Marijampolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Marijampolė
   Marijampole COA.svg      Flag of Marijampole.png   
Marijampolė.JPG
Marijampolės savivaldybė ir paminklas Lietuvos vardo tūkstantmečiui

Marijampolė
54°32′50″N 23°21′00″E / 54.54722°N 23.35°E / 54.54722; 23.35 (Marijampolė)Koordinatės: 54°32′50″N 23°21′00″E / 54.54722°N 23.35°E / 54.54722; 23.35 (Marijampolė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis
Savivaldybė: Marijampolės savivaldybė
Įkūrimo data: 1667 m.
Meras: Vidmantas Brazys
Gyventojų (2014): 38 846
Plotas: 21 km²
Tankumas (2014): 1 850 žm./km²
Altitudė: 86 m
Pašto kodas: centrinis LT-68001
Tinklalapis: www.marijampole.lt
Commons-logo.svg Vikiteka: MarijampolėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Ma­rijámpolė
Kilmininkas: Ma­rijámpolės
Naudininkas: Ma­rijámpolei
Galininkas: Ma­rijámpolę
Įnagininkas: Ma­rijámpole
Vietininkas: Ma­rijámpolėje
Apie kaimą Mažeikių rajone žr. Marijampolė (Mažeikiai).

Marijampolė – miestas pietvakarių Lietuvoje, 56 km į pietvakarius nuo Kauno. Neoficiali Suvalkijos (Sūduvos) sostinė, taip pat Marijampolės apskrities, Marijampolės savivaldybės ir kaimiškosios seniūnijos centras.

Marijampolė – septintas pagal dydį Lietuvos miestas, nuo 1994 m. apskrities centras. Marijampolė 10-oje vietoje pagal Baltijos valstybių etninių (lietuvių, latvių, estų) gyventojų kiekį.

Miesto centre – Jono Basanavičiaus aikštė, Degučiuose – apskrities ligoninė. Mieste dveji globos namai (Šv. Arkangelo Mykolo ir Švč. Marijos), 3 pašto skyriai (centrinis LT-68001).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Marijampolės 1831 m. sukilimo mūšis

Miesto apylinkės dar iki viduramžių pabaigos buvo gyvenamos jotvingių genties. Juos mena Šešupės ardomas Marijampolės piliakalnis ir greta Marijampolės stūksantis Kumelionių piliakalnis. Manoma, kad iki XVI a. dabartinio miesto vietoje buvo miškai, į kuriuos kolonistai pradėjo kraustytis tik XVI a. Kolonizaciją galėjo paspartinti rusų invazija į Lietuvą 1655 m., kadangi pabėgėliai nuo rusų ieškojo prieglaudos Sūduvos miškuose.

Įprasta manyti, kad Marijampolė įkurta 1667 m. (remiantis istoriko ir kunigo Jono Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorija“; kaimas minimas Kauno pavieto mokesčių sąraše). Ji kildinama iš Pašešupio kaimo, kuris buvo dabartinės J. Basanavičiaus aikštės vietoje ir priklausė Prienų seniūnijai. Tačiau dar 1662 m. įrašuose nurodoma, kad 16591661 m. buvo mokami mokesčiai kariuomenės reikalams nuo Pašešupio valdos laikytojo Adomo Narbuto ir jo žmonos. Be to, rasta dokumentų, dar 1626 m. mininčių Pašešupio kaimą.

Šiaurės karo metu 1701 m. Marijampolės apylinkės buvo nusiaubtos ir po Prienų pilies sugriovimo į nuošalesnę vietą prie Šešupės atsikraustė grafo G. Butlerio giminė, kuri 1717 m. netoli kaimo įkūrė Kvietiškio dvarą ir tapo miestelio įkūrimo iniciatoriumi. Prienų seniūnui Pašešupio vardas nepatiko, todėl jį pervadino Starapole (minima nuo 1736 m.). Besikuriant Starapolei netoliese ėmė augti kitas miestelis (nuo 1756 m. minimas kaip Marijampolė), kurį pastačiusi bažnyčią įkūrė grafienė P. Butlerienė. 1750 m. Prienų seniūnė grafienė P. Butlerienė iš marijonų vienuolyno išrūpino Starapolei kunigą ir tarp Šešupės bei Jevonio upių pastatė vienuolyną su bažnyčia. XVIII a. bažnytkaimis išaugo į prekybinį miestelį.

Pastačius marijonų vienuolyną, miestelis pavadintas Marijampole (minima nuo 1756 m.). Dvaras ir kaimas susijungė, 1792 m. vasario 23 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Magdeburgo savivaldos teisių privilegiją ir herbą. 1812 m. gruodžio 5 d. pro Marijampolę grįždamas į Varšuvą pravažiavo imperatorius Napoleonas Bonapartas. 1829 m. baigtas tiesti plentas Peterburgas-Varšuva (su atšaka į Karaliaučių). 1831 m. sukilimo metu 1831 m. balandžio 22 d. įvyko Marijampolės mūšis. 1863 m. sukilimo metu prie Marijampolės vyko aršios dalgininkų kovos su caro kariuomene.

Marijampolė garsi savo šimtamete gimnazija, kurioje mokėsi tautinio atgimimo žadintojai Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu aktyviai veikė „Varpo“ platintojai, susibūrę į slaptą „Sietyno“ organizaciją. Marijampolė nuo senų laikų yra švietimo centras, tarpukario laikotarpiu čia veikė ne viena leidykla, kuria rūpinosi vienuoliai marijonai.

Tarpukariu nutiestas geležinkelis Kazlų Rūda-Šeštokai, 1926 m. pastatyta geležinkelio stotis (archit. Edmundas Alfonsas Frykas). 1931 m. AB „Lietuvos cukrus“ Marijampolėje pastatė cukraus fabriką, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis pramonės objektas. 1936 m. įkurtas „Šešupės“ audimo fabrikas.

19401941 m. sovietų valdžia ištrėmė kelis šimtus Marijampolės apskrities gyventojų. Pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis miestas buvo bombarduotas, prie Šešupės vokiečiai sušaudė žydų tautybės asmenis. 1944 m. gegužės 15 d. SS išformavo nepaklususį generolo Povilo Plechavičiaus vietinės rinktinės padalinį – 2 tūkst. karo mokyklos kursantų.

Sugrįžus frontui SSRS armijos kontražvalgyba „SMERŠ“ Marijampolėje represavo apie 500 asmenų. Pokaryje apylinkėse veikė partizanų „Tauro“ apygardos būriai. Sovietmečiu miestas buvo industrializuotas ir gerokai išaugo, buvo pervadintas LKP lyderio Vinco Kapsuko garbei – Kapsuku, siekiant panaikinti religinį atspalvį miesto pavadinime.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas didelis pramonės automatų gamybinis susivienijimas, putliųjų verpalų fabrikas, pieno konservų kombinatas, automobilių remonto gamykla, grūdų produktų kombinatas, įkurtas agroprekybinis sovietinis ūkis-technikumas. Pastatyti Degučių, Mokolų ir Draugystės mikrorajonai, poilsio parkas, 10 aukštų viešbutis „Sūduva“ (archit. Aldona Kačerauskaitė), universalinė parduotuvė „Gulbė“ (archit. A. Kačerauskaitė), naujas paštas (archit. J. Putna), kraštotyros muziejus.

1977 m. kovo 30 d. miestas tapo respublikinio (nebe rajoninio) pavaldumo miestu. 1997 m. gruodžio 18 d. patvirtintas naujasis Marijampolės herbas. [2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1667 m.  ? Kauno apskritis
17951807 m.  ? Marijampolės apskrities centras Prūsija
1807–1815 m.  ? Varšuvos kunigaikštystė
18161837 m.  ? Augustavo vaivadija
1837–1867 m.  ? Augustavo gubernija
1867–1915 m.  ? Suvalkų gubernija
1919 m. Marijampolės valsčiaus centras
1919–1931 m.  ?
1931–1950 m. Marijampolės valsčiaus centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Marijampolės rajono centras Kauno sritis
1953–1955 m.
1955–1977 m. Kapsuko rajono centras
1977–1989 m.  ? respublikinio pavaldumo miestas, Kapsuko rajono centras
1989–1994 m.  ? respublikinio pavaldumo miestas, Marijampolės rajono centras
1994–1999 m.  ? Marijampolės rajono savivaldybės centras Marijampolės apskrities centras
1999–2002 m. Marijampolės seniūnijos centras Marijampolės savivaldybės centras
nuo 2002 m. 3 miesto seniūnijos (Degučių seniūnija, Mokolų seniūnija, Narto seniūnija), Marijampolės seniūnijos centras


Paminklas Vytautui Didžiajam
Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia XX a. pradžioje

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Kadangi miestelio atsiradimui ir augimui esminės įtakos turėjo marijonai, todėl jų garbei gyvenvietė ir pavadinta (pridedant -polė; maždaug nuo 1756 m.). Kadangi n prieš p lietuvių kalboje dėsningai virsta lūpiniu m, Marijanpolė virto Marijampole. Tačiau sandas -polė nėra vienareikšmiškai aiškinamas: jis galėjo būti graikų kilmės (graikiškai polis – „miestas, pilis“), kadangi Europoje ilgą laiką buvo madinga kurti vietovardžius antikiniais pavyzdžiais (dažniausiai – dvarus, palivarkus ir pan.). Kita vertus, slaviškai pole reiškia „laukas“. Tačiau veikiausiai tikroji bus pirmesnė versija, kadangi tai asmenvardinis vietovardis (slaviška -pole galūnė būdingesnė oronimams, kilusiems nuo bendrinių žodžių), nors ankstesnis gyvenvietės pavadinimas Starapolė yra kilęs nuo bendrinių žodžių (stara – „senas“ + pole – „laukas“). Vincas Kudirka XIX a. pabaigoje raštuose mini miestą kaip Senapilė (plg. dabartinis Kudirkos Naumiestis vadintas Naupile). XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Mariampolė.

1955 m. balandžio 9 d. LSSR AT įsaku [3] Marijampolė buvo pervadinta Kapsuku lietuvių komunistų veikėjo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko garbei (pastarasis tikriausiai reiškia „jaunas kapsas“. Vincas Mickevičius taip aiškindavo: „jeigu Vincas Kudirka-Kapsas, tai aš tik Kapsukas“). 1989 m. kovo 21 d. LSSR AT prezidiumo įsaku miestui vėl sugrąžintas Marijampolės vardas.

Architektūra ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Marijampolėje veikia kelios bažnyčios: Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika, greta – Šv. Jurgio (marijonų) vienuolynas, Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (XIX a. pabaiga), priklausančios Vilkaviškio vyskupijai, Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių Marijampolės Švč. Trejybės cerkvė, priklausanti Marijampolės Švč. Trejybės parapijai. P. Butlerienės g. stovi buvę žydų maldos namai.

Senose miesto kapinėse stovi antkapinis paminklas rašytojai Žemaitei, R. Juknevičiui ir kitiems Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Vytauto g. stovi paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vyteniui (stovėjo dar tarpukariu, atstatytas 2009 m. kovo 7 d., skulptorius Julius Narušis), o miesto parke – dar keli paminklai. 2010 m. pagrindinėje miesto aikštėje pastatytas paminklas lietuvių kalbai, tautai ir pirmam žinomam Lietuvos vardo tūkstantmečio minjėjimui atminti (skulptorius Kęstutis Balčiūnas).

Marijampolėje, Vytauto g. veikia „Tauro“ apygardos partizanų ir tremties muziejus, kitoje Vytauto gatvės pusėje, miesto parke, skulp. A. V. Ambraziūno paminklas „Tauro“ apygardos partizanams. Miesto centrinėje dalyje yra Kultūros centras, jame Stankūnienės dailės galerija.

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Marijampolės dramos teatras
Kultūros rūmai
Marijampolės kolegija

Marijampolėje veikia šios valstybinės švietimo įstaigos:

Kitos:

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2014 m.
1800 m. 1823 m. 1844 m. 1896 m.*[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1931 m. 1939 m.
1 178 1 200 2 984 4 212 6 777 9 488 9 991 15 768
1959 m.sur. 1966 m. 1970 m.sur. 1974 m. 1976 m.[4] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
19 621 25 820 29 073 32 700 35 600 38 824 50 887 48 675
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. 2012 m. 2013 m.
45 268 44 797 44 148 43 495 42 667 41 206 40 332 39 542
2014 m. - - - - - - -
38 846 - - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 41 051 žmonės:[5]

2001 m. gyveno 48 675 žmonės:[6]

1923 m. gyveno 9 488 žmonės:[7]

1897 m. gyveno 6 737 žmonės:[8]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Marijampolės senosiose kapinėse palaidota rašytoja Žemaitė, poetas Petras Arminas-Trupinėlis, užnemunės istorijos autorius kun. Jonas Totoraitis, nepriklausomybės kovų dalyviai. Už kapinių tvoros ant Šešupės kranto pastatyti kryžiai-meno dirbiniai Lietuvos partizanų atminimui.

Miestai-partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Marijampolė išsidėsčiusi 2050,7 ha žemės plote. Šešupė miestą skiria į dvi dalis, kurias jungia 6 tiltai. Didžioji miesto dalis yra dešiniame upės krante. Atstumas nuo Vilniaus – 139 km, nuo Klaipėdos – 236 km.

Seniūnijos[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto dalys[taisyti | redaguoti kodą]

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Iš šiaurės į pietus praeina geležinkelis.

Marijampolė
CONTg +
BSicon CONTg.svg
Kalvarija
BHF +
BSicon BHF.svg
Turgalaukis
BHF +
BSicon BHF.svg
Marijampolė
BHF +
BSicon BHF.svg
Būdviečiai
CONTf +
BSicon CONTf.svg
Vinčai

Per miestą eina pagrindinis kelias:

Vakarų pusėje pagrindinį miesto kelią aplenkia:

Taip pat vakarinėje dalyje, miesto pagrindinis kelias virsta:

Pietuose eina kelias:

Pramonė[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1977 m. mieste veikia Marijampolės Pieno Konservų kombinatas. Pietrytiniame miesto pakraštyje – seniausias Lietuvoje cukraus fabrikas (dab. „Arvi cukrus“). Savo veiklą vykdo pakavimo įmonė AB Fasa. 2011 m. šalia miesto įkurta Marijampolės LEZ.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Mažoji medinė Marijampolės krašto architektūra (sud. Danutė Katkuvienė, Romas Linionis). – Marijampolė: Piko valanda, 2008. – 164 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-642-67-1
  • Senoji Marijampolė fotografijose: fotoalbumas (sud. Valentinas Juraitis). – Vilnius: Žemės trauka, 2011. – 136 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-810-06-3

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]