Vincas Grybas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vincas Grybas
Vincas Grybas.jpg
Gimė: 1890 m. spalio 3 d.
Peleniai, Lukšių valsčius
Mirė: 1941 m. liepos 3 d. (50 metų)
Rotuliai, Jurbarko valsčius
Vaikai:

Gediminas, Rasa

Veikla: dailininkas, skulptorius, visuomenės veikėjas
Partija: 1919 m. Lietuvos socialdemokratų partija
Commons-logo.svg Vikiteka: Vincas GrybasVikiteka

Vincas Grybas (1890 m. spalio 3 d. Peleniuose, Lukšių valsčius1941 m. liepos 3 d. nužudytas Rotuliuose prie Jurbarko) – Lietuvos skulptorius, politinis bei visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

18961898 m. mokėsi Lukšių pradžios mokykloje. 19041910 m. mokėsi privačioje Varšuvos dailės mokykloje, 1910–1914 m. studijavo (su pertrauka) Varšuvos dailės mokykloje, pas skulptorių Pijų Velonskį.

Prasidėjus I Pasauliniam karui, 1914–1917 m. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, įsitraukė į revoliucinį judėjimą.

1918 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Misiūnų kaime netoli Ilguvos. 1919 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1920 m. kovo 1 d. – 1921 m. liepos 15 d. Šakių apskrities valdybos pirmininkas. 19221923 m. vadovavo Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos valdybos Importo-eksporto skyriui.

1923–1925 m. studijavo Kauno meno mokykloje pas Kajetoną Sklėrių. 1925–1928 m. studijavo skulptūrą ir keramiką Paryžiuje: Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Cbaumière) pas Emilį Antuaną Burdelį, Sevro taikomosios dailės aukštojoje mokykloje (École nationale supérieure de ceramique) ir Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje (Conservatoire national des arts et métiers).

Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. 1927–1928 m. keliavo po Italiją, Vokietiją, Austriją, Čekoslovakiją.

1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Meškeliūnų kaime, Paežerėliuose. Nuo 1929 m. gyveno Jurbarke. Buvusioje Vasilčikovo dvaro kontoroje įsirengė gyvenamąjį namą, skulptūros dirbtuvę, liejyklą. Čia sukūrė žymiausius monumentalius paminklus: Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, Vinco Kudirkos, Petro Vileišio. [1]

Palaikė ryšius su LKP pogrindžio veikėjais. Prasidėjus sovietinei okupacijai, 19401941 m. aktyviai dalyvavo visuomeninėje-politinėje veikloje (ypač Liaudies Seimo rinkimų kampanijoje). [2]


Vinco Kudirkos paminklas Kudirkos Naumiestyje
Žemaičio skulptūra Raseiniuose

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. Kūriniams būdingas romantinis pakilumas (paminklai), psichologiškumas (portretai), apibendrintos realistinės formos, kai kada dekoratyvi stilizacija.

Žymiausi kūriniai:

Atminimo įamžinimas[taisyti | redaguoti kodą]

1947 m. Jurbarke įkurtas kraštotyros muziejus. 1960 m., išplėtus skulptoriaus darbų ekspoziciją, muziejui suteiktas V. Grybo memorialinio muziejaus pavadinimas. Pirmajame pastato aukšte eksponuojamos su skulptoriaus gyvenimu susijusios nuotraukos, dokumentai, asmeniniai daiktai, baldai, liaudies meno rinkinys. Antrajame aukšte veikia liaudies menininkės miniatiūrų meistrės Lidijos Meškaitytės akvarelių paroda.

1960 m. Lukšių vidurinei mokyklai suteiktas Vinco Grybo vardas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. - Vilnius: Mintis, 1984. - 79-80 psl.
  2. Giedrė Jankevičūtė. Vincas Grybas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 657 psl.
  3. http://www.muziejai.lt/kaunas/karo_ekspozicijos.htm Vytauto kapelos ekspozicija Karo muziejuje

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vincas Grybas: gyvenimo ir kūrybos drama (sud. Nijolė Tumėnienė). – Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2004. – 191 p.: iliustr. – ISBN 9986-669-35-9

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]