Antanas Smetona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

**Antanas Smetona**

Kelintas:	Pirmas Lietuvos prezidentas
Prezidentavo:	1919 m. balandžio 4 d. – 1920 m. birželio 19 d.
Ankstesnis:	niekas
Vėlesnis:	Aleksandras Stulginskis
Gimė:	1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnis, Lietuva
Mirė :	1944 m. sausio 9 d. Klyvlendas, Ohajus, JAV
Politinė partija:	Lietuvių tautininkų sąjunga
Sutuoktinis:	Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė
Parašas:	[[Image:{{{signature}}}\|128px]]

Antanas Smetona – tarpukario Lietuvos Respublikos politikas, prezidentas. Gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Ukmergės apskrities Taujėnų valsčiaus Užulėnio kaime, mažažemių valstiečių šeimoje. Žuvo neaiškiomis aplinkybėmis 1944 m. sausio 9 d. gaisre Klyvlende (JAV). 1975 m. jo palaikai buvo perkelti iš Klivlendo „Knollwood Cemetery Mausoleum“ į „All Souls“ kapines Chardon mieste (Ohajo valstija).

Turinys

1 Biografija
- 1.1 Išsilavinimas
- 1.2 Veikla
2 Bibliografija
3 Šaltiniai

[taisyti] Biografija

[taisyti] Išsilavinimas

Baigė Taujėnų pradinę mokyklą, privačiai mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje (Latvija), 1893 m. baigė Palangos progimnaziją, išlaikė egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, bet persigalvojo ir įstojo į Mintaujos gimnaziją. Mintaujos gimnazijoje kartu su Jonu Jablonskiu ir Vincu Kudirka priklausė slaptai lietuvių organizacijai. Iš gimnazijos pašalintas už tautinius reikalavimus bei atsisakymą melstis rusiškai.

1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją. Įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, du kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. Baigė 1902 m. Dirbo Vilniaus Žemės banke.

[taisyti] Veikla

1902–1907 m. buvo Lietuvių demokratų partijos narys. 1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo darbe. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto I vicepirmininkas, pirmininkas.

1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos pirmininku (1917–1919 m.). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919 m. balandžio 4 d. – 1920 m. balandžio 19 d. pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas.

1920–1924 m. Lietuvių tautos pažangos partijos vadovas. 1923 m. lapkričio mėn. valdžios kelias dienas kalintas už Augustino Voldemaro straipsnio spausdinimą savo redaguojamame „Vaire“. Iki 1924 m. dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. 1924 m. vienas Lietuvių tautininkų sąjungos organizatorių, jos pirmininkas (1925–1926 m). 1926 m. gruodžio 17 d. vienas karinio valstybinio perversmo vadovų. 1926 m. gruodžio 17 d. paskelbiamas Lietuvos Respublikos Valstybės Vadu, gruodžio 19 d. išrinktas prezidentu, juo perrenkamas 1931 ir 1938 metais. Prezidentu išbuvo iki 1940 m. birželio 15 d.

Po Maskvos ultimatumo ir valstybės tarybos atsisakymo priešintis, 1941 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją ir pagaliau – į JAV.

1921–1924 m. redagavo įvairius leidinius. 1923–1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką. 1926 m. docentas. 1932 m. Vytauto Didžiojo universitete suteiktas filosofijos garbės daktaro laipsnis. 1924–1940 m. Tarptautinio banko valdybos vicepirmininkas. Įvairių draugijų ir bendrovių steigėjas bei vienas vadovų.

Bendradarbiavimo „Vilniaus žiniose“. Redagavo „Lietuvos ūkininką“, leido „Viltį“, leido ir redagavo „Vairą“, „Lietuvos aido“ leidėjas ir atsakingasis redaktorius. Yra paskelbęs originalių ir verstinių filosofijos ir kitų mokslų darbų.

Antanas Smetona

Smetona gana palankiai vertino korporatyvizmą, jo atsiradimą siedamas su liberalizmo santvarkos ar net epochos pabaiga. Kritikavo liberalizmą už egocentriškumo aspektą jame, buvo griežtas antikomunistas, dėl to vėliau tiek liberalų, tiek komunistų buvo apibūdinamas kaip fašistas. Tačiau Smetona mieliau propagavo savitą kelią teigdamas, kad negalima aklai kopijuoti fašizmo ar kitų svetimų santvarkų, nes kiekviena tauta gyvenanti savitose sąlygose, ir jai tinkanti tik savita prie tų sąlygų pritaikyta politinė sistema. Griežtai kritikavo nacizmą ir jo rasinio bei tautinio elitarizmo nuostatas, teigė kiekvieną tautą esant vertybe savaime.

Smetonos įsivaizduojamos autoritetinės santvarkos bruožai ryškėja iš keleto jo pasisakymų. Kreipimęsi į Tautininkų Sąjungą „Tauta ir jos valdžia“ Smetona atmeta vienpartinės sistemos galimybę. Prezidentas negalįs būti varžomas nei partijų nei vienos kurios partijos. Tiktai vieningos disciplinos būdu galima užtikrinti atsakomybę, kuri prapuolanti kolektyviai priimant sprendimus, kadangi konkurencija skatinanti sumaištį, o nesant vieno atsakingo asmens, neįmanoma ir pareikalauti atsakomybės iš valdžios institucijų. Tačiau konkrečiau apibūdinti kaip turi atrodyti autoritetinė santvarka kaip viena iš alternatyvų liberalizmui šalia fašizmo ar komunizmo Smetona niekur nesiėmė.

[taisyti] Bibliografija

Raštai (4 t.; „Vienybės gairėmis“, „Šviesos takais“, „Atgimstant“, „Lietuvių santykiai su lenkais“); Kaunas, 1930–1931 m.
„A. Smetonos pasakyta parašyta“; Kaunas, 1935 m.
Rinktiniai raštai; Kaunas, 1990 m.

[taisyti] Šaltiniai

Lietuvos istorija
Smetona A. Rinktiniai raštai; Kaunas, 1990 m.

Anksčiau valdė: Postas sukurtas	Lietuvos prezidentas 1919–1920	Vėliau valdė: Aleksandras Stulginskis
Anksčiau valdė: Kazys Grinius	Lietuvos prezidentas 1926–1940	Vėliau valdė: Algirdas Brazauskas