Vilniaus oro uostas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Vilniaus tarptautinis oro uostas | |||
 |
|||
| IATA: VNO - ICAO: EYVI | |||
|---|---|---|---|
| Parametrai | |||
| Oro uosto tipas | civilinis | ||
| Operatorius | LR Susisiekimo ministerija | ||
| Miestas | Vilnius | ||
| Aukštis virš jūros lygio | 197 m | ||
| Koordinatės | 54°38'03"N 25°17'09" E | ||
| Tinklapis | Tarptautinis Vilniaus Oro Uostas | ||
| Pakilimo takai | |||
| Kryptis | Matmenys | Paviršius | |
| ilgis (m) | plotis (m) | ||
| 02/20 | 2515 | 50 | asfaltinis betonas |
Vilniaus tarptautinis oro uostas (IATA kodas: VNO, ICAO kodas: EYVI) – didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, įsikūręs Vilniaus pietinėje dalyje, Naujininkų seniūnijoje, ant plynaukštės, apie 7 km nuo Vilniaus centro. Atidarytas 1944 m.
Turinys |
[taisyti] Veikla
Vilniaus tarptautinis oro uostas, kaip savarankiška valstybės įmonė veikia nuo 1991 m. rugsėjo 30 d., steigėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Aptarnauja virš 1 000 000 keleivių per metus (2007 m. – 1 717 222), keleivių srautas kasmet didėja.
[taisyti] Statistika
[taisyti] Aptarnautų keleivių statistika
| Metai | Aptarnauti keleiviai |
|---|---|
| 1992 | 248 520 |
| 1993 | 230 200 |
| 1994 | 352 373 |
| 1995 | 355 638 |
| 1996 | 370 537 |
| 1997 | 410 879 |
| 1998 | 461 989 |
| 1999 | 480 708 |
| 2000 | 521 529 |
| 2001 | 584 171 |
| 2002 | 634 991 |
| 2003 | 719 850 |
| 2004 | 994 164 |
| 2005 | 1 281 872 |
| 2006 | 1 451 000 |
| 2007 | 1 717 222 |
[taisyti] Baltijos valstybių oro uostų lyderiai
| Vieta | Miestas | Oro uostas | Aptarnauti keleiviai (2007) |
|---|---|---|---|
| 1. |  Ryga |
Rygos oro uostas | 3 160 954 |
| 2. |  Talinas |
Talino oro uostas | 1 728 430 |
| 3. |  Vilnius |
Vilniaus oro uostas | 1 717 222 |
| 4. | Kaunas |
Kauno oro uostas | 391 000 |
| 5. | Palanga |
Palangos oro uostas | 93 379 |
[taisyti] Terminalas
Senasis terminalas pastatytas 1954 m. 1993 m. oro uostas buvo išplėstas, senąjį terminalo pastatą sujungus su naujai pastatytu keleivių išvykimo terminalu. 2007 m. atidarytas naujas keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno sutarties reikalavimus. Bendras oro uosto terminalų plotas sudaro 34 tūkst. kv. m.
Atvykimo salė yra pirmąjame terminalo aukšte, kuri skirstoma į 3 sektorius. Pagrindiniu A sektoriumi naudojasi didžiausia dalis atvykstančių keleivių. Jis koridoriais susisiekia su iš kairės pusės esančiu sektoriumi B ir iš dešinės pusės esančiu sektoriumi C.
Išvykimo salė yra antrajame terminalo aukšte, kur įrengta 30 keleivių registracijos vietų bei 14 išvykimo vartų.
[taisyti] Ateities planai
Nacionalinė aviakompanija FlyLAL yra parengusi naujo oro uosto terminalo statybos projektą, pagal kurį planuoja pastatyti privatų keleivių terminalą, kurio pajėgumas bus 2 mln. keleivių per metus. Statybas planuojama pradėti 2008 m. pabaigoje ir pastatyti iki 2009 m. pabaigos. Įgyvendinus bendrovės planuojamą investicinę programą, bendras Vilniaus oro uosto pajėgumas būtų 5 mln. keleivių per metus.
[taisyti] Kryptys ir aviakompanijos
Iš Vilniaus oro uosto reguliarius skrydžius pagal tvarkaraštį vykdo 13 oro linijų bendrovių: 12 iš jų perveža keleivius ir 1 užsiima krovinių pervežimu. Kitos oro linijų bendrovės vykdo užsakomuosius skrydžius
[taisyti] Reguliarūs skrydžiai
Didžioji Britanija: Londonas - Getviko oro uostas (airBaltic, FlyLAL), Stanstedo oro uostas (FlyLAL)
Ispanija: Barselona (airBaltic, FlyLAL), Malaga (FlyLAL), Maljorkos Palma (FlyLAL)
Moldavija: Kišiniovas (airBaltic)
Nyderlandai: Amsterdamas (FlyLAL)
Prancūzija: Paryžius (airBaltic, FlyLAL)
Švedija: Stokholmas (airBaltic, FlyLAL), Vekšis (FlySmaland)
Ukraina: Kijevas (FlyLAL), Odesa (airBaltic), Simferopolis (airBaltic)
Vokietija: Berlynas (airBaltic), Diuseldorfas (airBaltic), Frankfurtas (FlyLAL, Lufthansa), Hamburgas (airBaltic), Miunchenas (airBaltic)
[taisyti] Užsakomieji skrydžiai
Užsakomuosius skrydžius iš Vilniaus oro uosto vykdo aviakompanijos:
[taisyti] Avarijos ir incidentai
2007 m. rugsėjo 12 d. Skandinavijos avialinijų lėktuvas Dash-8-400, reiso numeris 2748, pakilo iš Kopenhagos oro uosto skrydžiui į Palangą. Lėktuvu skrido 48 keleiviai ir 4 įgulos nariai. Lėktuvui pradėjus leistis Palangos oro uoste, pilotai pastebėjo, kad neužsifiksavo dešinės pusės važiuoklės ratas. Maždaug valandą sukus ratus virš Palangos oro uosto ir pasikonsultavus su bendrovės vadovybe Kopenhagoje bei Vilniaus oro uostu, priimtas sprendimas leistis sostinėje, nes čia platesni nusileidimo takai ir stipresnės gelbėjimo tarnybų pajėgos. Nusileidęs lėktuvas Vilniaus oro uoste virto ant dešiniojo sparno ir sustojo pasisukęs 90 laipsnių kampu. Niekas iš 48 keleivių ir 4 įgulos narių rimčiau nenukentėjo, jie buvo evakuoti per avarinius išėjimus. Medikų pagalbos prireikė tik stiuardui.
[taisyti] Susisiekimas
[taisyti] Autobusai
Vilniaus oro uostą ir miesto centrą jungia trys tiesioginiai savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" transporto maršrutai:
- 1 maršrutas: Oro uostas - Stotis
- 1A maršrutas: Rodūnios kelio st. - Stotis (Rodūnios kelio stotelė yra priešais trumpalaikio ir ilgalaikio automobilių stovėjimo aikštelę Nr. 4)
- 2 maršrutas: Oro uostas - Lukiškių aikštė - Šeškinė
[taisyti] Traukiniai
- Pagrindinis straipsnis: Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis
2008 m. birželio mėnesį buvo pradėta statyti Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis, o rudenį bus atidaryta geležinkelio jungtis tarp Vilniaus oro uosto ir Vilniaus centrinės geležinkelio stoties. Vilniaus oro uostas bus vienintelis oro uostas Baltijos šalyse, turintis tiesioginę jungtį su miesto centru.
Šiuo maršrutu preliminariai planuojama 30 reisų iš Vilniaus ir 31 reisas iš Oro uosto per dieną. Atstumas nuo Oro uosto iki Vilniaus centrinės geležinkelio stoties yra 4,3 km., todėl keleiviams kelionė truks ne ilgiau kaip 12 minučių. Tai greičiausias būdas pasiekti oro uostą iš centrinės miesto dalies. Planuojama, kad intervalas tarp reisų bus nuo 15 min. piko metu iki 50 min. ne piko metu.
