Islandija

Islandijos Respublika – valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, 300 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos.

Turinys

1 Istorija
2 Politinė sistema
3 Administracinis suskirstymas
4 Geografija
5 Ekonomika
- 5.1 2008 krizė
6 Gyventojai
- 6.1 Didžiausi miestai
7 Kultūra
8 Kita informacija
9 Nuorodos
10 Literatūra

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Islandijos istorija

Manoma, kad pirmieji Islandijos gyventojai buvo airių vienuoliai, atsikėlę čia apie 800 metus. IX amžiaus pabaigoje bei X amžiuje čia atsikėlė norvegų vikingai. Pirmasis vikingas Islandijoje buvo Flóki Vilgerðarson, jis salai suteikė ir dabartinį pavadinimą. 930 metais įkurtas ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas – Alþingi.

985 m. dėl nužudymo iš salos buvo ištremtas Erikas Rudasis. Išplaukęs į vakarus jis atrado Grenlandiją. Eriko Rudojo sūnus Leifas 1000-aisiais metais kaip manoma atrado Ameriką ir pavadino ją Vinlandu.

300 metų Islandija buvo nepriklausoma, o 1262 m. tapo Norvegijos dalimi. Formaliai sala buvo Norvegijos kolonija iki 1814 metų, o vėliau – Danijos priklausoma teritorija.

1918 metais Islandija įgijo suverenitetą. Po to, kai 1940 balandžio 9 d. Vokietija okupavo Daniją, Altingas nusprendė, kad Islandija turi tapti nepriklausoma, nors formaliai nepriklausomybė nebuvo paskelbta. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos salą okupavo britai ir amerikiečiai, siekdami neleisti salai patekti į vokiečių rankas. 1944 metais Islandijai suteikta pilna nepriklausomybė.

Po Antrojo pasaulinio karo Islandija tapo NATO nare, tačiau į Europos Sąjungą niekada nestojo. Tarp 1958 ir 1976 m. tarp Islandijos ir Jungtinės Karalystės vyko net trys „menkių karai“ dėl menkių žvejybos teisių.

Islandija, tuometinio užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono iniciatyva, buvo pirmoji valstybė, 1991 m. pripažinusi atsikūrusių Baltijos valstyvių nepriklausomybę.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Islandijos politinė sistema

Altingas - Islandijos parlamentas

Islandija yra demokratinė parlamentinė valstybė. Seniausią pasaulyje parlamentą – Altingą – sudaro 63 nariai, renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Islandijos regionai

Islandija skirstoma į 8 regionus. Smulkiau šalis skirstoma į 23 sritis (isl. sýsla, dgs. sýslur) ir 14 savarankiškų miestų (isl. kaupstaður, dgs. kaupstaðir). Žemiausiame lygmenyje yra 104 apylinkės (hrepur), kurios rūpinasi švietimu, transportu ir komunaliniu ūkiu.

[taisyti] Geografija

Islandijos vaizdas iš kosmoso.

Pagrindinis straipsnis: Islandijos geografija

Geologiniu požiūriu Islandija yra vulkaninė sala, Vidurio Atlanto kalnagūbrio dalis, tačiau dėl kultūrinių priežasčių laikoma Europos žemyno dalimi. Sala yra virš tektoninių plokščių sandūros ir karštojo taško, todėl joje yra nemažai ugnikalnių – Hekla, Katla, Askja, Grímsvötn, Hvannadalshnúkur (aukščiausia šalies viršūnė).

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Islandijos ekonomika

Islandija iki 2008 metų krizės buvo viena turtingiausių pasaulio šalių.

Ekonomika istoriškai labai priklausė nuo žvejybos, kuri iki šiol sudaro apie 40% viso eksporto ir 8% darbo vietų. Neturėdama gamtinių išteklių (išskyrus gausius hidro- ir geoterminės energijos šaltinius), šalis ekonomiškai priklausoma nuo besikeičiančių žuvies kainų. Ekonomika lieka priklausoma nuo krintančių žuvies išteklių, taip pat ir nuo krintančių pasaulinių kainų pagrindinių jos eksportuojamų žaliavų: žuvies ir žuvies produktų, aliuminio ir ferosilicio. Paskutiniu metu vystoma turizmas ir kitos paslaugos, technologijos, energetika ir kitos pramonės šakos, kurios sumažino žvejybos įtaką ekonomikai.

Pagrindiniai vyriausybės planai – tęsti savo politiką mažinant biudžeto deficitą, skolinimąsi iš užsienio, esančią infliaciją, taip pat pertvarkyti žemdirbystę ir žvejybą, plečiant ekonomiką, privatizuojant valstybei priklausančius objektus. Vyriausybė pasisako prieš įstojimą į Europos Sąjungą, pagrindinė to priežastis – baimė, kad bus prarasta žvejybos resursų kontrolė.

Islandijos ekonomika paskutiniame dešimtmetyje diversifikuota į gamybą ir aptarnavimo sferą, taip pat plėtojamas programų kūrimas, biotechnologijos ir finansinis aptarnavimas. Išaugo ir turizmo sektorius, įskaitant ekoturizmą ir banginių stebėjimą. Augimo tempas sulėtėjo tarp 2000 ir 2002, bet ekonomika išaugo 4,3% 2003 ir 6,2% 2004. Bedarbystė sudaro 1,8% ir yra mažiausia tarp EEA (European Economic Area) šalių.

99% šalies elektros pagaminama hidro- ir geoterminėse elektrinėse.

Žemdirbystė – bulvės, žalios daržovės, aviena, pieniniai produktai.

[taisyti] 2008 krizė

Prasidėjus pasaulio ekonominei krizei, Europoje labiausiai buvo paveikta Islandija, kuri priėmė 5 mlrd. JAV dolerių paramą iš TVF. Islandija tapo pirmąja Vakarų šalimi nuo 1976–ųjų gavusi tokia finansinę pagalbą. Islandija 2007 metais buvo pagal vienam gyventojui tenkantį BVP rodiklį penkta turtingiausia pasaulio valstybė, tačiau prasidėjus krizei valstybė ypač priartėjo prie bankroto, kai buvo priversta gelbėti tris bankrutuojančius vietos bankus. Ji nukentėjo nuo ekonominės krizės bene labiausiai, nes jos visa ekonomika veikė kaip aukštos rizikos draudimo fondai, kurie ypač nukentėjo per krizę. Islandijos kronos vertė 2008 metais smuko beveik perpus, o skolinimosi galimybių iš užsienio bankų beveik nebeliko.^[1]

[taisyti] Gyventojai

Reikjavikas

Pagrindinis straipsnis: Islandijos demografija

Didžioji dalis Islandijos gyventojų yra skandinaviškos kilmės. Nutolusi salos padėtis ilgą laiką ribojo migraciją. Dėl to genetiškai Islandijos gyventojai yra labai artimi.

Kultūriškai ir kalbiškai islandai priklauso skandinavams, islandų kalba yra viena iš skandinavų kalbų. Pagrindinė religija – liuteronizmas, kuris yra ir valstybinė Islandijos religija (89,4% gyventojų save laiko liuteronais).

Šalies sostinė ir didžiausias miestas yra Reikjavikas. Kitos svarbesnės gyvenvietės: Akureyri, Kópavogur, Hafnarfjördhur, Keflavík ir Vestmannaeyjar.

[taisyti] Didžiausi miestai

Miestas	Gyventojų skaičius (2008 m.)	Herbas
Reikjavikas	130 813
Kópavogur	34 543
Hafnarfjörður	26 043
Akureyri (liet. Akureiris)	17 392
Reykjanesbaejar	14 229
Garðabær	10 272
Mosfellsbær	8 479
Árborg	7 817
Akranes	6 549
Fjarðabyggð	5 733

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Islandijos kultūra

Islandijoje gimė ir kūrė keletas įžymių kultūros asmenų ir grupių, tokių kaip alternatyviojo roko grupė The Sugarcubes, dainininkė Björk, repo-roko grupė Quarashi, techno muzikos grupė GusGus, post-roko grupė Sigur Rós, dainininkė Emilíana Torrini, eksperimentinės muzikos grupė múm ir kiti.

Islandijos raštingumo lygis yra vienas didžiausių pasaulyje. Islandijoje mėgiami įvairūs intelektualiniai užsiėmimai, tokie kaip literatūra, menas arba šachmatai.

Norint geriau suprasti Islandijos kultūrą, būtina žinoti, kad islandai labai vertina nepriklausomybę ir kultūrinį išskirtinumą. Islandai didžiuojasi vikingų kilme ir islandų kalba. Modernioji islandų kalba yra labai artima senajai skandinavų kalbai, kuria kalbėta vikingų amžiais.

Islandijos visuomenėje ir kultūroje nepaplitusi moterų diskriminacija. Daug moterų užima aukštas pozicijas valdžios ir verslo struktūrose. Moterys po vedybų pasilieka savo mergautines pavardes, kadangi islandai paprastai nesikreipia pavardėmis, o vietoje jų naudoja tėvavardžius.