Islandija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||
![]() |
|||||
| Valstybinė kalba | islandų | ||||
| Sostinė | Reikjavikas | ||||
| Didžiausias miestas | Reikjavikas | ||||
| Valstybės vadovai | Ólafur Ragnar Grímsson
Prezidentas
Jóhanna Sigurðardóttir
Ministras pirmininkas
|
||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
103 000 km² (105) 2,7% |
||||
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
299 388 (168) 2,91 žm./km² (186) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 11,40 mlrd. $ (135) 38 100 $ (8) |
||||
| Valiuta | Islandijos krona | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +0 netaikomas |
||||
| Nepriklausomybė Suverenitetas
Respublika |
1918 gruodžio 1 1944 birželio 17 |
||||
| Valstybinis himnas | Islandijos himnas | ||||
| Interneto kodas | .is | ||||
| Šalies tel. kodas | 354 | ||||
Islandijos Respublika – valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, 300 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Islandijos istorija
Manoma, kad pirmieji Islandijos gyventojai buvo airių vienuoliai, atsikėlę čia apie 800 metus. IX amžiaus pabaigoje bei X amžiuje čia atsikėlė norvegų vikingai. Pirmasis vikingas Islandijoje buvo Flóki Vilgerðarson, jis salai suteikė ir dabartinį pavadinimą. 930 metais įkurtas ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas – Alþingi.
985 m. dėl nužudymo iš salos buvo ištremtas Erikas Rudasis. Išplaukęs į vakarus jis atrado Grenlandiją. Eriko Rudojo sūnus Leifas 1000-aisiais metais kaip manoma atrado Ameriką ir pavadino ją Vinlandu.
300 metų Islandija buvo nepriklausoma, o 1262 m. tapo Norvegijos dalimi. Formaliai sala buvo Norvegijos kolonija iki 1814 metų, o vėliau – Danijos priklausoma teritorija.
1918 metais Islandija įgijo suverenitetą. Po to, kai 1940 balandžio 9 d. Vokietija okupavo Daniją, Altingas nusprendė, kad Islandija turi tapti nepriklausoma, nors formaliai nepriklausomybė nebuvo paskelbta. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos salą okupavo britai ir amerikiečiai, siekdami neleisti salai patekti į vokiečių rankas. 1944 metais Islandijai suteikta pilna nepriklausomybė.
Po Antrojo pasaulinio karo Islandija tapo NATO nare, tačiau į Europos Sąjungą niekada nestojo. Tarp 1958 ir 1976 m. tarp Islandijos ir Jungtinės Karalystės vyko net trys „menkių karai“ dėl menkių žvejybos teisių.
Islandija, tuometinio užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono iniciatyva, buvo pirmoji valstybė, 1991 m. pripažinusi atsikūrusių Baltijos valstyvių nepriklausomybę.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Islandijos politinė sistema
Islandija yra demokratinė parlamentinė valstybė. Seniausią pasaulyje parlamentą – Altingą – sudaro 63 nariai, renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Islandija skirstoma į 8 regionus. Smulkiau šalis skirstoma į 23 sritis (isl. sýsla, dgs. sýslur) ir 14 savarankiškų miestų (isl. kaupstaður, dgs. kaupstaðir). Žemiausiame lygmenyje yra 104 apylinkės (hrepur), kurios rūpinasi švietimu, transportu ir komunaliniu ūkiu.
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Islandijos geografija
Geologiniu požiūriu Islandija yra vulkaninė sala, Vidurio Atlanto kalnagūbrio dalis, tačiau dėl kultūrinių priežasčių laikoma Europos žemyno dalimi. Sala yra virš tektoninių plokščių sandūros ir karštojo taško, todėl joje yra nemažai ugnikalnių – Hekla, Katla, Askja, Grímsvötn, Hvannadalshnúkur (aukščiausia šalies viršūnė).
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Islandijos ekonomika
Islandija iki 2008 metų krizės buvo viena turtingiausių pasaulio šalių.
Ekonomika istoriškai labai priklausė nuo žvejybos, kuri iki šiol sudaro apie 40% viso eksporto ir 8% darbo vietų. Neturėdama gamtinių išteklių (išskyrus gausius hidro- ir geoterminės energijos šaltinius), šalis ekonomiškai priklausoma nuo besikeičiančių žuvies kainų. Ekonomika lieka priklausoma nuo krintančių žuvies išteklių, taip pat ir nuo krintančių pasaulinių kainų pagrindinių jos eksportuojamų žaliavų: žuvies ir žuvies produktų, aliuminio ir ferosilicio. Paskutiniu metu vystoma turizmas ir kitos paslaugos, technologijos, energetika ir kitos pramonės šakos, kurios sumažino žvejybos įtaką ekonomikai.
Pagrindiniai vyriausybės planai – tęsti savo politiką mažinant biudžeto deficitą, skolinimąsi iš užsienio, esančią infliaciją, taip pat pertvarkyti žemdirbystę ir žvejybą, plečiant ekonomiką, privatizuojant valstybei priklausančius objektus. Vyriausybė pasisako prieš įstojimą į Europos Sąjungą, pagrindinė to priežastis – baimė, kad bus prarasta žvejybos resursų kontrolė.
Islandijos ekonomika paskutiniame dešimtmetyje diversifikuota į gamybą ir aptarnavimo sferą, taip pat plėtojamas programų kūrimas, biotechnologijos ir finansinis aptarnavimas. Išaugo ir turizmo sektorius, įskaitant ekoturizmą ir banginių stebėjimą. Augimo tempas sulėtėjo tarp 2000 ir 2002, bet ekonomika išaugo 4,3% 2003 ir 6,2% 2004. Bedarbystė sudaro 1,8% ir yra mažiausia tarp EEA (European Economic Area) šalių.
99% šalies elektros pagaminama hidro- ir geoterminėse elektrinėse.
Žemdirbystė – bulvės, žalios daržovės, aviena, pieniniai produktai.
[taisyti] 2008 krizė
Prasidėjus pasaulio ekonominei krizei, Europoje labiausiai buvo paveikta Islandija, kuri priėmė 5 mlrd. JAV dolerių paramą iš TVF. Islandija tapo pirmąja Vakarų šalimi nuo 1976–ųjų gavusi tokia finansinę pagalbą. Islandija 2007 metais buvo pagal vienam gyventojui tenkantį BVP rodiklį penkta turtingiausia pasaulio valstybė, tačiau prasidėjus krizei valstybė ypač priartėjo prie bankroto, kai buvo priversta gelbėti tris bankrutuojančius vietos bankus. Ji nukentėjo nuo ekonominės krizės bene labiausiai, nes jos visa ekonomika veikė kaip aukštos rizikos draudimo fondai, kurie ypač nukentėjo per krizę. Islandijos kronos vertė 2008 metais smuko beveik perpus, o skolinimosi galimybių iš užsienio bankų beveik nebeliko.[1]
[taisyti] Gyventojai
Pagrindinis straipsnis: Islandijos demografija
Didžioji dalis Islandijos gyventojų yra skandinaviškos kilmės. Nutolusi salos padėtis ilgą laiką ribojo migraciją. Dėl to genetiškai Islandijos gyventojai yra labai artimi.
Kultūriškai ir kalbiškai islandai priklauso skandinavams, islandų kalba yra viena iš skandinavų kalbų. Pagrindinė religija – liuteronizmas, kuris yra ir valstybinė Islandijos religija (89,4% gyventojų save laiko liuteronais).
Šalies sostinė ir didžiausias miestas yra Reikjavikas. Kitos svarbesnės gyvenvietės: Akureyri, Kópavogur, Hafnarfjördhur, Keflavík ir Vestmannaeyjar.
[taisyti] Didžiausi miestai
| Miestas | Gyventojų skaičius (2008 m.) | Herbas |
|---|---|---|
| Reikjavikas | 130 813 | |
| Kópavogur | 34 543 | |
| Hafnarfjörður | 26 043 | |
| Akureyri (liet. Akureiris) | 17 392 | |
| Reykjanesbaejar | 14 229 | |
| Garðabær | 10 272 | |
| Mosfellsbær | 8 479 | |
| Árborg | 7 817 | |
| Akranes | 6 549 | |
| Fjarðabyggð | 5 733 |
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Islandijos kultūra
Islandijoje gimė ir kūrė keletas įžymių kultūros asmenų ir grupių, tokių kaip alternatyviojo roko grupė The Sugarcubes, dainininkė Björk, repo-roko grupė Quarashi, techno muzikos grupė GusGus, post-roko grupė Sigur Rós, dainininkė Emilíana Torrini, eksperimentinės muzikos grupė múm ir kiti.
Islandijos raštingumo lygis yra vienas didžiausių pasaulyje. Islandijoje mėgiami įvairūs intelektualiniai užsiėmimai, tokie kaip literatūra, menas arba šachmatai.
Norint geriau suprasti Islandijos kultūrą, būtina žinoti, kad islandai labai vertina nepriklausomybę ir kultūrinį išskirtinumą. Islandai didžiuojasi vikingų kilme ir islandų kalba. Modernioji islandų kalba yra labai artima senajai skandinavų kalbai, kuria kalbėta vikingų amžiais.
Islandijos visuomenėje ir kultūroje nepaplitusi moterų diskriminacija. Daug moterų užima aukštas pozicijas valdžios ir verslo struktūrose. Moterys po vedybų pasilieka savo mergautines pavardes, kadangi islandai paprastai nesikreipia pavardėmis, o vietoje jų naudoja tėvavardžius.
[taisyti] Kita informacija
- Islandijos ryšiai
- Islandijos transportas
- Islandijos karinės pajėgos
- Islandijos tarptautiniai santykiai
- Islandijos šventės
[taisyti] Nuorodos
![]()
Islandija • Lichtenšteinas • Norvegija • Šveicarija
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Džersis | Gernsis | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas
|
||||
Literatūra
