboženklis žemaičių tarme

Veikia rajono savivaldybė, 3 pašto skyriai, rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas, kunigų seminarija, Žemaitės dramos teatras, krašto muziejus „Alka“ (nuo 1932 m.), Žemaitijos kaimo muziejus, Kultūros parkas (Masčio ežero rytiniame krante), unikali A. Jonušo žemaitiškai-japoniška sodyba. Tarp geležinkelio ir Palangos-Šiaulių plento plyti miesto pramoninis rajonas.

Telšių centras

Miesto dalys:

• Dirksteliai
• Lygumai
• Mastis

Istorija

Telšių gyvenvietė, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1450 m., kūrėsi XIV ar XV a. buvusioje kuršių genties teritorijoje; kai kurie tyrinėtojai su Telšiais bando sieti vienoje iš Vokiečių ordino kronikų ties 1317 m. paminėtą Talsa slėnį. Pasak padavimų, Telšius įkūrė milžinas ar didvyris Džiugas (Telšys), lietuvių kovų su kryžiuočiais laikais esą gyvenęs ant netoli Telšių esančio Džiugo kalno.

XV a. Telšiuose vykdavo Žemaičių seniūnijos seimai ir teismai. Nuo 1450 m. šaltiniuose minimas valstybinis Telšių dvaras, prie kurio ilgainiui išaugo Telšių miestelis; pastarasis apie XVI a. pradžią tapo valsčiaus centru (Telšių valsčius minimas nuo 1527 metų). 1536 m. įsteigta Telšių katalikų parapija.

Kai kurie istorikai spėja, kad jau XVI a. Telšiams galėjo būti suteiktos vėliau prarastos Magdeburgo miesto teisės (žinoma, kad Žemaičių seniūnijos matininkas Jokūbas Leskauskas „Telšių miesto ribas“ buvo nužymėjęs jau 1569 m.). Telšių ir Žemaitijos kultūros raidai daug nusipelnė Telšių valstybinio dvaro laikytojas Povilas Sapiega, kuris 1624 m. miestelyje įkurdino vienuolius bernardinus. XVII–XVIII a. Telšiuose kartais rinkdavosi Žemaičių seniūnijos seimelis.

Per 1710 m. marą dauguma Telšių gyventojų išmirė, bet miestelis greitai atsigavo. 1721 m. Augustas II Telšiams suteikė turgų teisę. Turgūs čia vykdavo kartą per savaitę (sekmadienį), o jomarkai – 4 kartus per metus.

1764 m. miestelis tapo – tiesa, tik vienuolikai metų – vad. Telšių reparticijos (Žemaičių kunigaikštystės šiaurinės dalies) centru. Tada čia buvo įsteigti žemės ir pilies teismai; 1775 m. jie perkelti į Šiaulius, tačiau 1790 m. steigiant trečiąją Žemaičių kunigaikštystės repatriciją, t. y. būsimą Telšių pavietą, Telšiuose ir vėl ėmė veikti tiek žemės, tiek pilies teismas.

Telšių miestelis nuo seno turėjo prekybos privilegiją, o 1791 m. gruodžio 6 d. jam buvo suteiktos ir Magdeburgo teisės bei miesto herbas. 1793 m. įkurta pirmoji Telšių mokykla (dabar istorijos ir architektūros paminklas). Ypač intensyviai Telšiai augo XIX a. pabaigoje. Iš ano laiko mieste išliko nemažai istorizmo stiliaus pastatų, sumūrytų iš netinkuotų raudonų plytų.

Nuo XX a. 1-osios pusės pačiame Žemaičių aukštumos centre įsikūręs miestas populiariai vadinamas „Žemaičių sostine“, – nors iki XVIII a. pab. kur kas reikšmingesnis Žemaitijos centras buvo Raseiniai. 1931 m. suteiktos I eilės miesto teisės.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu iš nedidelės įmonės išaugo stambus trikotažo fabrikas „Mastis“, įkurtas vaisių ir daržovių konservų fabrikas, skaičiavimo technikos gamykla.

1991 m. patvirtintas naujasis Telšių herbas. 1994 m. liepą mieste visiškai nebuvo kritulių (0,0 mm).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. vidurys	Telšių valsčiaus centras	?	Žemaitijos seniūnija
1764–1775 m.	?	Telšių apskrities centras
1775–1791 m.	?	Šiaulių apskritis
1791–1795 m.	Telšių valsčiaus centras	Telšių apskrities centras	Žemaitijos kunigaikštystė
1795–1796 m.	?		Vilniaus gubernija
1796–1801 m.	?		Lietuvos gubernija
1801–1842 m.	?		Vilniaus gubernija
1842–1915 m.	?		Kauno gubernija
1915–1919 m.	?		Oberostas
1919–1950 m.	Telšių valsčiaus centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Telšių apylinkės centras	Telšių rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1995 m.
1995–	Telšių miesto seniūnija	Telšių rajono savivaldybės centras	Telšių apskrities centras

Pavadinimo kilmė

Telšiams jų vardą greičiausiai bus davęs nedidelis Telšės upelis, kadaise įtekėjęs į Masčio ežerą dab. Laivų ir Telšės gatvių rajone.

Architektūra ir kultūra

Mieste yra Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra (pastatyta 1791 m., katedra nuo 1926 m.), Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1867 m.), Telšių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė, išlikę buvusio bernardinų vienuolyno pastatai.

Muziejus „Alka“

Žemaitijos kaimo muziejus

Telšiai naktį

Telšiuose galima aplankyti „Alkos“ muziejų (įkurtas 1932 m.) ir apžiūrėti įdomią Žemaitijos istorijos ekspoziciją. Muziejus turi didelę paveikslų kolekciją. Išlikusi 1931–1936 m. buvusi kraštotyros draugijos „Alka“ būstinė.

Pietiniame pakraštyje, Masčio ežero pakrantėje, yra miesto parkas, su Žemaitijos kaimo muziejumi, kuriame eksponuojami XIX a. pab. – XX a. pr. Žemaitijos kaimo trobesiai.

Telšių centre veikia turizmo informacijos centras, teikiantis informaciją turistams bei miesto svečiams apie Telšių rajono lankytinas vietas.

2013 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija oficialiai paskelbė, jog 2016 m. Telšiai su projektu "Ant septynių kalvų - septynios meno kalbos" bus Lietuvos kultūros sostine.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Telšių kunigų seminarija

Buvusi žydų rabinų mokykla - ješiva

Aukštojo mokslo įstaigos

• Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas
• V. Borisevičiaus kunigų seminarija
• Žemaitijos kolegijos Telšių menų ir pedagogikos fakultetas.
• Socialinių mokslų kolegija (Telšių filialas)

Gimnazijos

• Žemaitės gimnazija (buv. I vidurinė)
• Vincento Borisevičiaus gimnazija (buv. VII vidurinė)
• Telšių Džiugo gimnazija (buv. V vidurinė)
• Telšių vyskupijos licėjus

Vidurinės mokyklos

• Suaugusiųjų vidurinė mokykla (buv. II vidurinė)
• Kranto vidurinė mokykla (buv. VI vidurinė)
• Ateities vidurinė mokykla (buv. VIII vidurinė)

Profesinės ir meno mokyklos

• VšĮ Telšių regioninis profesinio mokymo centras (Varniuose)
• VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro Telšių filialas
• Telšių vaikų dailės mokykla
• Telšių vaikų muzikos mokykla
• Telšių jaunimo mokykla
• Telšių rajono sporto ir rekreacijos centras
• Telšių taikomosios dailės technikumas

Pagrindinės mokyklos

• Telšių Germanto pagrindinė mokykla (buvusi III vidurinė)
• Telšių kurčiųjų pagrindinė mokykla
• Telšių specialioji mokykla
• Vaikų su negalia centras „Viltis“
• Telšių "Kranto" pagrindinė mokykla
• Telšių "Atžalyno" pagrindinė mokykla

Pradinės mokyklos

• Santarvės pradinė mokykla
• Saulėtekio pradinė mokykla

Mokykla-darželis

• „Žemaitukas“
• „Saulėtekis“

Lopšeliai ir darželiai

• „Berželis“
• „Eglutė“
• „Nykštukas“
• „Mastis“
• „Saulutė“
• „Žemaitukas“

Bibliotekos

• Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka

Vyskupijos centras

Šv. Antano Paduviečio katedra

Telšių stačiatikių cerkvė

Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Telšių vyskupija naujai suformuota 1926 m. Jos pirmuoju vyskupu tapo 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras Justinas Staugaitis (1866–1943 m.). Šv. Antano Paduviečio katedra (1761–1791 m.) barokinė, iškilusi ant vienos iš Telšių kalvų miesto centre. Bokštas pristatytas 1859 m. (archit. F. Rimgaila). Altorius darė skulptorius T. Podhaiskis ir vietinis meistras J. Mažeika tuo pačiu barokiniu stiliumi, bet jaučiamas ir klasicizmo poveikis. Tai vienintelė Lietuvoje bažnyčia su dviaukščiu altoriumi. Vyskupų rūmus, pastatytus 1929 m., projektavo žymus to meto architektas Vladimiras Dubeneckis.

1927 m. Telšiuose įsteigta Žemaičių kunigų seminarija. Praėjus 19 metų, 1946 m, ji buvo sovietų uždaryta, turtas konfiskuotas. Tik su tautiniu atgimimu 1989 m. prisikėlė ir tapo Telšių kunigų seminarija.

Telšiai XIX a. buvo žydų religinis centras. Veikė rabinų mokykla (Iždinės g. 11).

Miestų partnerystė

• Krnovas, Čekija
• Mazovijos Minskas, Lenkija
• Lycenas, Austrija
• Bassum, Vokietija

Sportas

Futbolas

• FK Džiugas Telšiai
• FK Mastis Telšiai

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2011 m.
1823 m.	1870 m.	1897 m.sur.	1900 m.	1923 m.sur.	1931 m.	1939 m.
5 000	6 481	6 200	6 288	4 691	4 983	5 874
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2010 m.	2011 m.
13 500	20 200	24 900	26 369	33 351	31 147	29 119
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Antanas Klementas (1756–1823) – vienas seniausių Žemaitijos poetų
• Karolina Praniauskaitė (1828–1859) – pirmoji Lietuvos poetė
• Gabriel Narutowicz (1865–1922) – pirmasis Lenkijos prezidentas
• Mykolas-Vilfredas Voinyčius (1865–1930) – revoliuciniorius, bibliofilas, Voinyčiaus rankraščio atradėjas
• Mykolas Brenšteinas (1874–1938) – Žemaitijos senovės tyrinėtojas
• Michael Noyk (1884–1966)
• Senosiose kapinėse palaidotas poetas Butkų Juzė (1893–1947), Telšiuose dirbęs dramos teatro direktoriumi, vadovavęs muziejui.
• Justas Paleckis (1899–1980), žurnalistas, LKP veikėjas.
• Algirdas Girininkas (1941–) – lietuvių archeologas
• Egidijus Aleksandravičius (1956–) – istorikas
• Rolandas Paksas (1956–) – buvęs prezidentas
• Alfredas Bumblauskas (1956–) – lietuvių istorikas
• Nijolė Narmontaitė (1959–) – aktorė
• Jurga Šeduikytė (1980–) – dainininkė
• Vytautas Stulpinas (1952–) – poetas

Susisiekimas

Antrojo maršruto autobusas Telšiuose

Keliai

Per miesto šiaurinę dalį eina respublikinės reikšmės kelias:

•  A11  Šiauliai–Palanga 
•  E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda 

Krašto keliai:

•  160  Telšiai–Varniai–Laukuva 
•  161  Telšiai–Seda 

Geležinkelis

Per miesto šiaurinę dalį eina Klaipėdos–Šiaulių geležinkelis. Yra geležinkelio stotis.

Geležinkelio ruožas

Lieplaukė Telšiai Dūseikiai

Nuorodos

• Telšiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 28 psl.

Informacinės

• Telšių krašto informacinis portalas "TELŠIAI.INFO"
• Travel.lt
• Telšių raj. lankytinos vietos musupaveldas.lt portale
• Buvęs bernardinų vienuolynas

Istorinės

• Telšiai XVII-XX a. pradžios Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose

Žiniasklaida

• Telšių apskrities laikraščio „Kalvotoji Žemaitija” svetainė
• Telšių apskrities laikraščio „Telšių ŽINIOS” svetainė
• Telšių rajono laikraščio „Penktadienio žemaitis” svetainė

Sportas

• FK Mastis
• Orientavimosi sporto klubas TELŠIAI

Vikižodynas

Svarbiausios gyvenvietės Telšių rajone

Degaičiai | Eigirdžiai | Gadūnavas | Janapolė | Lauko Soda | Luokė | Nerimdaičiai | Nevarėnai | Pavandenė | Ryškėnai | Telšiai | Tryškiai | Ubiškė | Upyna | Varniai | Viešvėnai | Žarėnai