Nyderlandai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiame straipsnyje aprašoma europinė Nyderlandų Karalystės dalis. Apie kitas šalies teritorijas žiūrėkite: Nyderlandų Antilai ir Aruba
|
|||||
 |
|||||
| Valstybinė kalba | olandų, Fryzijoje – fryzų | ||||
| Sostinė | Amsterdamas | ||||
| Didžiausias miestas | Amsterdamas | ||||
| Valstybės vadovai | Beatričė
Karalienė
Jan Peter Balkenende
Ministras Pirmininkas
|
||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
41 526 km² (131) 18,41 % |
||||
| Gyventojų - 2009 (apsk.) - Tankis |
16 500 156 (61) 396 žm./km² (24) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2005 (progn.) 501,60 mlrd. $ (22) 30 600 $ (16) |
||||
| Valiuta | Euras | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +1 UTC +2 |
||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta Jungtinė Nyderlandų Karalystė Nyderlandų Karalystė |
nuo Ispanijos 1579 sausio 6 1648 sausio 30 1815 1830 spalio 4 |
||||
| Valstybinis himnas | Nyderlandų himnas | ||||
| Interneto kodas | .nl | ||||
| Šalies tel. kodas | 31 | ||||
Nyderlandų Karalystė (Nyderlandai arba Olandija) – yra federacinė valstybė, sudaryta iš Nyderlandų europinės dalies, esančios vakarų Europoje, prie Šiaurės jūros, besiribojančios su Belgija ir Vokietija, bei Nyderlandų Antilų ir Arubos.
Nyderlandai priklauso „Žemųjų šalių“ regionui (kurį taip pat sudaro Belgija ir Liuksemburgas). Taip pat Nyderlnadai priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Žemutinių provincijų istorija ir Nyderlandų istorija
Valdant Karoliui V, Šventosios Romos imperijos imperatoriui ir Ispanijos karaliui, regionas įėjo į 17-kos Nyderlandų provincijų sudėtį kartu su šiuolaikine Belgija. Per 1568 m. prasidėjusį Aštuoniasdešimtmetį karą 1579 metais šiaurinės provincijos paskelbė nepriklausomybę, pagal Utrechto uniją susijungdamos į Jungtines Nyderlandų Provincijas, kurios yra dabartinių Nyderlandų pagrindas. Pilypas II-asis, Karolio V-ojo sūnus nenorėjo taip lengvai pripažinti šiaurinių provincijų nepriklausomybės ir nepriklausomybė buvo pripažinta 1648 m.
Galutinai iškovojus nepriklausomybę nuo Ispanijos 1648 m. Jungtinės Nyderlandų provincijos išaugo į vieną stipriausių pasaulio jūrinių ir ekonominių galybių. Tai Nyderlandų aukso amžius, kurio metu buvo kuriamos kolonijos ir prekybinės faktorijos visame pasaulyje. Dar 1624 m. olandas Peter Stuyvesant įkūrė Naująjį Amsterdamą dabartinio Niujorko vietoje.
Po trumpos prancūzų aneksijos Napoleono laikotarpiu, 1815 metais buvo suformuota Nyderlandų karalystė, apėmusi Nyderlandus, Belgiją bei Liuksemburgą. Nyderlandų karalius tapo ir Liuksemburgo didžiuoju kunigaikščiu. Belgija sukilo ir atsiskyrė 1830 metais. Liuksemburgas nors ir priklausė Nyderlandams, tačiau turėjo kitokią sosto paveldėjimo tvarką. 1890 m., kai po karaliaus Vilhelmo III sostą užėmė jo duktė karalienė Vilhelmina, Liuksemburgas atsiskyrė, nes Liuksemburgo įstatymai draudė moteriai būti valstybės galva. Liuksemburgo monarchu tapo Nasau šeimos vokiškosios šakos narys.
XVIII-XIX a. Nyderlandai valdė nemažai kolonijų, kurių svarbiausios buvo Nyderlandų Rytų Indija (dabartinė Indonezija) ir Surinamas. Iš pradžių kolonijas administravo Rytų Indijos Kompanija ir Vakarų Indijos Kompanija, o 1815 ir 1791 m. šių kompanijų valdas pradėjo tiesiogiai administruoti Nyderlandų vyriausybė.
XIX a. Nyderlandų industrializavimasis buvo lėtesnis lyginant su kaimyninėmis šalimis, daugiau dėl unikalios vandens kelių infrastruktūros ir priklausomybės nuo vėjo energijos. Pirmajame pasauliniame kare Nyderlandai išlaikė neutralitetą, bet Antrojo pasaulinio karo metu 1940 m. gegužę buvo okpupuota nacių Vokietijos ir pilnai išlaisvinta tik 1945 m. Nuo 1941 iki 1945 m. naciai ir jų šalininkai išžudė virš 100 000 Nyderlandų žydų, daugybę Nyderlandų čigonų, homoseksualistų ir psichiškai nesveikų bei fizinių trūkumų turėjusių asmenų.
Iki 1954 m. spalio 28 d. Surinamas ir teritorijos Antiluose buvo tik Nyderlandų Karalystės kolonijos, tačiau 1954 m. Surinamas ir tik suformuoti Nyderlandų Antilai gavo krašto statusą, Nyderlandų Karalystė tapo federacine valstybe sudaryta iš šių dviejų teritorijų ir europinės Nyderlandų dalies. 1975 m. Surinamas paliko Nyderlandų Karalystę, tapdamas nepriklausoma valstybe. 1986 m. Aruba atsiskyrė nuo Nyderlandų Antilų ir tapo atskira karalystės dalimi, nuo tada Nyderlandų Karalystė turi du autonominius regionus: Nyderlandų Antilus ir Arubą.
Pokaryje Nyderlandų ekonomika greitai atsigavo, Nyderlandai tapo Beniliukso ir Europos ekonominės Bendrijos nariu. Nyderlandai tapo ir NATO aljanso nariu, buvo viena iš šešių Europos anglies ir plieno bendriją, kuri išsivystė į Europos Sąjungą, įkūrusių šalių.
[taisyti] Pavadinimai
Lietuvių kalboje pavadinimai Nyderlandai, Olandija bei Nyderlandų Karalystė dažniausiai naudojami sinonimiškai, tačiau iš tiesų jie turi šiek tiek skirtingas reikšmes:
- Nyderlandai – Europinė Nyderlandų karalystės dalis. Išvertus iš olandų kalbos Nederland reiškia Žemas kraštas.
- Olandija yra istorinis Nyderlandų regionas, apimantis dvi (iš 12) provincijas – Šiaurės Olandiją ir Pietų Olandiją
- Nyderlandų karalystė apima Nyderlandus, Nyderlandų Antilus bei Arubą.
Patys olandai šalį įvardija vienaskaita – Nederland. Kai šis žodis vartojamas daugiskaita – Nederlanden – jis apima ne tik europinę šalies dalį, bet visą karalystę (su Antilais ir Aruba).
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Nyderlandų politinė sistema
Nyderlandai yra kostitucinė monarchija nuo 1815 m., iki tol nuo 1581 iki 1806 m. tai buvo respublika (Jungtinės Nyderlandų Provincijos) (tarp 1806 ir 1815 m. šalis buvo užimta Prancūzijos).
Nuo 1980 m. valstybės vadovas yra karalienė Beatričė iš Orange-Nasau dinastijos. Nyderlandų vyriausybės visada susideda iš koalicijų, todėl nėra ir niekada nebuvo vienos politinės partijos, kuri surinktų pakankamai balsų, kad galėtų suformuoti daugumą parlamente. Formaliai karalienė skiria vyriausybės narius, tačiau praktikoje, kai paaiškėja rinkimų rezultatai yra formuojama koalicinė vyriausybė (derybos dėl kurios gali tęstis kelis mėnesius), po to kai vyriausybė suformuojama ji yra oficialiai karalienės paskiriama. Vyriausybės vadovas yra premjerministras, kuris paprastai yra ir didžiausios partijos koalicijoje vadovas.
Parlamentas sudarytas iš dviejų rūmų. 150 žemutinių rūmų (Tweede Kamer arba antrieji rūmai) narių renkami kas ketveri metai tiesioginiuose rinkimuose. Taip pat kas ketveri metai tiesiogiai renkami provincijų parlamentai. Provincijų parlamentų nariai (netiesiogiai) renka mažiau svarbų Senatą (Eerste Kamer arba pirmieji rūmai). Kartu pirmieji ir antrieji rūmai sudaro Staten Generaal, generalinį susirinkimą.
Politologijoje Nyderlandai dažnai laikomi klasikiniu konsociacinės demokratijos pavyzdžiu.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Nyderlandai skirstomi į 12 administracinių regionų, vadinamų provincijomis, kiekvieną iš jų valdo gubernatorius (olandiškai vadinamas Commissaris van de Koning(in), t. y. karaliaus ar karalienės komisaras).
.svg)
| Provincija | Olandiškai | Padėtis šalies mastu | Adm. centras |
| Drentė | Drenthe | šiaurės rytuose, į pietus nuo Groningeno | Asenas |
| Flevolandas | Flevoland | šalies centre, Eiselmerio polderių regione | Lelistadas |
| Fryzija | Friesland | šalies šiaurėje | Leuvardenas |
| Gelderlandas | Gelderland | šalies centro rytuose, į pietus nuo Overeiselio | Arnhemas |
| Groningenas | Groningen | šalies šiaurės rytuose | Groningenas |
| Limburgas | Limburg | šalies pietryčiuose | Mastrichtas |
| Overeiselis | Overijssel | šalies rytuose, į pietus nuo Drentės | Zvolė |
| Pietų Olandija | Zuid-Holland | šalies centro vakaruose, į pietus nuo Šiaurės Olandijos | Haga |
| Šiaurės Brabantas | Noord-Brabant | šalies pietuose | Hertogenbosas |
| Šiaurės Olandija | Noord-Holland | šalies šiaurės vakaruose | Harlemas |
| Utrechtas | Utrecht | šalies centre | Utrechtas |
| Zelandija | Zeeland | šalies pietvakariuose | Midelburgas |
Visos provincijos yra dalijamos į bendruomenes (municipalitetus, olandiškai gemeenten), jų iš viso yra 467.
Šalis taip pat dalijama į specialius rajonus vandens klausimais, kuriuos valdo „vandens valdybos“ (olandiškai waterschap arba hoogheemraadschap), kiekvienas jų turi įgaliojimus valdyti vandens ūkį. 2004 Sausio 1 d. buvo 37 tokie rajonai. (Šie dariniai pirmą kartą buvo sukurti dar 1196 metais).
Savivaldą turinčios užjūrio teritorijos, priklausančios Nyderlandams:
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Nyderlandų geografija
Nyderlandai yra žemumų kraštas prie Šiaurės jūros. Kranto linijos ilgis apie 1100 km, ilgis iš šiaurės į pietus 360 km, plotis iš vakarų į rytus 260 km. Didelė šalies dalis yra žemiau jūros lygio. Vidutinis šalies aukštis – 10 m virš jūros lygio.
| Vieta | Miestas | Provincija | Gyventojų skaičius |
|
||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Amsterdamas | Šiaurės Olandija | 747 093 | |||||
| 2 | Roterdamas | Pietų Olandija | 582 951 | |||||
| 3 | Haga | Pietų Olandija | 475 681 | |||||
| 4 | Utrechtas | Utrechtas | 294 737 | |||||
| 5 | Eindhovenas | Šiaurės Brabantas | 210 333 | |||||
| 6 | Tilburgas | Šiaurės Brabantas | 202 091 | |||||
| 2008 apskaičiavimai[1][2] | ||||||||
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Nyderlandų ekonomika
Svarbiausios Nyderlandų pramonės šakos yra: maisto pramonė, chemijos pramonė, naftos perdirbimas, elektros įrangos gamyba ir sunkvežimių gamyba.
Paslaugų sektorius yra itin svarbus. Roterdamas ir Amsterdamas yra vieni svarbiausių jūtų uostų pasaulyje. Schiphol (Amsterdamo oro uostas) yra vienas svarbiausių oro uostų Europoje.
Labai išvystitas žemės ūkis yra labai produktyvus: grūdų, daržovių, vaisių ir gėlių auginimas yra svarbios žemės ūkio šakos. Vienas svarbiausiu eksporto produktų yra sūris.
Nyderlandai yra penktoje vietoje pagal gyvenimo lygį (2004 m.) po Norvegijos, Švedijos, Australijos ir Kanados.
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Nyderlandų demografija
Nuo 1900 m. iki 1950 m. šalies populiacija beveik padvigubėjo, paaugdama nuo 5,1 milijonų iki 10,0 milijono. Nuo 1950 m. iki 2009 m. šalies gyventojų skaičius išaugo iki 16,5 milijono, bet augimo greitis sumažėjo[3]. Pasak 2008 m. apskaičiavimų, augimo greitis dabar yra 0,412%[4]. Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė Nyderlanduose yra aukšta: 82 metai naujagimėms mergaitėms ir 77 berniukams (2007 m.)
Olandai yra viena iš aukščiausių tautų pasaulyje: vidutinis suaugusio vyro ūgis yra 1 m. 85 cm., o suaugusios moters - 1m. 68 cm.[5] Žmonės pietuose yra vidutiniškai 2 cm žemesni nei šiaurėje.[6] Taip pat Nyderlandai yra dvidešimt ketvirta tankiausiai apgyvendinta valstybė pasaulyje ir tankiausiai apgyvendinta iš daugiau nei 1 milijoną gyventojų turinčių Europos šalių. Gyventojų tankumas yra 395 žmonės kvadratiniame kilometre arba, jei skaičiuotume tik sausumos plotą, 484 žmonės kvadratiniame kilometre.
Etninė sudėtis (2005 m. apskaičiavimai)[7]:
- 80.9 % olandų
- 2.4 % kilusių iš Indonezijos
- 2.4 % vokiečių
- 2.2 % turkų
- 2.0 % kilusių iš Surinamo
- 1.9 % kilusių iš Maroko
- 0.8 % kilusių iš Antilų ir Arubos
- 6.0 % kitų
Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apskaičiavimai)[4] :
- 0-14 metų: 17,4 % (1 485 873 berniukų ir 1 416 999 mergaičių)
- 15-64 metų: 67,7 % (5 720 387 vyrų ir 5 604 014 moterų)
- virš 65 metų: 14,9 % (1 070 496 vyrų ir 1 418 230 moterų)
[taisyti] Kalbos
Oficiali kalba yra olandų. Ja kalba dauguma šalies gyventojų, išskyrus kai kurias emigrantų grupes. Taip pat šiaurėje esančioje Fryzijos provincijoje provincijoje yra oficiali ir Fryzų kalba, nors su keliais apribojimais. Be to, pasak 2005 m. apklausos, 87 % Nyderlandų gyventojų gali susikalbėti angliškai, 70 % - vokiškai ir 11 % - prancūziškai.[8]
[taisyti] Religijos
Pasiskirstymas pagal religiją (2006 m.)[4]:
- Romos katalikai - 30 %
- Olandų reformatai - 11 %
- Kalvinistai - 6 %
- musulmonai - 5,8 %
- kiti protestantai - 3 %
- kitų religijų atstovai - 2,2 %
- jokios religijos - 42 %
Pasak 2005 m. apklausos, 34 % Nyderlandų gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 37 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 27 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis Nyderlandai yra viena iš mažiausiai tikinčių Europos sąjungos valstybių. [9]
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Nyderlandų kultūra
Nyderlnaduose gimė ir kūrė tokie žymūs žmonės kaip:
- dailininkai Rembrantas, Vincentas van Gogas, Fransas Halsas;
- filosofai Erazmas Roterdamietis;
- mokslininkai Christianas Hiugensas, Antonijus Levenhukas;
[taisyti] Kita informacija
- Nyderlandų ryšiai
- Nyderlandų transportas
- Nyderlandų karinės pajėgos
- Nyderlandų tarptautiniai santykiai
- Nyderlandų šventės
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Population data for whole municipalities as of 2008.
- ↑ Statline. Statistics Netherlands. Retrieved on 2009-02-23.
- ↑ CBS Statline - Population; history. Statistics Netherlands. Retrieved on 2009-03-08.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/nl.html#People CIA pasaulio faktų knyga
- ↑ "Dataset 'Nederlandse volwassenen', Populatie 'DINED 2004 (20-30 jaar)' (Dutch)." TU Delft. Nuoroda tikrinta 2008-02-04.
- ↑ "Reported health and lifestyle." Centraal Bureau voor de Statistiek. Nuoroda tikrinta 2007-08-28.
- ↑ Garssen, Joop, Han Nicolaas and Arno Sprangers (2005). "Demografie van de allochtonen in Nederland (Dutch)." (PDF) Centraal Bureau voor de Statistiek.
- ↑ (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
- ↑ "Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - page 11." (PDF) Nuoroda tikrinta 2007-05-05.
[taisyti] Nuorodos
- Informacija apie Nyderlandus
- Atviras katalogas apie Nyderlandus Nuorodos į svetaines lietuvių kalba apie Nyderlandus
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Džersis | Gernsis | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas
|
||||
|
||||
|
||||||||||
