Neringa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šis straipsnis yra apie Lietuvos miestą. Apie vardą skaitykite straipsnyje Neringa (vardas)

Neringa
Neringa 55°33′20″N 21°7′0″E / 55.55556°N 21.11667°E / 55.55556; 21.11667 (Neringa)Koordinatės: 55°33′20″N 21°7′0″E / 55.55556°N 21.11667°E / 55.55556; 21.11667 (Neringa)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė:	Neringos savivaldybė
Gyventojų (2008):	3 543
Plotas:	90 km²
Tankumas (2008):	39 žm./km²
Pašto kodas:	centrinis Nidoje LT-93012
Vietovardžio kirčiavimas (3b kirčiuotė) Vardininkas: Neringà Kilmininkas: Neringõs Naudininkas: Nẽringai Galininkas: Nẽringą Įnagininkas: Nẽringa Vietininkas: Neringojè

Neringa – miestas Kuršių nerijoje, tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių (vakarinė pakrantė); kurortas. Tai pats ilgiausias (apie 50 km) ir labiausiai į vakarus nutolęs miestas Lietuvoje; turi savivaldybės statusą. Miestas apima didžiąją dalis Kuršių nerijos, jo centrinė gyvenvietė – Nida. Yra du pašto skyriai (centrinis Nidoje LT-93012).

Neringa – ypač populiari poilsio vieta. Čia yra daug aukštų smėlio kopų, Juodkrantėje – Raganų kalnas, Nidoje – Parnidžio kopa. Neringą aplanko daug turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių, ypač – iš Vokietijos (iki Antrojo pasaulinio karo čia gyveno daug vokiečių, po karo turėjusių palikti gimtąsias žemes).

Turinys 1 Gamta ir geografija 2 Kraštinės koordinatės 3 Istorija 3.1 Pavadinimo kilmė 4 Kultūra 4.1 Neringos istorijos muziejus 5 Gyventojai 6 Savivaldybė 6.1 Istorija 6.2 Seniūnijos 6.3 Partnerystės ryšiai 7 Švietimas 8 Neteisėtos statybos Neringoje 9 Nuorodos

[taisyti] Gamta ir geografija

Iš pietų į šiaurę išsidėsčiusios daug gyvenviečių: Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė, Alksnynė. Iš rytų miestą skalauja Kuršių marios (krantas labai vingiuotas), iš vakarų – Baltijos jūra. Visas miestas yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Neringos klimatas palankus žmogaus organizmui grūdinti. Šilčiausias – rugpjūčio mėnuo, jo vidutinė temperatūra – apie 17 °C. Čia daugiau giedrų dienų, negu Vidurio ar Rytų Lietuvoje. Vyrauja pietvakarių bei šiaurės vakarų vėjai. Poilsiavietės išsidėsčiusios rytinėje nerijos dalyje, prie Kuršių marių, ir nuo jūros vėjų jas saugo didžiųjų kopų gūbrys, apaugęs mišku.

Neringa – retas gamtos bei žmogaus darbo derinys: čia savita sodybų architektūra, įdomi, tik pamario kraštui būdinga namų puošyba. Liaudies architektūros statiniai baigiami restauruoti ir pritaikomi šių dienų poreikiams.

Nepaprastai graži Neringos gamta, nepakartojama jūros, marių, miško ir pasakiškų smėlio kalnų – kopų – harmonija. Didžiulį įspūdį palieka Parnidžio kopa ties Nida. Nuostabi panorama atsiveria nuo didžiulės nejudrios kopos, iškilusios 68 m virš jūros lygio ties Preila. Kuršių marių pakrantė išdabinta iškyšuliais, puikūs Baltijos pajūrio paplūdimiai.

[taisyti] Kraštinės koordinatės

		55° 40' 20‘’
	20° 57' 20‘’		21° 08' 10‘’
		55° 16' 40‘’

[taisyti] Istorija

Ten kur plačia šakota delta pasibaigia Nemunas, tyvuliuoja Kuršių marios, nuo jūros atitvertos balto smėlio pylimu – nerija. Padavimai pasakoja, kad čia buvusi mitinio kunigaikščio Videvučio pilis.

Nerija – jauniausia mūsų pajūrio sausuma. Prieš penkis šešis tūkstančius metų jos čia visai nebuvo, tik kur ne kur virš vandens pūpsojo salų viršūnės – slypėjo povandeninė sekluma. Sauja po saujos ant šios seklumos kaupėsi smėlio grūdeliai, užpildydami tarpsalius, keldami baltą pylimą. Pradžiūvusį smėlį vėjas pustė į kauburėlius, iš kurių augo kopos, ištisi kopagūbriai, pradėjo želti žolė, augti medžiai.

Pirmoji gyvenvietė Kuršių nerijoje minima 1385 metais. Ne visada kopos buvo tokios ramios, apaugusios vešliais miškais. XVI–XVII a. miškus per daug iškirtus, velėna suiro, ir vėjas ėmė gainioti smėlį po neriją. Pažeme nešami smėlio grūdelių miriadai gludino medžių kamienus, palikdami juos be žievių, sužalotus. Anie medžiai krito, atėjo eilė kitiems. Nuo jūros link marių artėjo smėlio kopos, tarsi nepermaldaujama banga pasiglemždamos miško likučius. Galiausiai grėsmingų, iki tol nematytai aukštų smėlio vėpūtinių atbrailos pakibo virš pamario kaimelių. Žmonėms teko palikti smėlyje skęstančias trobas ir keltis kitur. 14 kaimų buvo palaidota: Senoji ir Naujoji Agila, Naujieji Pilkopiai, Prėda, Kunčiai, Senoji ir Naujoji Latenvaldė, Karvaičiai ir kiti. Dabartinių baltų kalvų pamatuose liko dūlėti kiemai, sodai, kapai.

Bet smėlio pūgos neišgąsdino pamario gyventojų. Jie pamėgino sustabdyti baltąją grėsmę, pasiryžo atkurti užuovėją nerijos gyvenimui. Ties Nida to didelio reikalo pradžią padarė pašto stoties tarnautojas G. D. Kuvertas, apželdindamas Urbo kalvą. Pasodino iš Vakarų Europos atvežtas kalnų pušaites, jas kruopščiai prižiūrėjo, skatindamas ir kitus tęsti šį darbą.

Iki XX a. pradžios gyvenvietės buvo tik žvejų kaimai. Po Pirmojo pasaulinio karo jose pradeda lankytis vasarotojai. Čia juos traukia nepaprastai gražus ir savitas gamtovaizdis: pustomo smėlio kopos, puikūs paplūdimiai.

1946 m. vasarvietės Nida, Preila ir Juodkrantė pripažintos miesto tipo gyvenvietėmis, bet 1947 m. buvo prijungtos prie Klaipėdos. Neringos miestas suformuotas 1961 metais, sujungus penkias gyvenvietes – Alksnynę, Juodkrantę, Nidą, Pervalką ir Preilą.

1997 m. patvirtintas naujasis Neringos herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Miesto vardas iš esmės yra naujas – senuosiuose raštuose tokia forma nėra aptinkama. Jis yra kilęs nuo žodžio nerija, kuriuo buvo vadinamas ilgas pusiasalis (išsamiau žr. apie Kuršių neriją), vokiškos lyties – Neringe, Nerunge, Nehrung ir kt.

[taisyti] Kultūra

[taisyti] Neringos istorijos muziejus

Neringos istorijos muziejus įkurtas 1933 m.

Pastato projektą sukūrė ir statybos darbams vadovavo inžinierius Riksfordas bei architektas Reismanas. Tuomet ekspozicija garsėjo geologijos, archeologijos, keramikos ir gamtos skyriais. Karo metu muziejus buvo susprogdintas ir rinkiniai dingo.

Praėjus karui ir keliems dešimtečiams, kilo mintis vėl iš naujo atkurti Neringos muziejų. 1969 m. rudenį buvo atkurtas Neringos istorijos muziejus. Dabar muziejuje iš viso saugoma 4500 įvairių eksponatų. Tai buities daiktai, įrankių rinkiniai, įvairios fotografijos ir atvirukai, dailės kūriniai apie Kuršių neriją, taip pat kaupiami eksponatai apie Neringos miestą. Muziejus turi dar 3 ekspozicijas.

[taisyti] Gyventojai

Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m.
1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
1 990	2 242	2 478	2 386

[taisyti] Savivaldybė

Neringa
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Klaipėdos apskritis
Didžiausi miestai:	Neringa
Gyventojų (2007):	3132 (60)
Gyventojų tankumas:	31,5 žm./km² (30)
Plotas:	90 km² (55)
Telefono kodas:	{{{telefono kodas}}}
Įkūrimas:
Meras:	Vigantas Giedraitis

Neringos savivaldybė priklauso Klaipėdos apskričiai. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Neringos savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Neringos savivaldybės administracija.

[taisyti] Istorija

1999 m. gruodžio 21 d. Neringos miesto savivaldybė pervadinta Neringos savivaldybe.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1976	89,8	2.000–2.500		Neringa
1979		2.242		Neringa
1989	90	2.478		Neringa
2001	90	2.386		Neringa

[taisyti] Seniūnijos

Savivaldybėje yra 2 seniūnijos – Juodkrantės ir Preilos-Pervalkos (pastarosios seniūnas yra Preiloje).

[taisyti] Partnerystės ryšiai

• Leba, Lenkija
• Šilutė, Lietuva
• Fehmarn, Vokietija
• Saulkrastai, Latvija
• Birštonas, Lietuva

Lietuvos apskritys

Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis

Klaipėdos apskritis

Klaipėdos miestas | Klaipėdos rajonas | Kretingos rajonas | Neringos savivaldybė | Palangos savivaldybė | Skuodo rajonas | Šilutės rajonas

[taisyti] Švietimas

Neringos savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

• Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla
• Nidos vidurinė mokykla

[taisyti] Neteisėtos statybos Neringoje

2008 m. liepą Neringos savivaldybė parengė naują Neringos bendrąjį planą. Šio plano pristatymas atnaujino viešą diskusiją dėl neteisėtų statybų Neringoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė, bei pilietinės organizacijos Piliečių Santalka ir Alternatyvi kultūros paveldo komisija teigė, kad Neringos bendruoju planu savivaldybė siekė įteisinti nelegalias statybas. Tokie savivaldybės nariai, kaip Irma Baltrušaitienė, Antanas Noreika, vicemeras Arūnas Burkšas, kurių statybų teisėtumas buvo svarstomas tesmuose, negalėjo dalyvauti Neringos bendrojo plano koncepcijos tvirtinime ir buvo kaltinami supainioję viešuosius ir privačius interesus.

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Neringa – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

• Savivaldybės tinklalapis
• Travel.lt
• Neringos žemėlapis
• Turizmo informacijos svetainė

v • a • r Lietuvos miestai
Apskričių centrai	ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai	Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai	Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai