Armėnija

Armėnijos Respublika (Armėnija) – valstybė pietinėje Užkaukazėje, tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų. Ribojasi su Turkija vakaruose, Gruzija šiaurėje, Azerbaidžanu rytuose, Iranu pietuose.

Turinys

1 Istorija
2 Politinė sistema
3 Administracinis suskirstymas
4 Geografija
5 Ekonomika
6 Demografija
7 Religija
8 Kultūra
9 Kita informacija
10 Šaltiniai
11 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos istorija

Tradiciškai armėnai save kildina iš Hajko, kuris buvo Nojaus anūkas.

Istoriniais laikais armėnai gyveno į pietus nuo Kaukazo ir rytinėje Mažosios Azijos dalyje (dabartinė Turkija ir Iranas). 782 m. pr. m. e. įkurtas Jerevanas, dabartinė Armėnijos sostinė. I a. Armėnija buvo didelė regiono valstybė tarp Juodosios, Viduržemio ir Kaspijos jūrų. Vėliau Armėnija priklausė romėnams, partams, arabams, mongolams ir persams.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos politinė sistema

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos sritys

Armėnija suskirstyta į 10 sričių (marzų; marzer, vns. – marz) ir savarankišką administracinį vienetą (Jerevano miestą):

Jerevanas (227 km²)
Aragacotno sritis (2753 km²; adm.centras Aštarakas)
Ararato sritis (2096 km ²; Artašatas)
Armaviro sritis (1242 km²; Armaviras)
Gegarkuniko sritis (5348 km²; Gavaras)
Kotaiko sritis (2089 km²; Hrazdanas)
Lorio sritis (3789 km²; Vanadzoras)
Siuniko sritis (4506 km²; Kapanas)
Širako sritis (2681 km²; Giumri)
Tavušo sritis (2704 km²; Idževanas)
Vajocdzoro sritis (2308 km²; Jehegnadzoras)

[taisyti] Geografija

Armėnijos topografinis žemėlapis.

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos geografija

Armėnija yra tarp Mažosios Azijos ir Užkaukazės, šiaurės vakarinėje Armėnijos kalnyno, dar vadinamo istorine Armėnija, dalyje. Iš šiaurės ir rytų supa Mažojo Kaukazo kalnagūbriai, priėjimo prie jūros neturi. Apie 5 % šalies teritorijos užima Sevano ežeras, jame sukaupta per 85 % viso Armėnijos vandens.

Armėnija ir kalnų šalis - 90 % jos yra aukščiau nei 1000 m virš jūros lygio, vidutinis aukštis yra 1800 m. Aukščiausia viršūnė yra užgesęs ugnikalnis Aragacas (4090 m), esantis 70 km į šiaurę nuo Jerevano. Žemiausias taškas yra 380 m aukštyje Araso pakrantėje, prie sienos su Turkija. Armėnija yra Eurazijos ir Arabijos tektoninių plokščių susidūrimo vietoje, dėl to jai būdingi raukšliniai kalnai.

Klimatas žemyninis, augalija stepinė, subalpinė ir alpinė.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos ekonomika

Armėnijos kasyklose iškasama daug aukso, cinko ir vario. Kurą Armėnija perka iš Rusijos, (įskaitant dujas ir atominį kurą atominei elektrinei). Pagrindinis vietinis energijos šaltinis yra hidroelektrinės.

[taisyti] Demografija

Armėnų vaikai JTO šachmatų turnyre 2005 m.

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos demografija

Pasak 2001 m. surašymo, 97,9 % šalies gyventojų yra armėnai. Kitos didesnės etninės grupės yra jazidai (jazidizmą išpažystantys kurdai) (1,3 %), rusai (0,5 %)^[1], ukrainiečiai, gruzinai, graikai, asirai, azerbaidžaniečiai ir baltarusai. Maždaug 5 milijonai armėnų gyvena už Armėnijos ribų.^[2] Sovietų Sąjungos metais, didžiausia mažuma šalyje buvo azerbaidžianiečiai, kurie tuo metu sudarė 2,5 % visų gyventojų, bet dėl Kalnų Kabacho konflikto daugelis jų emigravo į Azerbaidžianą. Dėl tos pačios priežasties daug Azerbaidžiano armėnų persikraustė į Armėniją.

Armėnai turi savo rašto sistemą ir kalbą, kuria kalba 97,7 % visų šalies gyventojų. Be to, 75,8 % gyventojų moka rusiškai, nors pastaruoju metu vis populiaresnė tampa anglų kalba.

Armėnijos gyventojų skaičiaus kitimas 1992 - 2003 m. Gyventojų skaičius pateikiamas tūkstančiais.

Dėl didelės emigracijos po Sovietų Sąjungos iširimo Armėnijos gyventojų skaičius nuolat mažėjo, bet vėliau emigracija smarkiai sumažėjo ir kitose šalyse gyvenę Armėnai pradėjo grįžti į Armėniją, todėl manoma, kad nuo 2010 metų šalis turės teigiamą gyventojų prieaugį. 99,4 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė gyvenimo trukmė Armėnijoje yra 72,68 metų (dvejais metais mažesnė nei Lietuvos). Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.) :

0-14 metų: 18,2 %
15-64 metų: 71,1 %
virš 65 metų: 10,6 %^[1]

Didžiausi Armėnijos miestai:

Jerevanas - 1 107 800 gyventojų
Giumris - 168 918
Vanadzoras - 116 929
Vagaršapatas - 52 757
Razdanas - 42 150

[taisyti] Religija

Khor Virap vienuolynas - viena iš labiausiai turistų lankomų vietų Armėnijoje. Pasakojama, kad tolumoje matomo Ararato kalno viršūnėje sustojo Nojaus arka.

Dominuojanti religija Armėnijoje yra krikščionybė. Manoma, kad Armėnų apaštališkąją bažnyčią 40 - 60 m. po Kristaus gimimo įkūrė du Kristaus apaštalai. Tai yra seniausia pasaulyje valstybinė bažnyčia ir viena seniausių krikščioniškų bendruomenių. 301 m. Armėnija tapo pirmąja pasaulio valstybe, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija. Armėnų apaštališkajai bažnyčiai priklauso maždaug 94,7 %^[1] Armėnų krikščionių. Tai yra labai apeiginga ir konservatyvi bažnyčia, pripažįstanti tik tris pirmuosius visuotinius bažnyčios susirinkimus.^[3] Dar 4 % šalies gyventojų sudaro Armėnų apaštališkajai bažnyčiai nepriklausantys krikščionys. Šalies vakaruose gyvenantys kurdai daugiausiai praktikuoja savo tradicinę religiją - jazidizmą. Tai yra monoteistinė religija, turinti gamtos garbinimo elementų. Šios religijos atstovai sudaro 1,3 % Armėnijos populiacijos.^[1] Jazidizmo neišpažystantys kurdai daugiausiai yra sunitai.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos kultūra

[taisyti] Kita informacija

[taisyti] Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 CŽV faktų knyga: Armėnija
↑ Astourian, Stephan H. (2007). "Armenian Demography, the Homeland, and the Diaspora: Trends and Consequences". ed. Michel Bruneau Arméniens et grecs en diaspora: approches comparatives: 191-210, Athens: École française d’Athènes. OCLC 173263899
↑ "The Armenian Apostolic Church (World Council of Churches)."