Ukrainiečiai
| Ukrainiečiai | |
|---|---|
 |
|
| Gyventojų skaičius | 39.8[1]–57.5[2][3] mln. |
| Populiacija šalyse |  Ukraina:37 541 700[4]
|
| Kalba (-os) | ukrainiečių |
| Religijos | stačiatikybė, ateizmas, katalikybė |
| Giminingos etninės grupės | rusai, baltarusiai |
Ukrainiečiai (Ukrainai; ukr. українці,[ukrɑˈjinʲʦʲi]) – rytų slavų tauta.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Skaičius ir paplitimas [taisyti]
Iš viso pasaulyje yra apie 45 mln., iš jų 83 % Ukrainoje. Taip pat nemažai gyvena Rusijoje, Kanadoje, JAV, Brazilijoje, Kazachstane, Moldovoje.
Ukrainoje [taisyti]
Rusijoje [taisyti]
Rusijos Federacijoje gyvena 2 942 961 ukrainiečių (2002), ir tai sudaro 2,03 % tarp visų Rusijos gyventojų; iš jų 76,5 % mieto gyventojų, 23,5 % - kaimo gyv.
Daugiausiai ukrainiečių gyvena Maskvoje, Tiumenės, Maskvos ir Rostovo srityse bei Krasnodaro ir Primorės krašuose. 39-uose iš 89 Rusijos subjektų ukrainiečiai gyventojų struktūroje užimo antrąją vietą po rusų, tarp jų ir didžiausiuose Rusijos mietuose - Maskvoje ir Sankt Peterburge. Tačiau didžiausi procentiniai rodikliai tarp visų regiono gyventojų pastebimi buvusiose tremties vietovėse šiauriniuose regiuonose: Jamalo Nencų (13 % tarp visų vietinių gyv.), Čiukotkos (9,2 %), Chantų Mansijos (8,6 %) autonominėse apygardose, Magadano (9,9 %), Tiumenės (6,5 %), Murmansko (6,4 %) srityse, Kamčiatkos krašte (6,7 %) bei Komijos respublikoje (6,1 %). Mažiausi procentiniai rodikliai Šiaurės Kaukazo respublikose: Dagestane (0,11 %), Čečėnijoje (0,08 %) ir Ingušijos.
| Ukraina |
 |
|
|
|
|
|
JAV [taisyti]
Ukrainiečių emigracija į Jungtines Valstijas prasidėjo XIX a. Užkarpatėje, Haliče ir Bukovinoje, masinį pagreitį įgavusi tarp 1890-ųjų m. ir I pasaulinio karo pradžios periode. Po II pasaulinio karo į JAV išvyko apie 100 tūkst. bėglių iš Ukrainos.
Šiandien JAV gyvena apie 2,23mln. ukrainiečių kilmės gyventojų. Dauguma jų jau yra gimę Jungtinese Valstijose ir tik trečdalis moka ukrainiečių kalba, dar mažiau ją vartoja buityje.
Daugiau negu pusė visų ukrainiečių gyvena šiaurės rytų valstijose - Pensivanijoje, Niu Džersio bei Niujorko valstijose.
Kanadoje [taisyti]
Kanadoje gyvena trečia pagal didumą ukrainiečių bendruomenė (po Ukrainos bei Rusijos). Emigracijos banga į šią šali prasidėjo kaip ir į JAV-XIX a. pabaigoje iš Vakarų Ukrainos. Šiandien Kanadoje gyvena apie 1 071 060 ukrainiečių (3,61 % tarp visų valstybės gyventojų).
Lietuvoje [taisyti]
Paskutinio[31] Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 20 700 ukrainiečių tautybės asmenys. Apie 90 proc. jų gyvena miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Visagine, Jonavoje. Šiuo metu Lietuvoje veikia devyniolika ukrainiečių visuomeninių organizacijų. Ukrainiečiai puoselėja savo tautinę kultūrą – Vilniuje, Klaipėdoje, Jonavoje, Visagine ir kituose miestuose veikia įvairūs saviveiklos kolektyvai. Lietuvos ukrainiečiai palaiko ryšius su savo istorine tėvyne, jos valstybinėmis ir visuomeninėmis žinybomis, besirūpinančiomis ukrainiečiais užsienyje.
Tautinę savimonę ir tautinę kultūrą puoselėti padeda ir ryšiai su Ukrainos menininkais, rašytojais, kultūros veikėjais, meno kolektyvais, kurie reguliariai atvyksta į Lietuvą.
Lietuvoje kelis metus gyveno bei Vilniaus universitete mokėsi ukrainiečių tautinio atgimimo veikėjas Tarasas Ševčenka.
Kultūra [taisyti]
Šiuolaikinės ukrainiečių kultūros šaknys siekia Kijevo Rusios laikus. Būtent laikymasis tradicijų išgelbėjo tautą nuo lenkėjimo (Vakarų Ukrainoje) bei vėliau nuo rusinimo.
Šiandien šalyje leidžiami (2006-ųjų duomenimis) 169 leidiniai tautinių mažumų kalbomis. Ukrainoje dirba apie 800 visuotinų tautinių mažumų asociacijų, iš jų 30 turi bendravalstybinių statusą.
Veikia Ukrainos prodiuserių asociacija, užsiimanti nacionalinės kinostrudijos plėtra.
Iš viso respublikoje dirba daugiau negu 50 000 viešųjų labdaringų įstaigų ir fondų.
Po Ruslanos pergalės 2004-ųjų metų Eurovizijoje Kijevas tapo Eurovizijos dainų konkurso 2005 sostine.
Kalba [taisyti]
Vienintelė valstybinė kalba Ukrainoje yra ukrainiečių kalba. Ją kaip gimtąją vartoja apie 75 % šalies gyventojų. Statistiniais duomenimis TSRS metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, na o nuo 1985 m. ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo. Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose regionų kur kalba mažiau paplitusi.
Religija [taisyti]
Dauguma ukrainiečių - stačiatikiai, priklausantys trims cerkvėms:
- Ukrainos stačiatikių cerkvė (Maskvos patriarchatas)
- Ukrainos stačiatikių cerkvė (Kijevo patriarchatas)
- Ukrainos autokefalinė stačiatikių cerkvė
Dalis ukrainiečių(dauguma Vakarų Ukrainoje bei išeiviai iš šio regiono kituose pasaulio šalyse) - katalikai(iš viso Ukrainoje katalikų - 5,5 mln.žmonių). Svarbiausios religinės šventės - šv.Kalėdos ir Velykos.
Šventės [taisyti]
Muzika ir šokiai [taisyti]
Labiausiai paplitę ukrainiečių šokiai - hopak, pleskač, holubka, ojra, krakovjak, karapet, polka. Taip pat liaudies kūryboje gausu valso melodijų. Žymiausias liaudies intrumentas - bandūra.
Simboliai [taisyti]
- Pagrindiniai straipsniai: Ukrainos vėliava, herbas, himnas
Žymūs ukrainiečiai [taisyti]
Išnašos [taisyti]
- ↑ Ukrainians at the Joshua Project
- ↑ The Ukrainian World Congress states that the Ukrainian diaspora makes 20 million: 20mln Ukrainians living abroad
- ↑ UWC continually and diligently defends the interests of over 20 million Ukrainians...
- ↑ "Results / General results of the census / National composition of population." All-Ukrainian Census, 2001. December 5 2001. Nuoroda tikrinta 2007-08-05.
- ↑ "All-Russian population census, 2001. National composition of population by region. (Russian)." Russian Federal Service of State Statistics. Демоскоп Weekly: October 9–16 2002. Nuoroda tikrinta 2007-08-05.
- ↑ Total number of Ukrainians in Russia is 4 379 690 people.
- ↑ The largest Ukrainian Diaspora is located in Russia, with a population of 4 379 690.
- ↑ 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 8,5 8,6 Statistics include non-primary ancestry reports. "Ukrainians" being of partial descent figured in numbers.
- ↑ "Ethnic origins, 2006 counts, for Canada, provinces and territories – 20% sample data."
- ↑ "Census 2006 ACS Ancestry estimates"
- ↑ People of Ukrainian descent in Brazil
- ↑ "Moldova."
- ↑ "The results of the national population census in 2009."
- ↑ Ucrania.com (in Spanish)
- ↑ "Belarus National Census 2009. Ethnic composition." National Statistical Committee of the Republic of Belarus. 2009. Nuoroda tikrinta 2010-12-27.
- ↑ "Ethnic Atlas of Uzbekistan." «ООФС — Узбекистан». Nuoroda tikrinta 2011-03-29.
- ↑ "Startseite." Statistisches Bundesamt Deutschland. Nuoroda tikrinta 2007-08-05.
- ↑ Number of foreigners in the CR, Czech Statistics Office, 31 May 2008
- ↑ "Article (Spanish)." Ucrania.com. Suarchyvuota nuo originalo 28 Rugsėjis 2007. Nuoroda tikrinta 2007-08-05.
- ↑ [1]
- ↑ População Estrangeira em Portugal – 2009, December 31, 2009, <http://sefstat.sef.pt/Docs/Distritos_2009.pdf>. Retrieved on 16 balandžio 2011
- ↑ [2]
- ↑ [3]
- ↑ http://estonia.eu/about-estonia/country/population-statistics.html
- ↑ http://www2.mswia.gov.pl/portal.php?serwis=pl&dzial=61&id=37#ukraincy
- ↑ "Kyrgyzstan National Census 2009, population by ethnicity." Department of Kyrgyzstan. Nuoroda tikrinta 2011-03-29.
- ↑ [4]
- ↑ http://www.statistics.gr/portal/page/portal/ESYE/BUCKET/A1605/Other/A1605_SPO15_TB_AN_00_2006_07_F_EN.pdf
- ↑ 2002 Georgian census
- ↑ [5]
- ↑ Aprašymas Vilniaus Tautinių Bendrijų namų tinklalapyje.
Nuorodos [taisyti]
|
||||||||||||||||||||||||||
