Telšiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Telšiai
Telšiai 55°59′10″N 22°15′10″E / 55.98611°N 22.25278°E / 55.98611; 22.25278 (Telšiai)Koordinatės: 55°59′10″N 22°15′10″E / 55.98611°N 22.25278°E / 55.98611; 22.25278 (Telšiai)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Telšių apskritis
Savivaldybė:	Telšių rajono savivaldybė
Gyventojų (2009):	29 883
Pašto kodas:	centrinis LT-87001
Vikiteka:	TelšiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė) Vardininkas: Telšiaĩ Kilmininkas: Telšių̃ Naudininkas: Telšiáms Galininkas: Télšius Įnagininkas: Telšiaĩs Vietininkas: Telšiuosè

Telšiai – seniūnijos statusą turintis miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero, 69 km į vakarus nuo Šiaulių; Telšių apskrities ir rajono centras; miesto centrinė dalis yra urbanistikos paminklas. Per miesto šiaurinę dalį eina Klaipėdos–Šiaulių geležinkelis ir respublikinės reikšmės kelias Šiauliai–Palanga. Geležinkelio stotis. Veikia rajono savivaldybė, 3 pašto skyriai, rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas, kunigų seminarija, Žemaitės dramos teatras, krašto muziejus „Alka“, Žemaitijos kaimo muziejus, Kultūros parkas (Masčio ežero rytiniame krante), unikali A. Jonušo žemaitiškai-japoniška sodyba. Tarp geležinkelio ir Palangos-Šiaulių plento plyti miesto pramoninis rajonas.

Mieste yra Šv. Antano Paduviečio katedra (pastatyta 1791 m., katedra nuo 1926 m.), Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo bažnyčia (pastatyta 1867 m.), stačiatikių cerkvė, išlikę buv. bernardinų vienuolyno pastatai.

Geležinkelio ruožas

Lieplaukė Telšiai Dūseikiai

Turinys 1 Istorija 1.1 Pavadinimo kilmė 2 Švietimo ir ugdymo įstaigos 2.1 Aukštojo mokslo įstaigos 2.2 Gimnazijos 2.3 Vidurinės mokyklos 2.4 Profesinės ir meno mokyklos 2.5 Pagrindinės mokyklos 2.6 Pradinės mokyklos 2.7 Mokykla-darželis 2.8 Lopšeliai ir darželiai 3 Vyskupijos centras 4 Seniūnija 4.1 Seniūnai 4.2 Miestų partnerystė 5 Sportas 5.1 Futbolas 6 Lankytinos vietos 7 Gyventojai 7.1 Žymūs žmonės 8 Nuorodos 8.1 Informacinės 8.2 Istorinės 8.3 Žiniasklaida 8.4 Sportas

[taisyti] Istorija

Telšių gyvenvietė, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1450 m., kūrėsi XIV ar XV a. buvusioje kuršių genties teritorijoje; kai kurie tyrinėtojai su Telšiais bando sieti vienoje iš Vokiečių ordino kronikų ties 1317 m. paminėtą Talsa slėnį. Pasak padavimų, Telšius įkūrė milžinas ar didvyris Džiugas, lietuvių kovų su kryžiuočiais laikais esą gyvenęs ant netoli Telšių esančio Džiugo kalno.

Nuo 1450 m. šaltiniuose minimas Telšių valstybinis dvaras, prie kurio ilgainiui išaugo Telšių miestelis; pastarasis apie XVI a. pradžią tapo Telšių valsčiaus centru (Telšių valsčius minimas nuo 1527 metų).

1536 m. įsteigta Telšių katalikų parapija.

Kai kurie istorikai spėja, kad jau XVI a. Telšiams galėjo būti suteiktos vėliau prarastos Magdeburgo miesto teisės (žinoma, kad Žemaičių seniūnijos matininkas Jokūbas Leskauskas „Telšių miesto ribas“ buvo nužymėjęs jau 1569 m.). Telšių ir Žemaitijos kultūros raidai daug nusipelnė Telšių valstybinio dvaro laikytojas Povilas Sapiega, kuris 1624 m. miestelyje įkurdino vienuolius bernardinus.

XVII-XVIII a. Telšiuose kartais rinkdavosi Žemaičių seniūnijos seimelis.

Per 1710 m. marą dauguma Telšių gyventojų išmirė, bet miestelis greitai atsigavo. 1721 m. Augustas II Telšiams suteikė turgų teisę. Turgūs čia vykdavo kartą per savaitę (sekmadienį), o jomarkai – 4 kartus per metus.

1764 m. miestelis tapo – tiesa, tik vienuolikai metų – vad. Telšių reparticijos (Žemaičių kunigaikštystės šiaurinės dalies) centru. Tada čia buvo įsteigti žemės ir pilies teismai; 1775 m. jie perkelti į Šiaulius, tačiau 1790 m. steigiant trečiąją Žemaičių kunigaikštystės repatriciją, t. y. būsimą Telšių pavietą, Telšiuose ir vėl ėmė veikti tiek žemės, tiek pilies teismas.

Telšių miestelis nuo seno turėjo prekybos privilegiją, o 1791 m. gruodžio 6 d. jam buvo suteiktos ir Magdeburgo teisės bei miesto herbas. 1798 m. įkurta pirmoji Telšių mokykla (dabar istorijos ir architektūros paminklas). Ypač intensyviai Telšiai augo XIX a. pabaigoje. Iš ano laiko mieste išliko nemažai istorizmo stiliaus pastatų, sumūrytų iš netinkuotų raudonų plytų.

Nuo XX a. 1-osios pusės pačiame Žemaičių aukštumos centre įsikūręs miestas populiariai vadinamas „Žemaičių sostine“, – nors iki XVIII a. pab. kur kas reikšmingesnis Žemaitijos centras buvo Raseiniai.

Sovietmečiu iš nedidelės įmonės išaugo stambus trikotažo fabrikas „Mastis“, įkurtas vaisių ir daržovių konservų fabrikas, skaičiavimo technikos gamykla.

1991 m. patvirtintas naujasis Telšių herbas. 1994 m. liepą mieste visiškai nebuvo kritulių (0,0 mm).

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Telšiams jų vardą greičiausiai bus davęs nedidelis Telšės upelis, kadaise įtekėjęs į Masčio ežerą dab. Laivų ir Telšės gatvių rajone.

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

[taisyti] Aukštojo mokslo įstaigos

• Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas
• V. Borisevičiaus kunigų seminarija
• Žemaitijos kolegijos Telšių menų ir pedagogikos fakultetas.
• Socialinių mokslų kolegija (Telšių filialas)

[taisyti] Gimnazijos

• Žemaitės gimnazija (buv. I vidurinė)
• Vincento Borisevičiaus gimnazija (buv. VII vidurinė)
• Telšių vyskupijos licėjus

[taisyti] Vidurinės mokyklos

• Suaugusiųjų vidurinė mokykla (buv. II vidurinė)
• Germanto vidurinė mokykla (buv. III vidurinė)
• Atžalyno vidurinė mokykla (buv. IV vidurinė)
• Džiugo vidurinė mokykla (buv. V vidurinė)
• Kranto vidurinė mokykla (buv. VI vidurinė)
• Ateities vidurinė mokykla (buv. VIII vidurinė)

[taisyti] Profesinės ir meno mokyklos

• VšĮ Telšių regioninis profesinio mokymo centras
• VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro Telšių filialas
• Telšių vaikų dailės mokykla
• Telšių vaikų muzikos mokykla
• Telšių jaunimo mokykla
• Telšių rajono sporto mokykla

[taisyti] Pagrindinės mokyklos

• Telšių kurčiųjų pagrindinė mokykla
• Telšių specialioji mokykla
• Vaikų su negalia centras

[taisyti] Pradinės mokyklos

• Santarvės pradinė mokykla
• Saulėtekio pradinė mokykla

[taisyti] Mokykla-darželis

• „Žemaitukas“
• „Saulėtekis“

[taisyti] Lopšeliai ir darželiai

• „Berželis“
• „Eglutė“
• „Nykštukas“
• „Mastis“
• „Saulutė“
• „Žemaitukas“

[taisyti] Vyskupijos centras

Telšių vyskupija naujai suformuota 1926 m. Jos pirmuoju vyskupu tapo 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras Justinas Staugaitis (1866–1943 m.). Šv. Antano Paduviečio katedra (1761–1791 m.) barokinė, iškilusi ant vienos iš Telšių kalvų miesto centre. Bokštas pristatytas 1859 m. (archit. F.Rimgaila). Altorius darė skulptorius T.Podhaiskis ir vietinis meistras J.Mažeika tuo pačiu barokiniu stiliumi, bet jaučiamas ir klasicizmo poveikis. Tai vienintelė Lietuvoje bažnyčia su dviaukščiu altoriumi. Vyskupų rūmus, pastatytus 1929 m., projektavo žymus to meto architektas Vladimiras Dubeneckis.

1927 m. Telšiuose įsteigta Žemaičių kunigų seminarija. Praėjus 19 metų, 1946 m, ji buvo sovietų uždaryta, turtas konfiskuotas. Tik su tautiniu atgimimu 1989 m. prisikėlė ir tapo Telšių kunigų seminarija.

Telšiai XIX a. buvo žydų religinis centras. Veikė rabinų mokykla (Iždinės g. 11).

[taisyti] Seniūnija

Telšių seniūnija
Savivaldybė:	Telšių rajono
Administracinis centras:	Telšiai
Plotas:	16,4 km²
Gyventojai:	30.539 (2005 m.)
Gyventojų tankumas:	1862 žm./km²
Kaimų skaičius:	0
Seniūnas:	Darius Klemanskas
Žemėlapis

Telšių miestas turi atskiros seniūnijos statusą savivaldybėje.

[taisyti] Seniūnai

• Arūnas Vitkevičius – 1997-2000 m.
• Kazys Lečkauskas – 2000-2004 m.
• Valdemaras Ramšas – 2004-2008 m.
• Darius Klemanskas – nuo 2008 m.

[taisyti] Miestų partnerystė

• Krnovas, Čekija
• Mazovijos Minskas, Lenkija
• Lycenas, Austrija

[taisyti] Sportas

[taisyti] Futbolas

• FK Džiugas Telšiai
• KSS Telšiai
• FK Mastis Telšiai

[taisyti] Lankytinos vietos

Telšiuose galima aplankyti „Alkos“ muziejų (įkurtas 1932 m.) ir apžiūrėti įdomią Žemaitijos istorijos ekspoziciją. Muziejus turi didelę paveikslų kolekciją. Išlikusi 1931–1936 m. buvusi kraštotyros draugijos „Alka“ būstinė.

Pietiniame pakraštyje, Masčio ežero pakrantėje, yra miesto parkas, su Žemaitijos kaimo muziejumi, kuriame eksponuojami XIX a. pab. – XX a. pr. Žemaitijos kaimo trobesiai.

Telšių centre veikia turizmo informacijos centras, teikiantis informaciją turistams bei miesto svečiams apie Telšių rajono lankytinas vietas.

[taisyti] Gyventojai

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2001 m.
1923 m.sur.	1931 m.	1939 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
4 691	4 983	5 874	13 500	20 145	26 369	33 351	31 460

[taisyti] Žymūs žmonės

• Antanas Klementas (1756–1823) – vienas seniausių Žemaitijos poetų
• Karolina Praniauskaitė (1828–1859) – pirmoji Lietuvos poetė
• Gabriel Narutowicz (1865–1922) – pirmasis Lenkijos prezidentas
• Mykolas Brenšteinas (1874–1938) – Žemaitijos senovės tyrinėtojas
• Algirdas Girininkas (g.1941) - lietuvių archeologas
• Egidijus Aleksandravičius (g.1956) – istorikas
• Rolandas Paksas (g.1956) – buvęs prezidentas
• Nijolė Narmontaitė (g.1959) – aktorė
• Jurga Šeduikytė (g.1980) – dainininkė
• Alfredas Bumblauskas (g.1956) – lietuvių istorikas
• Senosiose kapinėse palaidotas poetas Butkų Juzė (1893–1947).

[taisyti] Nuorodos

[taisyti] Informacinės

• Telšių miesto seniūnija
• Telšių krašto informacinis portalas "TELŠIAI.INFO"
• Travel.lt
• Telšių raj. lankytinos vietos musupaveldas.lt portale
• Buvęs bernardinų vienuolynas

[taisyti] Istorinės

• Telšiai XVII-XX a. pradžios Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose

[taisyti] Žiniasklaida

• Telšių apskrities laikraščio „Kalvotoji Žemaitija” svetainė
• Telšių apskrities laikraščio „Telšių ŽINIOS” tinklalapis
• Telšių rajono laikraščio „Penktadienio žemaitis” tinklalapis

[taisyti] Sportas

• FK Mastis
• OK Telsiai

v • a • r Lietuvos miestai Apskričių centrai ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS Savivaldybių centrai Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai Kiti miestai Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai

Telšių rajono seniūnijos

Degaičių seniūnija | Gadūnavo seniūnija | Luokės seniūnija | Nevarėnų seniūnija | Ryškėnų seniūnija | Telšių seniūnija | Tryškių seniūnija | Upynos seniūnija | Varnių seniūnija | Viešvėnų seniūnija | Žarėnų seniūnija