Armėnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Հայաստանի Հանրապետություն
Hayastani Hanrapetut’yun
Armėnijos vėliava Armėnijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Armėnija žemėlapyje
Valstybinė kalba armėnų
Sostinė Jerevanas
Didžiausias miestas Jerevanas
Valstybės vadovai Seržas Sargsianas
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
29 800 km² (137)
4,7 %
Gyventojų
 – 2013 1-ketvirtis (progn.)
 – Tankis
 
3 027,6 372 (132)
101,8 žm./km² (71)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
15,99 mlrd. $ (124)
5 400 $ (99)
Valiuta Armėnijos dramas (AMD)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +4
UTC +5
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Tarybų Sąjungos
1991 m. rugsėjo 23 d.
Valstybinis himnas Armėnijos himnas
Interneto kodas .am
Šalies tel. kodas 374

Armėnija, oficialiai Armėnijos Respublika – valstybė pietinėje Užkaukazėje, tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų. Ribojasi su Turkija vakaruose, Gruzija šiaurėje, Azerbaidžanu rytuose, Iranu pietuose.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Armėnijos istorija.

Apie Armėnijos regiono istoriją iki VII a.: Senovės Armėnija

Tradiciškai armėnai save kildina iš Hajko, kuris buvo Nojaus anūkas.

Istoriniais laikais armėnai gyveno į pietus nuo Kaukazo ir rytinėje Mažosios Azijos dalyje (dabartinė Turkija ir Iranas). 782 m. pr. m. e. įkurtas Jerevanas, dabartinė Armėnijos sostinė. I a. Armėnija buvo didelė regiono valstybė tarp Juodosios, Viduržemio ir Kaspijos jūrų. Vėliau Armėnija priklausė romėnams, partams, arabams, mongolams ir persams.

Pirmo pasaulinio karo metu vakarų Armėnijoje Osmanų Turkija vykdė atšiaurią politiką, kurios metu žuvo per milijoną armėnų. 1918 m. Armėnija paskelbė nepriklausomybę, bet 1920 m. buvo okupuota sovietų raudonosios armijos.

1988 m. Armėnijoje kyla konfliktai su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho (Nagorno-Karabakh). 1991 m. Armėnija atgauna nepriklausomybę.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Armėnijos politinė sistema.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Armėnijos sritys.

Armėnija suskirstyta į 10 sričių (marzų; marzer, vns. – marz) ir savarankišką administracinį vienetą (Jerevano miestą):

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Armėnijos topografinis žemėlapis
Pagrindinis straipsnis – Armėnijos geografija.

Armėnija yra tarp Mažosios Azijos ir Užkaukazės, šiaurės vakarinėje Armėnijos kalnyno, dar vadinamo istorine Armėnija, dalyje. 90 % šalies ploto yra aukščiau nei 1000 m virš jūros lygio, vidutinis aukštis yra 1800 m. Iš šiaurės ir rytų supa Mažojo Kaukazo kalnagūbriai, priėjimo prie jūros neturi. Aukščiausia vieta – Aragaco kalnas (4090 m). Pietvakarinę šalies dalį užima Ararato lyguma, joje yra žemiausia vieta – 380 m virš jūros lygio. Armėnija yra Eurazijos ir Arabijos tektoninių plokščių susidūrimo vietoje, dėl to jai būdingi raukšliniai kalnai.

Klimatas daugiausia žemyninis, sausas. Lygumose vidutinė sausio mėnesio temperatūra –5 °C, liepos mėnesio +25 °C, o metinis kritulių kiekis – ~400 mm. Kalnuose temperatūros atitinkamai būna –6 ir +20 °C, o kritulių kiekis – ~500 mm per metus.

Apie 5 % šalies teritorijos užima Sevano ežeras, jame sukaupta per 85 % viso Armėnijos vandens. Šalies upės priklauso Kuros baseinui: Araksas, Razdanas, Vorotanas, Arpa ir kt.

Kalnų šlaituose iki 2000 m aukščio plyti stepės. Apie penktadalį šalies ploto dengia plačialapiai miškai (bukai, ąžuolai, skroblai) ir krūmynai (kserofitų retmiškiai). Aukščiau plyti alpinės ir subalpinės pievos. Įsteigtas Sevano nacionalinis parkas (1978 m.), Diližano nacionalinis parkas (2002 m.), Hosravo draustinis.[1]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Armėnijos ekonomika.

Armėnijos kasyklose iškasama daug aukso, cinko ir vario. Kurą Armėnija perka iš Rusijos, (įskaitant dujas ir atominį kurą atominei elektrinei). Pagrindinis vietinis energijos šaltinis yra hidroelektrinės.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Armėnų vaikai JTO šachmatų turnyre 2005 m.
Pagrindinis straipsnis – Armėnijos demografija.

Pasak 2001 m. surašymo, 97,9 % šalies gyventojų yra armėnai. Kitos didesnės etninės grupės yra jazidai (jazidizmą išpažystantys kurdai) (1,3 %), rusai (0,5 %),[2] ukrainiečiai, gruzinai, graikai, asirai, azerbaidžaniečiai ir baltarusai. Maždaug 5 milijonai armėnų gyvena už Armėnijos ribų.[3] Sovietmečiu didžiausia mažuma šalyje buvo azerbaidžaniečiai, kurie tuo metu sudarė 2,5 % visų gyventojų, bet dėl Kalnų Karabacho konflikto daugelis jų emigravo į Azerbaidžaną. Dėl tos pačios priežasties daug Azerbaidžano armėnų persikraustė į Armėniją.

Armėnai turi savo rašto sistemą ir kalbą, kuria kalba 97,7 % visų šalies gyventojų. Be to, 75,8 % gyventojų moka rusiškai, nors pastaruoju metu vis populiaresnė tampa anglų kalba.

Armėnijos gyventojų skaičiaus kitimas 19492007 m. Gyventojų skaičius pateikiamas tūkstančiais

Dėl didelės emigracijos po Sovietų Sąjungos iširimo Armėnijos gyventojų skaičius nuolat mažėjo, bet vėliau emigracija smarkiai sumažėjo ir kitose šalyse gyvenę Armėnai pradėjo grįžti į Armėniją, todėl manoma, kad nuo 2010 m. šalis turės teigiamą gyventojų prieaugį. 99,4 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė gyvenimo trukmė Armėnijoje yra 72,68 metų (dvejais metais mažesnė nei Lietuvos). Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.) :

  • 0–14 metų: 18,2 %
  • 15–64 metų: 71,1 %
  • virš 65 metų: 10,6 %[2]

Didžiausi Armėnijos miestai:

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Khor Virap vienuolynas – viena iš labiausiai turistų lankomų vietų Armėnijoje. Pasakojama, kad tolumoje matomo Ararato kalno viršūnėje sustojo Nojaus arka.

Dominuojanti religija Armėnijoje yra krikščionybė. Manoma, kad Armėnų apaštališkąją bažnyčią 40–60 m. po Kristaus gimimo įkūrė du Kristaus apaštalai. Tai yra seniausia pasaulyje valstybinė bažnyčia ir viena seniausių krikščioniškų bendruomenių. 301 m. Armėnija tapo pirmąja pasaulio valstybe, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija. Armėnų apaštališkajai bažnyčiai priklauso maždaug 94,7 %[2] Armėnų krikščionių. Tai yra labai apeiginga ir konservatyvi bažnyčia, pripažįstanti tik tris pirmuosius visuotinius bažnyčios susirinkimus.[4] Dar 4 % šalies gyventojų sudaro Armėnų apaštališkajai bažnyčiai nepriklausantys krikščionys. Šalies vakaruose gyvenantys kurdai daugiausiai praktikuoja savo tradicinę religiją – jazidizmą. Tai monoteistinė religija, turinti gamtos garbinimo elementų. Šios religijos atstovai sudaro 1,3 % Armėnijos populiacijos.[2] Jazidizmo neišpažįstantys kurdai daugiausiai yra sunitai.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Armėnijos kultūra.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas yra populiariausias šalyje. Kitos populiarios sporto šakos: imtynės, sunkioji atletika, dziudo, šachmatai ir boksas. Armėnijos kalnuotas reljefas suteikia puikias galimybes slidinėjimui ir alpinizmui. Vandens sporto šakos yra praktikuojamos ežeruose, nes šalis neturinti išėjimo prie jūros. Tarptautiniame lygmenyje Armėnija garsi savo šachmatininkais bei sunkiaisiais atletais. Aktyvi tarptautinių sporto šakų bendruomenės narė ir yra visateisė Europos futbolo asociacijų (UEFA), tarptautinė bandžio federacijos (FIB) ir Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) narė.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Armėnija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Armėnija
  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 37 psl.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 CŽV faktų knyga: Armėnija
  3. Astourian, Stephan H. (2007). „Armenian Demography, the Homeland, and the Diaspora: Trends and Consequences“. ed. Michel Bruneau Arméniens et grecs en diaspora: approches comparatives: 191–210, Athens: École française d’Athènes. OCLC 173263899
  4. "The Armenian Apostolic Church (World Council of Churches)."

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Bendros nuorodos

Žemėlapiai

Laikas ir orai