Kipras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kipras – valstybė ir sala Viduržemio jūroje.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Demografija 6 Kultūra 7 Kita informacija 8 Šaltiniai 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Kipro istorija

Salos istorija iki Bizantijos imperijos: Senovės Kipras

Nuo 1489 m. Kiprą valdė Venecijos respublika, 1570 m. užėmė Osmanų imperija. Nuo 1878 iki 1960 m., kai tapo nepriklausoma valstybe, Kipras buvo Jungtinės Karalystės valda. Nuo 1914 m. Kipras buvo Jungtinės Karalystė kolonija.

Atsižvelgdama į strateginę salos svarbą, Jungtinė Karalystė pasiūlė Graikijai ir Turkijai nebepretenduoti į salą, kai ji pasitrauks, ir nepriklausomo Kipro suverenitetui suteikti visų trijų šalių garantijas. Taip Kipras būtų apsaugotas nuo prijungimo prie kurios nors šalies ir nuo galimo jo padalijimo į atskiras teritorijas. Šis susitarimas galiojo, tačiau neilgai: 1974 m. graikų radikalai, inspiruoti iš Graikijos, bandė nuversti prezidentą Makarijusą ir paskelbti, kad Kipras tampa Graikijos dalimi. Į šį aktą griežtai reagavo Turkija, kuri į šiaurinę salos dalį įvedė savo kariuomenę ir paskelbė joje nepriklausomą Šiaurės Kipro Turkų Respubliką. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė nusprendė nesikišti ir nepalaikyti nė vienos iš šalių.
Nors pietinė graikiškoji salos dalis netapo Graikijos sudedamąja dalimi, Turkijos okupacinė kariuomenė šiaurėje taip ir liko. Taigi Kipras de facto tapo padalyta šalimi. Dvi jos dalis įskaitant ir padalytą sostinę, skiria Jungtinių Tautų pajėgų patruliuojama žalioji linija. Apie 78 proc. salos gyventojų graikų kontroliuoja apie 43 proc. šalies teritorijos, tuo tarpu apie 18 proc. salos gyventojų yra turkai, bet jie kontroliuoja apie 37 proc. teritorijos. Turkija taip pat vykdo per daug nereklamuojamą migracijos ir kolonizacijos politiką, skatindama daugiau turkų iš žemyno kraustytis į salą. Manoma, kad nuo 1974 m. iš Turkijos į Kiprą persikėlė gyventi daugiau kaip 100 tūkst. turkų migrantų. Šis daug asmeninių tragedijų ir sunkumų sukėlęs padalijimas nepanaikintas iki šiol, ir kol kas nesimato konflikto pabaigos. Nepadėjo konflikto sureguliuoti ir Jungtinių Tautų parengtas šalių susivienijimo planas, kurį 2004 m. balandžio mėn. referendume atmetė Kipro graikų bendruomenė. Šiaurinė salos dalis išlieka viena iš labiausiai militarizuotų pasaulio vietų.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Kipro politinė sistema

Kipras yra prezidentinė respublika. Šalies ir Vyriausybės vadovas prezidentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkeriems metams. Jis skiria ir 11 Vyriausybės narių. Įstatymus leidžia šalies parlamentas – Atstovų Rūmai, kuriuos sudaro 80 narių, renkamų tiesioginiuose rinkimuose penkeriems metams. Parlamente 56 vietos yra skirtos graikų ir 24 vietos – turkų bendruomenių atstovams. 1974 m. prasidėjus konfliktui, turkai nebesiunčia savo atstovų, todėl šios vietos iki šiol lieka laisvos.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Kipro apskritys

Kipras suskirstytas į šešias apskritis, kurių pavadinimai sutampa su apskričių centrų pavadinimais:

1. Kirėnija (Kipras) (Kyrenia)
2. Nikosija (Nicosia)
3. Famagusta (Famagusta)
4. Larnaka (Larnaca)
5. Limasolis (Limassol)
6. Pafosas (Paphos)

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Kipro geografija

Kipras yra trečia pagal dydį Viduržemio jūros sala (po Sicilijos ir Sardinijos). Bendra jo teritorija 9251 kv. km. Aukščiausias kalnas yra Olimpas (1953 m). Ypač įspūdinga Kipro gamta – devynis mėnesius (nuo kovo iki lapkričio) šalyje trunka vasara, na, o likusius tris, kaip sako patys kipriečiai, – pavasaris. Todėl netgi per vadinamąjį pavasarį galima maudytis jūroje, kurios vandens temperatūra nenukrenta žemiau 18-19 laipsnių.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Kipro demografija

2001 m. Kipre (be okupuotos šiaurinės dalies) gyveno 797 tūkst. gyventojų, iš jų 77 % – graikai, 18 %. – turkai, 5 % – kitų tautybių žmonės.^[1] Šalyje yra dvi valstybinės kalbos – graikų, kuria kalba 84 % gyventojų ir turkų, kuria kalba 13 % visos šalies populiacijos.^[2] Be to, pasak 2005 m. apklausos, 76 % Kipro gyventojų gali susikalbėti angliškai, 12 % - prancūziškai ir 5 % - vokiškai.^[3]

78 % gyventojų yra stačiatikiai, 18 % - musulmonai (daugiausia sunitai), 4 % - kitų religijų atstovai. Pasak 2005 m. apklausos, 90 % Kipro gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“ ir dar 7 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“. Pagal šiuos duomenis, Kirpas yra antra religingiausia Europos Sąjungos valstybė po Maltos.^[4]

Pasak 2001 m. surašymo, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas Kipre yra 97,6 % (vyrų - 98,9 %, moterų - 96,3 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 78,33 metų (vyrų - 75,91 m., moterų - 80,86 m.) - 3,5 metų didesnė nei Lietuvos.^[1] Gyventojų amžiaus struktūra: ^[1]

• 0-14 metų: 19,1 %
• 15-64 metų: 68,5 %
• 65 metų ir vyresni: 12,3 % (2009 m. apsk.)

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Kipro kultūra

Kipre gausu įvairių istorijos laikotarpių paminklų. Čia rasime ir neolitinių gyvenviečių pėdsakų, ir antikinės helenistinės architektūros pavyzdžių, ir bizantiškų bei venecietiškų tvirtovių ir pilių liekanų, taip pat nemažai iš turkų valdymo laikų likusių mečečių.

[taisyti] Kita informacija

• Kipro ryšiai
• Kipro transportas
• Kipro karinės pajėgos
• Kipro tarptautiniai santykiai
• Kipro šventės

[taisyti] Šaltiniai

[taisyti] Nuorodos

---

v • a • r Europos Sąjunga Airija | Austrija | Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija

Vikiteka