Islandija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ísland
Islandijos vėliava Islandijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Islandija žemėlapyje
Valstybinė kalba Islandų
Sostinė Reikjavikas
Didžiausias miestas Reikjavikas
Valstybės vadovai Ólafur Ragnar Grímsson
Prezidentas
Sigmundur Davíð Gunnlaugsson
Ministras pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
103 000 km² (105)
2,7 %
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
299 388 (168)
2,91 žm./km² (186)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
11,40 mlrd. $ (135)
38 100 $ (8)
Valiuta Islandijos krona
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +0
netaikomas
Nepriklausomybė
Suverenitetas
Respublika
 
1918 m. gruodžio 1 d.
1944 m. birželio 17 d.
Valstybinis himnas Islandijos himnas
Interneto kodas .is
Šalies tel. kodas 354

Islandija (isl. Ísland) – valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, 300 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos. 103 000 km² ploto valstybėje gyvena 321 857 gyventojai – Islandija šiuo atžvilgiu rečiausiai apgyvendinta valstybė Europoje. Reikjavikas yra šiauriausiai įsikūrusi valstybės sostinė, jos zonoje gyvena du trečdaliai visų gyventojų. Islandijos, esančios visai šalia Šiaurės poliaračio, klimatas pakankamai švelnus dėl ją šildančios šiltosios Golfo srovės.

Islandijoje veikia laisvosios rinkos ekonomika, korporaciniai mokesčiai pakankamai maži, palyginus su kitomis OECD narėmis; šalis įdiegusi šiaurės šalių gerovės valstybės modelį, piliečiams suteikiama visuotinė medicininė rūpyba, aukštasis mokslas. 2013 m. Islandija JT buvo įvardinta 13-a geriausiai išsivysčiusia pasaulio valstybe pagal JT socialinės raidos indeksą[1], geriausiai lyčių lygybę užtikrinančia valstybe. Šalyje itin žemas socialinės atskirties rodiklis.

Islandų kultūrai pamatus padėjo senovės skandinavai. Dauguma islandų yra senovės skandinavų ir gėlų palikuonys. Dabartinė islandų kalba yra kilusi iš senovės skandinavų ir yra labai artima farerų kalbai bei vakarų norvegų tarmėms. Šalies kultūrinis paveldas – islandų virtuvė, poezija, senovės sagos. Islandija yra mažiausia NATO blokui priklausanti valstybė ir vienintelė neturinti kariuomenės, pakrančių apsauga rūpinasi lengvai ginkluota Islandijos pakrančių apsauga.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Islandijos istorija.

Manoma, kad pirmieji Islandijos gyventojai buvo airių vienuoliai, atsikėlę čia apie 800 m. IX amžiaus pabaigoje bei X amžiuje čia atsikėlė norvegų vikingai. Pirmasis vikingas Islandijoje buvo Flóki Vilgerðarson, jis salai suteikė ir dabartinį pavadinimą. 930 m. įkurtas ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas Altingas (Alþingi).

985 m. už nužudymą iš salos buvo ištremtas Erikas Rudasis. Išplaukęs į vakarus jis atrado Grenlandiją. Eriko Rudojo sūnus Leifas 1000 m., kaip manoma, atrado Ameriką ir pavadino ją Vinlandu.

300 metų Islandija buvo nepriklausoma, o 1262 m. tapo Norvegijos dalimi. Formaliai sala buvo Norvegijos kolonija iki 1814 m., o vėliau – Danijos priklausoma teritorija.

1918 m. Islandija įgijo dalinį suverenitetą. Po to, kai 1940 m. balandžio 9 d. Vokietija okupavo Daniją, Altingas nusprendė, kad Islandija turi tapti nepriklausoma, nors formaliai nepriklausomybė nebuvo paskelbta. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos salą okupavo britai ir amerikiečiai, siekdami neleisti salai patekti į vokiečių rankas. 1944 m. Islandijai suteikta visiška nepriklausomybė.

Po Antrojo pasaulinio karo Islandija tapo NATO nare, tačiau į Europos Sąjungą niekada nestojo. Tarp 1958 ir 1976 m. tarp Islandijos ir Jungtinės Karalystės vyko net trys „menkių karai“ dėl menkių žvejybos teisių.

Islandija, tuometinio užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono iniciatyva, buvo pirmoji valstybė, 1991 m. pripažinusi atsikūrusių Baltijos valstybių nepriklausomybę.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Islandijos politinė sistema.
Altingas – Islandijos parlamentas

Islandija yra demokratinė parlamentinė valstybė. Seniausią pasaulyje parlamentą – Altingą – sudaro 63 nariai, renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams. Po paskutinių 2013 m. vykusių rinkimų į Altingą didžiausios partijos yra centro dešinės Nepriklausomybės partija (Sjálfstæðisflokkurinn) ir centro Progreso partija (Framsóknarflokkurinn).

2011 m. duomenimis Islandijoje buvo aktyvi pilietinė visuomenė – rinkimuose balsuoja apie 80% gyventojų.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Islandijos tarptautiniai santykiai.

Nors šalis, JTO, NATO, EFTA ir OECD narė, yra užmezgusi diplomatinius santykius su dauguma pasaulio valstybių, ypatingai artimi ryšiai su kitomis šiaurės šalimis, NATO narėmis, JAV, Kanada. Istoriškai, dėl kultūrinių, ekonominių ir kalbinių bendrumų Islandija yra priskiriama šiaurės šalims ir turi savo delegatus šiaurės šalių taryboje.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Islandijos regionai.

Oficialiai Islandija skirstoma į 8 regionus. Regionai smulkiau skirstomi į 79 savivaldybes. Tradiciškai Islandija skirstoma į 23 apskritis (isl. sýsla, dgs. sýslur) ir 14 savarankiškų miestų (isl. kaupstaður, dgs. kaupstaðir). Islandija taip pat suskirstyta į 6 rinkimų apygardas, kurios naudojamos tik rinkimų į Altingą metu.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Islandijos vaizdas iš kosmoso.
Pagrindinis straipsnis – Islandijos geografija.

Geologiniu požiūriu Islandija yra vulkaninė sala, Vidurio Atlanto kalnagūbrio dalis, tačiau dėl kultūrinių priežasčių laikoma Europos žemyno dalimi. Sala yra virš tektoninių plokščių sandūros ir karštojo taško, todėl joje yra nemažai ugnikalnių – Hekla, Katla, Ejafjadlajokudlis, Askja, Grímsvötn, Hvannadalshnúkur (aukščiausia šalies viršūnė). Tai pasaulio 18-a didžiausia sala ir antra didžiausia Europoje po Didžiosios Britanijos. Salos plotas – 101 826 km², tačiau visas šalies plotas 103 000 km², iš kurių 67% sudaro tundra.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Islandijos klimatas laikomas jūriniu subpoliariniu. Šilta Šiaurės Atlanto srovė užtikrina mažus temperatūrų svyravimus ir santykinai šiltą klimatą, palyginus su kitomis panašiose platumose esančiomis vietovėmis. Regionai, turintys panašų klimatą – Aleutų salos, Aliaskos pusiasalis, Ugnies žemė, nors visos šios zonos arčiau pusiaujo. Nepaisant mažo atstumo nuo Arkties, Islandija turi neužšąlantį uostą.

Biologinė įvairovė[taisyti | redaguoti kodą]

Islandijoje žinoma 1300 rūšių vabzdžių – šis skaičius gan mažas (Pasaulyje atrasta 1,2 mln., Lietuvoje – 17 000). Vienintelis čia gyvenęs žinduolis prieš atsikraustant žmonėms buvo arktinė lapė. Retais atvejais į salą užklysta šikšnosparnių, tačiau čia negali veistis. Į salą iš Grenlandijos kartkartėm atkeliauja poliarinės meškos, tačiau nuolat čia gyvenančių meškų populiacija nulinė. Nėra ir laisvėje besiveisiančių roplių ir varliagyvių.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Islandijos ekonomika.

Islandija iki 2008 m. ekonominės ir finansų krizės buvo viena turtingiausių pasaulio šalių.

Ekonomika istoriškai labai priklausė nuo žvejybos, kuri iki šiol sudaro apie 40 % viso eksporto ir 8 % darbo vietų. Neturėdama gamtinių išteklių (išskyrus gausius hidro- ir geoterminės energijos šaltinius), šalis ekonomiškai priklausoma nuo besikeičiančių žuvies kainų. Ekonomika lieka priklausoma nuo krintančių žuvies išteklių, taip pat ir nuo krintančių pasaulinių kainų pagrindinių jos eksportuojamų žaliavų: žuvies ir žuvies produktų, aliuminio ir ferosilicio. Paskutiniu metu vystoma turizmas ir kitos paslaugos, technologijos, energetika ir kitos pramonės šakos, kurios sumažino žvejybos įtaką ekonomikai.

Pagrindiniai vyriausybės planai – tęsti savo politiką mažinant biudžeto deficitą, skolinimąsi iš užsienio, esančią infliaciją, taip pat pertvarkyti žemdirbystę ir žvejybą, plečiant ekonomiką, privatizuojant valstybei priklausančius objektus. Vyriausybė pasisako prieš įstojimą į Europos Sąjungą, pagrindinė to priežastis – baimė, kad bus prarasta žvejybos resursų kontrolė.

Islandijos ekonomika paskutiniame dešimtmetyje diversifikuota į gamybą ir aptarnavimo sferą, taip pat plėtojamas programų kūrimas, biotechnologijos ir finansinis aptarnavimas. Išaugo ir turizmo sektorius, įskaitant ekoturizmą ir banginių stebėjimą. Augimo tempas sulėtėjo tarp 2000 m. ir 2002 m., bet ekonomika išaugo 4,3 % 2003 m. ir 6,2 % 2004 m. Nedarbas sudaro 1,8 % ir yra mažiausias tarp EEA (European Economic Area) šalių.

99 % šalies elektros pagaminama vandens jėgainėse ir geoterminėse elektrinėse.

Žemdirbystė – bulvės, žalios daržovės, aviena, pieno produktai.

2008 m. krizė[taisyti | redaguoti kodą]

Prasidėjus pasaulio ekonominei krizei, Europoje labiausiai buvo paveikta Islandija, kuri priėmė 5 mlrd. JAV dolerių paramą iš TVF. Islandija tapo pirmąja Vakarų šalimi nuo 1976 m. gavusia tokią finansinę pagalbą. 2007 m. Islandija pagal vienam gyventojui tenkantį BVP rodiklį buvo penkta turtingiausia pasaulio valstybė, tačiau prasidėjus krizei, ji priartėjo prie bankroto, kai buvo priversta gelbėti tris bankrutuojančius vietos bankus. Ji labiausiai nukentėjo nuo ekonominės krizės, nes šalies ekonomika veikė panašiai kaip aukštos rizikos draudimo fondai, kurie ypač nukentėjo per krizę. Islandijos kronos vertė 2008 m. smuko beveik perpus, o skolinimosi galimybių iš užsienio bankų beveik nebeliko.[2]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Reikjavikas
Pagrindinis straipsnis – Islandijos demografija.

2009 m. Islandijoje gyveno maždaug 300 000 žmonių. Iš jų net 200 000 gyveno sostinės regione. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 80,67 metų – viena didžiausių pasaulyje. 20,7 % gyventojų buvo jaunesni nei 15 metų ir 12,2 % – vyresni nei 65 metai.[3]

Nutolusi salos padėtis ilgą laiką ribojo migraciją. Dėl to genetiškai Islandijos gyventojai yra labai artimi. Nors 1985 m. užsieniečiai sudarė 1,4 % šalies populiacijos 2008 m. pradžioje jie sudarė beveik 7 % visų gyventojų.[4] Daugiausiai Islandijoje buvo lenkų (2,71 %), lietuvių (0,43 %), vokiečių (0,31 %) bei danų (0,31 %).[5]

Pagrindinė religija – liuteronybė, kuri yra ir valstybinė Islandijos religija (89,4 % gyventojų save laiko liuteronais). Kultūriškai ir kalbiškai islandai priklauso skandinavams, islandų kalba yra viena iš skandinavų kalbų. Taip daug gyventojų moka anglų ir danų kalbas, kurios yra privalomai mokomos mokyklose.[6] Tiesa, danų kalba Islandijoje yra kalbama tokiu būdu, kad ją suprastų ir švedai bei norvegai, todėl ji kartais yra vadinama skandinavų kalba. Taip pat nemažai gyventojų moka vokiškai.[3]

Miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Islandijoje yra 75 savivaldybės, kurių mažiausioje – Aurneshrepure – gyvena 54 gyventojai. Didžiausi miestai pateikti lentelėje.

Miestas Regionas Gyventojų skaičius
1 Reikjavikas Sostinės regionas 120 165
2 Koupavoguras Sostinės regionas 30 401
3 Habnarfjorduras Sostinės regionas 26 031
4 Akureiris Rytų Nordurlandas 17 481
5 Reikjanesbairas Sudurnesas 14 099
6 Gardabairas Sostinės regionas 10 584
7 Mosfelsbairas Sostinės regionas 8517
8 Aurborgas Sudurlandas 7928
9 Akranesas Vesturlandas 6630
10 Fjardabigdas Austurlandas 4736

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Islandijos kultūra.

Islandijoje gimė ir kūrė keletas įžymių kultūros asmenų ir grupių, tokių kaip alternatyviojo roko grupė The Sugarcubes, dainininkė Björk, repo-roko grupė Quarashi, techno muzikos grupė GusGus, post-roko grupė Sigur Rós, dainininkė Emilíana Torrini, eksperimentinės muzikos grupė múm ir kiti.

Islandijos raštingumo lygis yra vienas didžiausių pasaulyje. Islandijoje mėgiami įvairūs intelektualiniai užsiėmimai, tokie kaip literatūra, menas arba šachmatai.

Norint geriau suprasti Islandijos kultūrą, būtina žinoti, kad islandai labai vertina nepriklausomybę ir kultūrinį išskirtinumą. Islandai didžiuojasi vikingų kilme ir islandų kalba. Modernioji islandų kalba yra labai artima senajai skandinavų kalbai, kuria kalbėta vikingų amžiais.

Islandijos visuomenėje ir kultūroje nepaplitusi moterų diskriminacija. Daug moterų užima aukštas pozicijas valdžios ir verslo struktūrose. Moterys po vedybų pasilieka savo mergautines pavardes, kadangi islandai paprastai nesikreipia pavardėmis, o vietoje jų naudoja tėvavardžius.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Islandija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Islandija

Bendros nuorodos

Žemėlapiai