Vilnius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Vilnius | |||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  |
|||||||||||||||
 Viduryje kairėje: Vilniaus arkikatedra bazilika Viduryje dešinėje: Šv. Onos bažnyčia Trečiojoje eilėje: Šnipiškės Apačioje: LR Prezidentūra. |
|||||||||||||||
  Vilnius
|
|||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
|||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva |
||||||||||||||
| Apskritis: |  Vilniaus apskritis |
||||||||||||||
| Savivaldybė: | Vilniaus miesto savivaldybė | ||||||||||||||
| Įkūrimo data: | 1323 (pirmą kartą paminėtas) | ||||||||||||||
| Meras: | Vilius Navickas | ||||||||||||||
| Gyventojų : | 546 733 | ||||||||||||||
| Plotas: | 401 km² | ||||||||||||||
| Tankumas (2009): | 1 363 žm./km² | ||||||||||||||
| Pašto kodas: | centrinis LT-01001 | ||||||||||||||
| Tinklalapis: | www.vilnius.lt | ||||||||||||||
 Vikiteka: |
VilniusVikiteka | ||||||||||||||
|
|||||||||||||||
Vilnius – Lietuvos sostinė ir didžiausias šalies miestas, Vilniaus apskrities, rajono ir miesto savivaldybės centras. Įsikūręs šalies pietryčiuose, Neries ir Vilnios santakoje, 24 km nuo Baltarusijos sienos. Vilnius yra arkivyskupijos centras, nuo 1579 m. - universitetinis miestas. Sostinėje veikia LR aukščiausios valdžios institucijos – Prezidentūra, Seimas, Vyriausybės ministerijos, Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai, užsienio valstybių ambasados ir atstovybės, diplomatinės misijos, tarptautinių organizacijų atstovybės. Mieste yra 45 pašto skyriai. Vilniaus senamiestis yra vienas didžiausių Rytų Europoje ir 1994 m. įrašytas Pasaulio paveldo sąrašą.
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] Įkūrimas
Nėra tiksliai nustatyta kada įsikūrė Vilniaus gyvenvietė – apie miesto įkūrimą byloja legenda. Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose kunigaikščio Gedimino 1323 m. rašytame laiške Vokietijos miestams, kuriame jis kvietė vokiečius ir žydus keltis į Vilnių. 1387 m. kovo 11 d. (ar gegužės 6 d.) Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teises. 1397 metais įkurta pirmoji mokykla, buvusi prie katedros ir turėjusi privilegijų. 1495 m. įkurtas pirmasis LDK auksakalių cechas.
XIV a. 2-ojoje pusėje Vilniaus seniūnu buvo Dirsūnas.
[taisyti] Plėtra
Tarp 1503 ir 1522 m. miestas buvo apjuostas siena su devyneriais vartais ir trim bokštais. 1539 m. jis pavaizduotas Olafo Magnuso sudarytame žemėlapyje „Carta Marina“. 1579 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste įkūrė universitetą. Universitetas greitai tapo svarbiausiu regiono moksliniu ir kultūriniu centru. Vilnius taip pat tapo žydų kultūros Šiaurės Europoje centru. XVI a. veikė kelios mokyklos, ginklų liejykla, išspausdintos pirmosios lietuviškos, latviškos ir baltarusiškos knygos.
Miestas augo abipus Neries, jame veikė keli malūnai, plytinė, kalkinė, parako, popieriaus, stiklo dirbtuvės. 1610 m. liepos 1 d. Vilnių nusiaubė didelis gaisras, labai nukentėjo Vilniaus universitetas, jo biblioteka ir archyvas.
[taisyti] Švedų tvanas ir Rusų armijos puolimas
„Tvano“ metu 1655 m. rugpjūčio 9 d. į Vilnių įžengė Rusijos caras Aleksejus Michailovičius ir miestą pirmą kartą užėmė ir valdė Rusijos armija. Miestas kelias dienas buvo plėšiamas, sudegintas, didelė dalis gyventojų - apie 15 ar 25 tūkst. išžudyta. Daug jų žuvo prie Žaliojo tilto bei Bernardinų Bažnyčios. Nors caro rusai paliko miestą po 13 metų, bet Vilniaus augimas ilgam buvo sustabdytas. Šiaurės karo metu (1702 ir 1707 m.) Vilnių buvo užėmusi švedų kariuomenė. XVIII a. miesto augimą stabdė dideli gaisrai 1737 m., 1745 m., 1747 m. Nepaisant to, XIX a. pradžioje miesto gyventojų skaičius pasiekė 20 000 ir tai buvo vienas didžiausių Šiaurės Europos miestų.
[taisyti] Rusijos imperijos sudėtyje
Nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo kaip ir visa Lietuva Vilnius buvo Rusijos imperijos sudėtyje, buvo gubernijos centras. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą kaip nacionalistinių jėgų židinį, kuriame veikė ir patriotinės filaretų bei filomatų organizacijos. Vilnius vystėsi kaip Rusijos gubernijos sostinė, tačiau turėjo ir regioninę reikšmę. XIX a. iki išaugant Minsko svarbai Vilnius buvo baltarusių nacionalinio judėjimo centras. Svarbiausi baltarusių poetai ir rašytojai savo darbus spausdino Vilniuje.
Pagal statistiką 1836 m. Vilniuje gyveno 56 tūkst. gyventojų - iš jų 20,6 tūkst. žydų (36 proc.), o 1875 m. iš 82,7 tūkst. Vilniaus gyventojų žydų buvo jau 38,9 tūkst. (47,5 proc.). 1897 m. surašymo duomenimis, Vilniaus gubernijoje gyveno net 204 261 žydai (apie 13 proc. gubernijos gyventojų). Vilniuje žydų skaičius nuo 1836 iki 1897 m. padidėjo nuo 20 646 iki 63 841, t. y. 40 proc. Didžioji jų dalis buvo ne vilniečiai, o atvykėliai iš kitur. Vilniaus gubernijos miestuose gyveno 83,6 proc. žydų, o išstūmus juos iš kaimų 1908-1911 m. jų skaičius pakilo iki 90 proc. Jau XIX a. Vilnius tapo ne tik stambiausiu žydų kultūriniu centru, kuriame veikė dešimtys jų kultūrinių ir šalpos organizacijų, stipriu tarptautinio sionizmo centru, skatinusiu reemigraciją į Izraelį, bet ir pirmos Rusijos marksistinės partijos BUND lopšiu, padėjusiu po metų pagrindus ir RSDP įkūrimui Minske. Tai sąlygojo ženklios dalies žydų bedarbystė, skurdas, o taip pat ir 1827 -1855 m. laikotarpis, kada caro Nikolajaus I įsaku mažamečiai skurdžių žydų vaikai buvo pradėti imti į rekrūtus 25 metams ir perkrikštijami.
1895 m. Vilniuje lankėsi Vladimiras Leninas.
[taisyti] Vokiečių okupacija ir bolševikų Litbel
1915-1918 m. Vilniuje šeimininkauja vokiečiai. 1918 m. vasara Lietuvos Taryba, siekdama nepriklausomybės nuo Vokietijos, paskelbia Lietuvą monarchine valstybe ir pakviečia kunigaikštį Wilhelmą von Urach'ą iš Voketijos tapti jos valdovu. Kunigaikštis turėjo būti karūnuotas karaliumi Mindaugas II (1918 m. liepos 11 – 1918 m. lapkričio 2 d.), Vilnius vos ne paskelbiamas įkurtos Lietuvos Karalystės sostine. Vėliau, kilus lenkų-vokiečių konfliktui, Lenkija užima Vilnių. Po trijų dienų miestą užima bolševikai ir 1919 m. vasarį paskelbia Vilnių naujai sukurtos valstybes, Lietuvos-Baltarusijos Socialistines Respublikos (Litbel), sostine.
[taisyti] Lenkų aneksija
1920 m. Vilnių okupavus ir netrukus aneksavus Lenkijai, Lietuvos sostinė buvo perkelta į Kauną. 1919 - 1939 m. Vilniuje veikė lenkiškas Stepono Batoro universitetas. Jame mokėsi ir būsimasis Nobelio premijos laureatas rašytojas Česlovas Milošas. 1931 m. lapkritį Vilniuje įvyko susidūrimai tarp lenkų ir žydų.
[taisyti] Antrasis pasaulinis karas
1939 m. rugsėjo 18 d. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui tarybinė armija užėmė Vilnių. 1939 spalio 10 pagal susitarimą Vilnius buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių džiūgaujant vietiniams lietuviams. Didžiojoje sinagogoje įvyko pamaldos ir buvo meldžiamasi už Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, Lietuvos vyriausybę ir kariuomenės vadovybę, sugiedotas Lietuvos himnas. 1939 m. Vilniaus universitetas atnaujino darbą, atkėlus iš Kauno Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetus. 1940 m. vasarą kartu su visa Lietuva Vilnius buvo okupuotas ir aneksuotas Tarybų Sąjungos (Kaunas faktiškąja Lietuvos sostine liko iki 1944 m. vasaros, t. y. iki antrosios tarybinės okupacijos pradžios). Universitetas 1940 m., Lietuvai tapus Tarybų Sąjungos dalimi buvo pertvarkytas pagal tarybinių universitetų pavyzdį.
1941 m. vasarą vokiečių kariuomenei užėmus Lietuvą, didžioji dauguma žydų gyventojų tapo nacionalsocialistų vykdytos žydų naikinimo politikos aukomis. Daug jų buvo suvaryti į getą Vilniaus senamiestyje, išvežti į koncentracijos stovyklas ir ten nužudyti. 1943 m. okupantai vokiečiai uždarė universitetą ir jis vėl atvėrė duris 1944 m. rudenį. 1941–1944 m. miestas Ostlando sudėtyje buvo kaip atskira Vilniaus miesto apygarda. Per karą sugriauta apie 40 proc. namų.
[taisyti] Tarybų Sąjungos laikotarpis
1944 m. rugsėjo 13 d. Vilnių užėmė III Baltarusijos fronto kariuomenė (vadas – generolas Ivanas Černiachovskis), prieš tai užėmusi Nemenčinę ir Naująją Vilnią. Vilnius tapo Lietuvos TSR sostine. Sovietų valdžia ėmėsi atstatyti karo apniokiotą Vilnių. Prasidėjo daugiabučių namų ir naujų Vilniaus rajonų statyba Naujamiestyje, Žirmūnuose, Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse. Vykdant rusinimo politiką į Vilniuje statomas gamyklas buvo perkeliami kitataučiai darbininkai, Vilniaus teritorijoje Šiaurės miestelyje pastoviai buvo dislokuotas tarybinės armijos pulkas.
Pokariu Vilniuje ėmė sparčiai vystytis ekonomika: mašinų pramonė, metalo apdirbimas, statybų, medienos, lengvoji, maisto, chemijos pramonė. Įkurtos didelės staklių gamyklos („Komunaras“, „Žalgiris“), elektrotechnikos gamykla „Elfa“, baldų kombinatai, konditerijos fabrikas „Pergalė“, siuvimo fabrikas „Lelija“, plastmasės, skaičiavimo mašinų gamyklos, mašinų kombinatas. Pastatyta Vilniaus termofikacinė elektrinė.
[taisyti] Nepriklausomybės atgavimas
1990 m. kovo 11 d. Lietuva pasiskelbė nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos.
1991 m. sausio 9 d. Sovietų Sąjunga pasiuntė karius į Vilnių. Sausio 13-ąją Sovietų armija užėmė Televizijos bokštą. Žuvo 14 civilių. Rugpjūčio 23 dieną, po nepavykusio pučo Rusijoje, nugriautas paminklas Leninui.
1994 m. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
2009 m. Vilnius tapo Europos kultūros sostine.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Vilniui vardą bus davusi Vilnios upė, tekanti pro miestą. Upėvardis Vilnia sietinas su bendriniu lietuvių kalbos žodžiu vilnia (bendrinėje kalboje įsigalėjęs variantas vilnis), reiškiančiu banga – iš tiesų Vilnia yra srauni, banguota upė. Senoji Vilniaus vardo forma Vilnia žinoma rytų Lietuvos tarmėse. Apie XV a. įsigalėjo vardo forma Vilnius, kuri padaryta pagal tą patį modelį kaip Alyta (upės vardas) ir Alytus (miesto vardas). Vardo Vilnius formos yra užrašytos XVI amžiaus lietuviškuose raštuose. Lotynų kalboje yra išlikusi senoji Vilniaus vardo forma Vilna. Lenkų kalboje dėl tarimo ypatybės[reikalingas šaltinis] miesto pavadinimas ilgainiui pakeitė galūnę ir yra bevardės giminės – Wilno.
[taisyti] Gamta ir heografija
Vilnius yra pietrytinėje Lietuvoje. Išsidėstęs Vilnios ir Neries santakoje. Apie 20 km į pietus nuo geografinio Europos centro.
Vilnius yra 312 km nuo Baltijos jūros.
Miesto plotas yra 402 kv. km. Pastatai sudaro 20,2 % miesto teritorijos. Miškai sudaro 43,9 % miesto, o vandenys 2,1 %
[taisyti] Klimatas
Klimatas yra žemyninis. Šiltos vasaros ir šaltos žiemos. Vidutinė metinė temperatūra yra +6,1 °C. Šalčiausia būna sausį, kai vidutinė temperatūra būna -5 °C, o šilčiausia liepa, kai vidutinė temperatūra būna 17 °C. Vidutinis kritulių kiekis - 664 milimetrai.
Vilniuje pasitaiko šiltų vasarų, kai įšyla per 30 laipsnių. Taip pat galimos sausros, kurios gali tęsti savaites.
Būna ir šaltų žiemų, kai naktimis atšąla net iki -30 °C. Tada užšąla upės.
Sniego danga Vilniuje, kaip ir visoje Rytų Lietuvoje, būna storesnė, negu kitose Lietuvos vietose.
 Vilniaus klimatas  |
|||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Rekordinė aukščiausia °C | 10,9 (2007) | 13,5 (1990) | 19,5 (1968) | 28,2 (1950) | 31,8 (1931) | 33,4 (1940) | 35,4 (1959) | 34,5 (1992) | 31,5 (1992) | 24,5 (1942) | 15,5 (2002) | 10,5 (1960) | 35,4 (1959) |
| Vidutinė aukščiausia °C | -2,0 | -0,7 | 4,2 | 10,2 | 17,5 | 19,2 | 20,3 | 21,2 | 15,3 | 9,2 | 3,1 | 0,5 | 9,8 |
| Vidutinė temperatūra °C | -5,0 | -4,3 | -0,3 | 5,7 | 12,6 | 15,3 | 16,7 | 16,3 | 11,3 | 6,1 | 0,9 | -2,5 | 6,1 |
| Vidutinė žemiausia °C | -7,2 | -6,8 | -3,0 | 1,1 | 6,7 | 8,9 | 10,4 | 11,4 | 6,5 | 2,6 | -1,9 | -4,4 | 2,0 |
| Rekordinė žemiausia °C | -37,2 (1940) | -35,8 (1956) | -29,6 (1964) | -14,4 (1931) | -3,6 (1900) | 0,0 (1982) | 3,5 (1977) | 1,0 (1966) | -4,4 (1931) | -14,4 (1956) | -22,8 (1890) | -30,5 (1978) | -37,2 (1940) |
| Krituliai mm | 41 | 30 | 38 | 49 | 44 | 76 | 92 | 66 | 69 | 55 | 49 | 55 | 664 |
| Duomenys: Vilniaus klimatas[1] 2009 01 15 | |||||||||||||
[taisyti] Rajonai
Pagal Vilniaus bendrąjį planą, miestas yra suskirstytas į 41 rajoną:
[taisyti] Miesto dalys
[taisyti] Kraštinės koordinatės
 |
54° 49' 20‘’ | |
|||||||||
| 25° 01' 40‘’ |
|
25° 28' 50‘’ | |||||||||
| 54° 34' 00‘’ |
[taisyti] Gyventojai
1920—1939 m. Vilnius priklausė Lenkijai ir jame gyveno daugiausiai lenkai ir žydai. Dabar lietuviai yra vyraujanti grupė: 2001 m. Vilniuje gyveno 542 287 žmonės. Iš jų etniniai lietuviai sudarė 57,8 %, lenkai 18,7 %, rusai 14 %, baltarusiai 4 %, žydai 0,5 %, kiti – 5 %.
 |
||||||||||
| 1769 m. | 1811 m. | 1818 m. | 1823 m. | 1834 m. | 1859 m. | 1875 m. | 1897 m.sur. | 1909 m. | 1916 m. | 1919 m. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 17 500 | 56 300 | 33 600 | 46 700 | 52 300 | 58 200 | 82 700 | 154 532 | 205 200 | 140 800 | 128 500 |
| 1923 m.sur. | 1931 m. | 1939 m. | 1941 m. | 1944 m. | 1951 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | - |
| 167 400 | 195 071 | 209 442 | 270 000 | 110 000 | 179 000 | 236 100 | 370 153 | 475 825 | 576 747 | 542 287 |
[taisyti] Kultūra
[taisyti] Senamiestis
Vilniaus senamiestis yra urbanistikos paminklas, 1994 įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia išlikę nemažai autentiškų XIV–XIX a. pastatų. Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių.
Vilnius dėl savo unikalaus kraštovaizdžio ir architektūros laikomas viena gražiausių Europos sostinių.
[taisyti] Religija
Vilniuje yra net 23 vienuolynai – daugiau nei bet kur kitur Lietuvoje.
[taisyti] Katalikai
Mieste išliko apie 40 įvairių stilių bažnyčių (daugiau apie miesto bažnyčias žr. čia):
- Dievo Apvaizdos, Švč. Jėzaus Širdies parapijos bažnyčia;
- Visų Šventųjų bažnyčia;
- Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia;
- Šv. Teresės bažnyčia;
- Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia;
- Šventosios Dvasios bažnyčia
- Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia;
- Šv. Mikalojaus bažnyčia – seniausia Lietuvos bažnyčia (1320), pastatyta vokiečių;
- Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia;
- Gotikinio stiliaus Šv. Onos bažnyčia, pastatyta XV a.;
- Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia;
- Klasicizmo stiliaus Vilniaus arkikatedra bazilika su gotikos bei renesanso stilių įtaka ir baroko elementais. Pirmą kartą pastatyta XIII a., vėliau keletą kartų atstatyta;
- Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia.
[taisyti] Sentikiai
Vilniuje sentikiai įsikūrė apie 1825–1830 metus. Šiuo metu tai yra viena didžiausių sentikių bendruomenių Baltijos šalyse. Jiems priklauso Vilniaus Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė (pastatyta 1904–1905 metais), nuo XIX a. pradžios veikiančios kapinės.
[taisyti] Kitos religijos
Mieste yra Vilniaus Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvė ir kitos stačiatikių cerkvės (daugiau apie miesto cerkves žr. čia), Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia, dvi žydų religinės bendruomenės, morse stiliumi statyta Žydų sinagoga, musulmonų sunitų bendruomenė ir kt.
 |
Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį šabloną. |
[taisyti] Vilnius 2009 m. - Europos kultūros sostinė
Vilnius 2009 m. tapo Europos kultūros sostine. Jame jau vyksta kultūros renginiai, kuriems skirtas nemenkas finansavimas. Šios programos rėmuose vyksta parodos, pasirodymai, meninės akcijos - "Menas netikėtose erdvėse", ""Pasaulio muzikos dienos", "Gyvosios istorijos programa" ir kt.
[taisyti] Miesto objektai
[taisyti] Pamėnkalnis (Tauro kalnas)
Pamėnkalnis yra Vilniaus centre (jo viršūnėje gerai matomi stovi Profsąjungų rūmai, o giliau - Santuokų rūmai) tarp Pamėnkalnio, V. Kudirkos, K. Kalinausko ir Tauro gatvių.
Dažnai dar vadinamas Tauro kalnu arba Taurakalniu. Nors legenda pastarąjį pavadinimą sieja su ant jo baubusiu, neva, didžiuliu tauru, Lietuvos girių karaliumi (tuo pakeliant kalno rangą pagal svarbumą į „karališką“ lygį), tikra šio žodžio kilmė yra nuo dignitoriaus Juozapo Bouffalo, kuriam priklausė kalno žemė ar tik jos dalis. Tad vietos gyventojai kalną pradėjo vadinti savininko vardu – Góra Bouffałowa. Dar vienas šio kalno pavadinimas anot archeologo Vykinto Vaitkevičiaus yra Velniakalnis.
[taisyti] Aukštutinė pilis
.jpg)
Gedimino kalno ovalioje aikštelėje stūkso Vilniaus aukštutinės pilies liekanos su Gedimino bokštu. Kalno aukštis nuo papėdės siekia 47-48 m. Turi stačius šlaitus. (35'-40')
[taisyti] Televizijos bokštas
Vilniaus televizijos bokštas - tai aukščiausias Lietuvos statinys, kurio aukštis siekia 326,4 metro. Statinys yra Karoliniškių rajone, prie Neries upės šlaito. 165 m aukštyje yra įrengta kavinė „Paukščių takas“.
[taisyti] Trijų Kryžių paminklas
Trys Kryžiai – paminklas Kalnų parke, ant Plikojo kalno. Priklauso Vilniaus pilių rezervatui. Pastatytas pagal Antano Vivulskio projektą, paminklą sudaro sujungti trys balti gelžbetoniniai kryžiai.
[taisyti] Šeškinės ozas
Šeškinės ozas – ozas Vilniaus Šeškinės mikrorajono teritorijoje, gamtos paminklas, ledynmetinio akumuliacinio reljefo reliktas.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
-
- Visų Vilniaus mokyklų kategorija - Vilniaus mokyklos.
- Vilniaus dailės akademija
- Vilniaus Gedimino technikos universitetas
- Vilniaus kolegija
- Vilniaus pedagoginis universitetas
- Vilniaus universitetas, įkurtas 1579 metais yra vienas seniausių universitetų Europoje
Nevalstybinės aukštosios mokyklos:
- ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
- Europos Humanitarinis Universitetas
- Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija
- Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
- Vilniaus verslo teisės akademija
[taisyti] Bendrojo lavinimo mokyklos
- J. Tallat-Kelpšos konservatorija
- 2 jaunimo mokyklos
- Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla
- 1 licėjus
- 18 gimnazijų
- 62 vidurinės mokyklos
- 32 pagrindinės mokyklos
- 21 pradinė mokykla
- 14 mokyklų-darželių
[taisyti] Susisiekimas
[taisyti] Tiltai
Vilniuje yra 13 tiltų per Nerį (trys - pėsčiųjų) ir per 20 tiltų per mažesnes upes - Vilnią, Veržuvą, Baltupį bei kitas.
Tiltai per Nerį (prieš srovę):
- Gariūnų tiltas
- Bukčių tiltas (pėsčiųjų)
- Lazdynų tiltas
- Vingio parko tiltas (pėsčiųjų)
- Liubarto tiltas
- Žvėryno tiltas
- Geležinio Vilko tiltas
- Baltasis tiltas (pėsčiųjų)
- Žaliasis tiltas
- Mindaugo tiltas
- Žirmūnų tiltas
- Šilo tiltas
- Valakupių tiltas
Svarbesnieji tiltai per Vilnią (prieš srovę):
- Pilies tiltas
- Dailės akademijos tiltas
- Bernardinų tiltas
- Užupio tiltas
- Paplaujos tiltas
- Zarasų tiltas
- Belmonto tiltas
- Stepono Batoro gatvės tiltas
- Užtvanka
- Rokantiškių geležinkelio tiltas
- Stepono Batoro gatvės tiltas
- Pergalės tiltas
- Linksmosios gatvės tiltas
[taisyti] Keliai
Iš Vilniaus išeina dvi automagistralės: A1 magistralė, kuri veda į Klaipėdą, per Kauną, ir A2 magistralė, kuri veda į Panevėžį, taip pat penki kiti magistraliniai keliai: A3 (į Medininkus), A4 (į Druskininkus), A14 (į Uteną), A15 (į Šalčininkus) bei A16 (į Marijampolę).
[taisyti] Viešasis transportas
Mieste yra 20 troleibusų maršrutų ir apie 60 autobusų [2], didžiausias numeris yra 87. Pirmoji linija nutiesta 1955 metais, pirmieji troleibusai mieste ėmė kursuoti 1956 m.
Šiuo metu planuojami Vilniaus metropoliteno, Vilniaus tramvajaus projektai, pirmiausia vystomas ir patogesniems žmonių poreikiams pritaikomas esamas viešasis transportas.
Mieste yra Vilniaus geležinkelio stotis, tarptautinis Vilniaus oro uostas.
[taisyti] Sportas
[taisyti] Savivaldybė
| Vilnius | |
|---|---|
 |
|
| Valstybė: | Lietuva |
| Apskritis: | Vilniaus apskritis |
| Didžiausi miestai: | Vilnius Grigiškės |
Vilniaus miesto savivaldybė priklauso Vilniaus apskričiai. Tai yra vienintelė miesto savivaldybė Lietuvoje, kuri apima ne vieną miestą (kaip kitų miestų savivaldybės), bet du miestus (Vilnių ir Grigiškes) bei tris kaimus (Grigiškių seniūnijoje). Savivaldybėje telkšo 18 ežerų.
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Vilniaus savivaldybės administracija.
[taisyti] Istorija
1999 m. Vilniaus miesto savivaldybei priskirta Grigiškių seniūnija, buvusi Trakų rajone.
| Savivaldybės istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1942 | 146 300 | |||
| 1976 | 263 | 445 900 | Vilnius | |
| 1979 | 475 825 | Vilnius | ||
| 1988 | 287,18 | 577 000 | 4 rajonai: Lenino, Spalio, Tarybų, Naujosios Vilnios | Vilnius |
| 1989 | 287 | 576 747 | Vilnius | |
| 1999 | 401 | 588 400 | ||
| 2001 | 401 | 553 904 | 21 seniūnija: Antakalnio seniūnija, Fabijoniškių seniūnija, Grigiškių seniūnija, Justiniškių seniūnija, Karoliniškių seniūnija, Lazdynų seniūnija, Naujamiesčio seniūnija, Naujininkų seniūnija, Naujosios Vilnios seniūnija, Panerių seniūnija, Pašilaičių seniūnija, Pilaitės seniūnija, Rasų seniūnija, Senamiesčio seniūnija, Šeškinės seniūnija, Šnipiškių seniūnija, Verkių seniūnija, Vilkpėdės seniūnija, Viršuliškių seniūnija, Žirmūnų seniūnija, Žvėryno seniūnija |
(išsamiau) |
[taisyti] Seniūnijos
Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 21 seniūnija:
| Numeris | Seniūnija | Plotas | Gyventojų skaičius |
|---|---|---|---|
| 1 | Verkių seniūnija | 55,65 km² | 30900 |
| 2 | Antakalnio seniūnija | 77,2 km² | 39700 |
| 3 | Pašilaičių seniūnija | 8,2 km² | 25700 |
| 4 | Fabijoniškių seniūnija | 4,1 km² | 36600 |
| 5 | Pilaitės seniūnija | 13,8 km² | 16000 |
| 6 | Justiniškių seniūnija | 2,98 km² | 30958 |
| 7 | Viršuliškių seniūnija | 2,5 km² | 16300 |
| 8 | Šeškinės seniūnija | 4,4 km² | 36600 |
| 9 | Šnipiškių seniūnija | 3,12 km² | 19321 |
| 10 | Žirmūnų seniūnija | 8,5 km² | 47400 |
| 11 | Karoliniškių seniūnija | 4,0 km² | 31200 |
| 12 | Žvėryno seniūnija | 2,7 km² | 12200 |
| 13 | Grigiškių seniūnija | 7,1 km² | 12000 |
| 14 | Lazdynų seniūnija | 10,3 km² | 32200 |
| 15 | Vilkpėdės seniūnija | 10,3 km² | 24700 |
| 16 | Naujamiesčio seniūnija | 4,8 km² | 27900 |
| 17 | Senamiesčio seniūnija | 4,5 km² | 21000 |
| 18 | Naujosios Vilnios seniūnija | 39,3 km² | 32800 |
| 19 | Panerių seniūnija | 84,94 km² | 8900 |
| 20 | Naujininkų seniūnija | 41,1 km² | 33500 |
| 21 | Rasų seniūnija | 12,7 km² | 13100 |
[taisyti] Miestų partnerystė
Miestai, su kuriais Vilnius yra užmezgęs partnerystės ryšius:[3].
Vilnius yra Baltijos miestų sąjungos narys.
[taisyti] Nuorodos
- Oficiali miesto svetainė
- Miesteliai.lt apie Vilnių
- Vilniaus žemėlapis
- Vilniaus - Europos kultūros sostinės tinklalapis
- Lenkai 1919 m. okupuoja Vilnių (video)
[taisyti] Nuotraukos
- Senojo Vilniaus vaizdai
- Vilnius 1980 m. (nuotraukų albumas)
- Šiuolaikinė (XXI amžiaus) Vilniaus architektūra - 21vilnius.lt
[taisyti] Religija
- Vilniaus bažnyčios
- Vilniaus vienuolynai
- Liuteronų parapija
- Reformatų parapija
- Vilniaus sentikių istorija
- Vilniaus sentikių bendruomenė
[taisyti] Enciklopedijos
|
|
|
|
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ "Vilniaus klimatas (Russian)." Nuoroda tikrinta 2009-01-15.
- ↑ http://www.vilniustransport.lt/autobusai.html duomenimis
- ↑ Vilniaus m. miestai-partneriai
|
||||
|
|
||||
 |
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
