Ukrainiečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ukrainiečiai
UkrainianDance.jpg
Gyventojų skaičius 39.8[1]–57.5[2][3] mln.
Populiacija šalyse Ukrainos vėliava Ukraina:
  37 541 700[4]

Rusijos vėliava Rusija:
  2 942 961-4 379 690[5][6][7]
Kanados vėliava Kanada:
  1 209 085[8][9]
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos:
  961 113[8][10]
Brazilijos vėliava Brazilija:
  500 000[8][11]
Moldavijos vėliava Moldavija:
  375 000[8][12]
Kazachstano vėliava Kazachstanas:
  333 000[13]
Italijos vėliava Italija:
  320 070
Argentinos vėliava Argentina:
  300 000[8][14]
Baltarusijos vėliava Baltarusija:
  159 000[15]
Paragvajaus vėliava Paragvajus:
  150 000
Uzbekijos vėliava Uzbekija:
  104 720 - 128 100[8][16][17]
Vokietijos vėliava Vokietija:
  128 100
Čekijos vėliava Čekija:
  126 613[18][8][19]
Rumunijos vėliava Rumunija:
  61 350
Slovakijos vėliava Slovakija:
  55 000
Latvijos vėliava Latvija:
  54 398[20]
Portugalijos vėliava Portugalija:
  52 293[21]
Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas:
  30 000[22]
Sirijos vėliava Sirija:
  27 878[23]
Estijos vėliava Estija:
  27 722[24]
Lenkijos vėliava Lenkija:
  27 172[25]
Kirgizijos vėliava Kirgizija:
  21 924[26]
Lietuvos vėliava Lietuva:
  20 700[27]
Graikijos vėliava Graikija:
  19 785[28]
Gruzijos vėliava Gruzija:
  7 039[29]
Armėnijos vėliava Armėnija:
  6 125[30]

Kalba (-os) ukrainiečių
Religijos stačiatikybė, ateizmas, katalikybė
Giminingos etninės grupės rusai, baltarusiai

Ukrainiečiai (Ukrainai; ukr. українці,[ukrɑˈjinʲʦʲi]) – rytų slavų tauta.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Ukrainos istorija.

Skaičius ir paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Iš viso pasaulyje yra apie 45 mln., iš jų 83 % Ukrainoje. Taip pat nemažai gyvena Rusijoje, Kanadoje, JAV, Brazilijoje, Kazachstane, Moldovoje.

Ukrainoje[taisyti | redaguoti kodą]

Ukraine census 2001 Ukrainians.svg

Rusijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Rusijos Federacijoje gyvena 2 942 961 ukrainiečių (2002), ir tai sudaro 2,03 % tarp visų Rusijos gyventojų; iš jų 76,5 % miesto gyventojų, 23,5 % – kaimo gyv.

Ukrainiečiai Rusijos regionuose (2002)

Daugiausiai ukrainiečių gyvena Maskvoje, Tiumenės, Maskvos ir Rostovo srityse bei Krasnodaro ir Primorės krašuose. 39-uose iš 89 Rusijos subjektų ukrainiečiai gyventojų struktūroje užimo antrąją vietą po rusų, tarp jų ir didžiausiuose Rusijos miestuose – Maskvoje ir Sankt Peterburge. Tačiau didžiausi procentiniai rodikliai tarp visų regiono gyventojų pastebimi buvusiose tremties vietovėse šiauriniuose regiuonose: Jamalo Nencų (13 % tarp visų vietinių gyv.), Čiukotkos (9,2 %), Chantų Mansijos (8,6 %) autonominėse apygardose, Magadano (9,9 %), Tiumenės (6,5 %), Murmansko (6,4 %) srityse, Kamčiatkos krašte (6,7 %) bei Komijos respublikoje (6,1 %). Mažiausi procentiniai rodikliai Šiaurės Kaukazo respublikose: Dagestane (0,11 %), Čečėnijoje (0,08 %) ir Ingušijos.

Ukraina
Lesser Coat of Arms of Ukraine.svg


JAV[taisyti | redaguoti kodą]

Ukrainiečių emigracija į Jungtines Valstijas prasidėjo XIX a. Užkarpatėje, Haliče ir Bukovinoje, masinį pagreitį įgavusi tarp 1890-ųjų m. ir I pasaulinio karo pradžios periode. Po II pasaulinio karo į JAV išvyko apie 100 tūkst. bėglių iš Ukrainos.

Šiandien JAV gyvena apie 2,23mln. ukrainiečių kilmės gyventojų. Dauguma jų jau yra gimę Jungtinese Valstijose ir tik trečdalis moka ukrainiečių kalba, dar mažiau ją vartoja buityje.

Daugiau negu pusė visų ukrainiečių gyvena šiaurės rytų valstijose – Pensivanijoje, Niu Džersio bei Niujorko valstijose.

Kanadoje[taisyti | redaguoti kodą]

Kanadoje gyvena trečia pagal didumą ukrainiečių bendruomenė (po Ukrainos bei Rusijos). Emigracijos banga į šią šali prasidėjo kaip ir į JAV-XIX a. pabaigoje iš Vakarų Ukrainos. Šiandien Kanadoje gyvena apie 1 071 060 ukrainiečių (3,61 % tarp visų valstybės gyventojų).

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Paskutinio[31] Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 20 700 ukrainiečių tautybės asmenys. Apie 90 proc. jų gyvena miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Visagine, Jonavoje. Šiuo metu Lietuvoje veikia devyniolika ukrainiečių visuomeninių organizacijų. Ukrainiečiai puoselėja savo tautinę kultūrą – Vilniuje, Klaipėdoje, Jonavoje, Visagine ir kituose miestuose veikia įvairūs saviveiklos kolektyvai. Lietuvos ukrainiečiai palaiko ryšius su savo istorine tėvyne, jos valstybinėmis ir visuomeninėmis žinybomis, besirūpinančiomis ukrainiečiais užsienyje.

Tautinę savimonę ir tautinę kultūrą puoselėti padeda ir ryšiai su Ukrainos menininkais, rašytojais, kultūros veikėjais, meno kolektyvais, kurie reguliariai atvyksta į Lietuvą.

Lietuvoje kelis metus gyveno bei Vilniaus universitete mokėsi ukrainiečių tautinio atgimimo veikėjas Tarasas Ševčenka.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuolaikinės ukrainiečių kultūros šaknys siekia Kijevo Rusios laikus. Būtent laikymasis tradicijų išgelbėjo tautą nuo lenkėjimo (Vakarų Ukrainoje) bei vėliau nuo rusinimo.

Šiandien šalyje leidžiami (2006-ųjų duomenimis) 169 leidiniai tautinių mažumų kalbomis. Ukrainoje dirba apie 800 visuotinų tautinių mažumų asociacijų, iš jų 30 turi bendravalstybinių statusą.

Veikia Ukrainos prodiuserių asociacija, užsiimanti nacionalinės kinostrudijos plėtra.

Iš viso respublikoje dirba daugiau negu 50 000 viešųjų labdaringų įstaigų ir fondų.

Ukrainiečių kalbos paplitimas Ukrainoje

Po Ruslanos pergalės 2004-ųjų metų Eurovizijoje Kijevas tapo Eurovizijos dainų konkurso 2005 sostine.

Kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Ukrainiečių kalba.

Vienintelė valstybinė kalba Ukrainoje yra ukrainiečių kalba. Ją kaip gimtąją vartoja apie 75 % šalies gyventojų. Statistiniais duomenimis TSRS metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, na o nuo 1985 m. ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo. Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose regionų kur kalba mažiau paplitusi.

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Istorinis Vydubickio vienuolynas Kijeve
Ukrainiečių liaudies rūbai 1786 m.
Ukrainiečių liaudies rūbai 1786 m.

Dauguma ukrainiečių – stačiatikiai, priklausantys trims cerkvėms:

  • Ukrainos stačiatikių cerkvė (Maskvos patriarchatas)
  • Ukrainos stačiatikių cerkvė (Kijevo patriarchatas)
  • Ukrainos autokefalinė stačiatikių cerkvė
Ukrainiečių liaudies šokis „Pryvit“.

Dalis ukrainiečių(dauguma Vakarų Ukrainoje bei išeiviai iš šio regiono kituose pasaulio šalyse) – katalikai(iš viso Ukrainoje katalikų – 5,5 mln.žmonių). Svarbiausios religinės šventės – šv.Kalėdos ir Velykos.

Šventės[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Ukrainos šventės.

Muzika ir šokiai[taisyti | redaguoti kodą]

Labiausiai paplitę ukrainiečių šokiai – hopak, pleskač, holubka, ojra, krakovjak, karapet, polka. Taip pat liaudies kūryboje gausu valso melodijų. Žymiausias liaudies intrumentas – bandūra.

Simboliai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai straipsniai: Ukrainos vėliava, herbas, himnas

Žymūs ukrainiečiai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – :Kategorija:Ukrainos asmenybės.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ukrainians at the Joshua Project
  2. The Ukrainian World Congress states that the Ukrainian diaspora makes 20 million: 20mln Ukrainians living abroad
  3. UWC continually and diligently defends the interests of over 20 million Ukrainians...
  4. "Results / General results of the census / National composition of population." All-Ukrainian Census, 2001. December 5 2001. Nuoroda tikrinta 2007-08-05.
  5. "All-Russian population census, 2001. National composition of population by region. (Russian)." Russian Federal Service of State Statistics. Демоскоп Weekly: October 9–16 2002. Nuoroda tikrinta 2007-08-05.
  6. Total number of Ukrainians in Russia is 4 379 690 people.
  7. The largest Ukrainian Diaspora is located in Russia, with a population of 4 379 690.
  8. 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 8,5 8,6 Statistics include non-primary ancestry reports. "Ukrainians" being of partial descent figured in numbers.
  9. "Ethnic origins, 2006 counts, for Canada, provinces and territories – 20% sample data."
  10. "Census 2006 ACS Ancestry estimates"
  11. People of Ukrainian descent in Brazil
  12. "Moldova."
  13. "The results of the national population census in 2009."
  14. Ucrania.com (in Spanish)
  15. "Belarus National Census 2009. Ethnic composition." National Statistical Committee of the Republic of Belarus. 2009. Suarchyvuota nuo originalo 3 Lapkritis 2009. Nuoroda tikrinta 2010-12-27.
  16. "Ethnic Atlas of Uzbekistan." «ООФС — Узбекистан». Nuoroda tikrinta 2011-03-29.
  17. "Startseite." Statistisches Bundesamt Deutschland. Nuoroda tikrinta 2007-08-05.
  18. Number of foreigners in the CR, Czech Statistics Office, 31 May 2008
  19. "Article (Spanish)." Ucrania.com. Suarchyvuota nuo originalo 28 Rugsėjis 2007. Nuoroda tikrinta 2007-08-05.
  20. [1]
  21. População Estrangeira em Portugal – 2009, December 31, 2009, <http://sefstat.sef.pt/Docs/Distritos_2009.pdf>. Retrieved on 16 balandžio 2011 
  22. [2]
  23. [3]
  24. http://estonia.eu/about-estonia/country/population-statistics.html
  25. http://www2.mswia.gov.pl/portal.php?serwis=pl&dzial=61&id=37#ukraincy
  26. "Kyrgyzstan National Census 2009, population by ethnicity." Department of Kyrgyzstan. Nuoroda tikrinta 2011-03-29.
  27. [4]
  28. http://www.statistics.gr/portal/page/portal/ESYE/BUCKET/A1605/Other/A1605_SPO15_TB_AN_00_2006_07_F_EN.pdf
  29. 2002 Georgian census
  30. [5]
  31. Aprašymas Vilniaus Tautinių Bendrijų namų tinklalapyje.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Ukrainiečiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka