Kretingos rajono savivaldybė
| Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
|||||||||||||||||||
| Valstybė: | Lietuva | ||||||||||||||||||
| Apskritis: | Klaipėdos apskritis | ||||||||||||||||||
| Miestai: | Kretinga Salantai |
||||||||||||||||||
|
|||||||||||||||||||
Kretingos rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje. Centras – Kretinga.
Turinys |
[taisyti] Gamta ir geografija
Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Aukščiausia vieta (108 m) yra šiaurės rytuose, prie Žeimių, žemiausia (7 m) – prie Palangos miesto ribos.
[taisyti] Klimatas
Sausio vidutinė temperatūra -3,5 °C, liepos 16,7 °C. Per metus iškrinta 823–839 mm kritulių.
[taisyti] Vandenys
Vidaus vandenys užima 2,25 proc. rajono savivaldybės teritorijos. Savivaldybės pietrytine dalimi teka Minija, šiaurės rytine – jos intakas Salantas, vidurine – Akmena, pasienyje su Latvija į Baltijos jūrą įteka Šventoji, telkšo Kašučių ežeras ir 30 tvenkinių, iš jų didžiausias – Lazdininkų tvenkinys. Sąrašas: Kretingos rajono ežerai
[taisyti] Miškai ir dirvožemiai
Miškingumas 35 proc. Didžiausi miškai – Vaineikių, Šventosios, Mikoliškių, Rubulių. Auga daugiausia pušynai, eglynai, mišrieji miškai, juose daug beržų ir drebulių.
Savivaldybės teritorijos viduriniąja dalimi tarp Akmenos, Salanto ir Minijos upių, nuo šiaurinės iki pietinės ribos tęsiasi išplautžemių juosta, į rytus nuo jos ir pietvakarinėje dalyje – daugiausia balkšvažemiai. Yra palvažemių, šlynžemių, durpžemių, smėlžemių.
[taisyti] Saugomos teritorijos
Kretingos rajono savivaldybei priklauso Salantų regioninio parko dalis, Sūdėnų botanikos zoologijos draustinis, Grūšlaukės kraštovaizdžio draustinis, Kartenalės entomologinis draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis.
Gamtos paminklai:
- botaniniai – Grūšlaukės, Galdiko, Vaineikupio ąžuolai, Salantų kaštonas
- geologiniai akmenys – Daubos kūlis, Kūlių Bobelė, Laumės Lova, Pelėkių akmuo
Istoriniai paminklai:
- Andulių piliakalnis, Dauginčių piliakalnis, Ėgliškių pilkapynas, Imbarės piliakalnis, Įpilties piliakalnis, Joskaudų piliakalnis, Kartenos piliakalnis, Kačaičių piliakalnis, Kretingos dvaras, Kurmaičių kapinynas, Kurmaičių piliakalnis, Laivių piliakalnis, Martynaičių piliakalnis, Nagarbos piliakalnis, Rūdaičių piliakalnis, Sauserių piliakalnis, Valėnų piliakalnis.
|
||||||||||||||
-
Kraštovaizdis ties Rūdaičiais
-
Akmena
-
Ąžuolynas prie Raguviškių
-
Akmuo Daubos kūlis
[taisyti] Istorija
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Kretingos apskrities 29 apylinkių ir Klaipėdos apskrities 1 apylinkės. 1950–1953 m. priklausė Klaipėdos sričiai. 1951 m. Palanga pertvarkyta į srities pavaldumo miestą ir rajonui nebepriklauso. 1959 m. prijungta panaikinto Salantų rajono 5 apylinkės ir Salantai. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.
1995 m. vietoje Kretingos rajono įsteigta Kretingos rajono savivaldybė. 2009 m. sausio 29 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-12 įsteigtos 72 seniūnaitijos.
| Savivaldybės istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 (suskirstymas) |
782 | 30 apylinkių | ||
| 1954 (suskirstymas) |
14 apylinkių | |||
| 1959 (suskirstymas) (surašymas) |
759,1 | 39282 | 14 apylinkių |
|
| 1962 | 1033 | 18 apylinkių | ||
| 1963 (suskirstymas) |
10 apylinkių | |||
| 1967 | 1033 | 39600 | ||
| 1970 (surašymas) |
1000 | 42086 | 10 apylinkių |
|
| 1972 (suskirstymas) |
989,53 | 9 apylinkės | ||
| 1976 (suskirstymas) |
997 | 41700 | 9 apylinkės |
|
| 1979 (surašymas) |
42658 | 8 apylinkės |
|
|
| 1985 | 991 | 8 apylinkės |
|
|
| 1989 (surašymas) |
991 | 44152 | 6 apylinkės |
|
| 2001 (surašymas) |
989 | 45688 | 6 kaimo seniūnijos |
|
[taisyti] Gyventojai
 |
||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.[1] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 39 282 | 42 086 | 42 658 | 44 152 | 45 688 | 45 964 | 40 982 | ||
|
||||||||
Rajono gyventojų 97,6 proc. lietuviai, 0,7 proc. – rusai, 0,1 proc. – ukrainiečiai, taip pat gyvena baltarusiai, latviai, vokiečiai, lenkai. Miesto gyventojų 50,6 proc. Gyventojų vidutinis tankumas 46,6 žm./km². 89,5 proc. savivaldybės gyventojų yra katalikai, 1,1 proc. evangelikai liuteronai, 0,5 proc. – stačiatikiai, taip pat gyvena evangelikai reformatai, sentikiai ir kt.
[taisyti] Gyvenvietės
Rajone yra:
Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):
- Kretinga – 21423
- Salantai – 1942
- Vydmantai – 1880
- Darbėnai – 1598
- Kūlupėnai – 1348
- Padvariai – 1254
- Kartena – 1022
- Kretingsodis – 1001
- Kurmaičiai – 646
- Grūšlaukė – 631
[taisyti] Ekonomika
Visoje savivaldybėje pagaminama 0,9 % Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Išvystytas medienos apdirbimas, baldų gamyba (bendrovė „Akmena“), tekstilės dirbinių, alaus, kombinuotųjų pašarų, lesalų bei baltyminių vitamininių papildų gamyba („Kretingos grūdai“), linų perdirbimas („Žemaitijos linai“), žuvų apdirbimas („Ostsee Fish Kretinga“), statyba („Damba“, „Ringesta“, „Edija“). Bendrovė „Genčių nafta“ eksploatuoja naftą, „Tyras“ – Kalniškių durpyną (ruošia kraikines, kompostines durpes, t.p. durpes kurui). „Žemaitijos granitas“ ruošia skaldą, žvyrą ir kt. akmens produkciją. Didžiausias pramonės centras – Kretinga.[2]
[taisyti] Žemės ūkis
Kurmaičiuose yra bendrovės „Vievio paukštynas“ filialas, Kluonaliuose auga vaismedžių medelynas. Žemės ūkio naudmenos užima 53,6 % A ploto, iš jų 87,1 % ariamoji žemė, 10,6 % – pievos ir natūralios ganyklos, 2,4 % – sodai ir uogynai (2005 m.) 52,5 % pasėlių užima javai, 25,4 % – daugiametės žolės, 5,4 % – bulvės.
Savivaldybės teritorijoje užauginama 8,0 % visų Lietuvos linų, 2,0 % – bulvių, 1,9 % – daržovių, 1,1 % -javų (2005 m.) 2004 m. pagaminta 1,7 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,7 % pieno), surinkta 7,1 % kiaušinių. Veisiama 1,5 % Lietuvos galvijų, 1,2 % kiaulių, 1,1 % arklių, 1,1 % avių ir ožkų (2005 m.) Bendrovėje „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ veisia lapės ir audinės.
[taisyti] Susisiekimas
Per savivaldybės teritoriją eina geležinkelis Vilnius – Klaipėda, plentai Šiauliai-Palanga, Gargždai-Kretinga, Kretinga-Skuodas, Klaipėda-Kretinga.
[taisyti] Visuomeninė infrastruktūra
Savivaldybės teritorijoje veikia 3 ligoninės, 7 ambulatorinės gydymo įstaigos, 16 medicinos punktų, 2 vaikų globos, laikino gyvenimo, pagyvenusių žmonių globos įstaigos. Yra 12 katalikų, 1 evangelikų liuteronų bažnyčia, 20 kultūros centrų, 23 bibliotekos.
Savivaldybėje yra Kretingos muziejus, Vyskupo M. Valančiaus gimtinės (Nasrėnai), Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos istorijos muziejai, Orvidų sodyba muziejus (Gargždelėje).
[taisyti] Partnerystės ryšiai
Miestai, su kuriais Kretingos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
[taisyti] Švietimas ir ugdymas
Savivaldybėje veikia Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyrius, 2 meno, sporto, specialioji internatinė mokyklos, 3 darželiai – mokyklos, vaikų darželis, 5 lopšeliai -darželiai (2006 m.)
Kretingos rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
- Baublių pagrindinė mokykla
- Darbėnų vidurinė mokykla
- Grūšlaukės pagrindinė mokykla
- Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinė mokykla
- Kalniškių pagrindinė mokykla
- Kartenos vidurinė mokykla
- Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazija
- Kretingos Marijono Daujoto vidurinė mokykla
- Kretingos Simono Daukanto pagrindinė mokykla
- Kretingos pranciškonų gimnazija
- Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla
- Laukžemės pagrindinė mokykla
- Piliakalnio pagrindinė mokykla
- Rūdaičių pagrindinė mokykla
- Salantų gimnazija
- Salantų specialioji mokykla
- Vydmantų vidurinė mokykla
[taisyti] Administracija
Atstovaujamoji valdžia – Kretingos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kretingos rajono savivaldybės administracija.
[taisyti] Seniūnijos
Rajone yra 8 seniūnijos (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Darbėnų seniūnija (Darbėnai)
- Imbarės seniūnija (Salantai)
- Kartenos seniūnija (Kartena)
- Kretingos seniūnija (Kretinga)
- Kretingos miesto seniūnija (Kretinga)
- Kūlupėnų seniūnija (Kūlupėnai)
- Salantų seniūnija (Salantai)
- Žalgirio seniūnija (Raguviškiai)
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ Kretingos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, 19 psl.
