Algirdas Brazauskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|
| Kelintas: | Pirmas Lietuvos prezidentas |
|---|---|
| Prezidentavo: | 1992 m. balandžio 4 d. – 1998 m. birželio 19 d. |
| Ankstesnis: | niekas |
| Vėlesnis: | Valdas Adamkus |
| Gimė: | 1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškis, Lietuva |
| Mirė : | |
| Politinė partija: | Lietuvos socialdemokratų partija |
| Sutuoktinis: | Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė |
| Parašas: | [[Image:{{{signature}}}|128px]] |
Algirdas Mykolas Brazauskas (gimė 1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje) – Tarybų Lietuvos ir nepriklausomos Lietuvos vadovas, pirmasis Prezidentas po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo. Šiuo metu yra pasitraukęs ir iš valstybės, ir iš partijos vadovo pareigų, tačiau vis dar išlaikė savo įtaką valdančiojoje socialdemokratų partijoje.
Jis buvo oficialus šalies vadovas kaip Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius (1988-1990) bei kaip Prezidentas (laikinasis 1992-1993, išrinktasis 1993-1998), vėliau – vykdomosios šalies valdžios vadovas kaip Ministras Pirmininkas (2000-2006).
Savo politinę karjerą siejo su Lietuvos komunistų partija (jai vadovavo 1988-1990) bei jos įpėdinėmis Lietuvos Demokratine Darbo partija (vadovavo 1990-1993, iš jos išstojo tapęs Prezidentu, kaip reikalauja Konstitucija) ir Lietuvos Socialdemokratų partijai (2001-2007).
Tarp 1998 ir 2001 metų buvo pasitraukęs iš politikos.
[taisyti] Išsilavinimas
A. Brazauskas 1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1956 m. baigė institutą ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Vėliau tapo ekonomikos mokslų daktaras (1974 m.), Vilniaus Gedimino technikos, Kijevo (Ukrainos), Minsko humanitarinio, Kauno Technologijos universitetų Garbės daktaras.
[taisyti] Karjera Tarybų Sąjungos laikais
1958 – 1962 m. vadovavo Kauno hidroelektrinės statybai.
1965 m. A. Brazauskas buvo paskirtas Statybinių medžiagų pramonės ministru. 1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pavaduotoju. 9-ame dešimtmetyje buvo Lietuvos komunistų partijos CK sekretorius pramonės klausimais ir atsakingas už energetikos klausimus.
1988 m., gilios komunistų partijos krizės metu, Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas „Sąjūdis“. Jam vadovaujant, 1989 m. Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos.
[taisyti] Veikla nepriklausomoje Lietuvoje
1990 m. gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) steigiamajame suvažiavime Algirdas Brazauskas buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu.
1992 m. spalio mėnesį LDDP laimėjus rinkimus į Seimą, Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku, o taip pat pradėjo laikinai eiti Lietuvos Respublikos prezidento pareigas (1992 11 25).
1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu jis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu 5 metų laikotarpiui. Už jį balsavo 60% rinkėjų. Kaip reikalauja Lietuvos Konstitucija, jis nutraukė savo narystę LDDP. 1993 m. vasario 25 d. įvyko prezidento inauguracija.
1998 m. vasario 26 d. dieną kadenciją baigusį Algirdą Mykolą Brazauską pakeitė Prezidento rinkimus laimėjęs Valdas Adamkus..
2001 m. sausio mėnesį Algirdas Mykolas Brazauskas išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku.
2001 m. liepos 3 dieną Lietuvos Respublikos Seimas Algirdą Brazauską patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministru pirmininku. Šį postą politikas užėmė iki 2006 m. birželio 1 d.
[taisyti] Asmeninis gyvenimas
Gimė tarnautojų šeimoje. A. Brazauskas su žmona gydytoja Julija Brazauskiene išaugino dvi dukras dvynes (g. 1959): Audronę Usonienę, gydytoją, ir Laimą Mertinienę, menotyrininkę. Su J. Brazauskiene išsiskyrė, 2002 vedė Kristiną Butrimienę. Brolis Gerardas Brazauskas (g. 1935) Švedijos koncerno Euroc AB (statybinės medžiagos) atstovybės Lietuvoje vadovas. Tėvai lig pat mirties gyveno Kaišiadoryse (J. Biliūno g. 26). Abu palaidoti Kaišiadorių kapinėse. Jose palaidota ir A. Brazausko sesuo Regina Jurkonienė.
[taisyti] Kontroversijos
- Konservatorių partija buvo apskundusi A. Brazauską Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl įtarimų, kad "Lukoil Baltija" vadovas Ivanas Paleičikas per šį viešbutį neteisėtai suteikęs naudos premjerui. Komisijos prašyta išnagrinėti keturis klausimus: ar partnerystė su I.Paleičiku bei su juo susijusiomis įmonėmis buvo K.Brazauskienei naudinga plėtojant "Draugystės" verslą, ar I.Paleičikas bei su juo susijusios bendrovės prisidėjo gaunant paskolas viešbučio rekonstrukcijoms bei plėtrai, ar šių paskolų ar jų dalies nėra grąžinę šie subjektai, taip pat ar I.Paleičikas ar su juo susijusios bendrovės padėjo K.Brazauskienei ar jos buvusiems šeimos nariams įsigyti "Draugystės" akcijas.[1] Komisija įtarimų nepatvirtino, mat visi I. Paleičiko ryšiai ryšiai buvę su A. Brazausko žmona, o ne su pačiu premjeru.[2] "Nei sutuoktinė, nei meilužė nėra giminė", viešai aiškino tyrimui vadovavęs komisijos narys.[3]
- Buvęs ūkio ministras Julius Veselka skelbė įtarimus, kad būdamas prezidentu A. Brazauskas padėjo tuometinei meilužei bei būsimai žmonai Kristinai Butrimienei privatizuoti "Draugystės" viešbutį. A. Brazauskas sakė nieko tokio neatsimenantis.[4]
- Seimo laikinoji tyrimo komisija nustatė, kad A. Brazausko Vyriausybė, 2003 m. gruodžio 24 d. leidusi parduoti "Alitą" verslininkų konserciumui (nutartį pasirašė A. Brazauskas ir ūkio ministras Petras Čėsna), padarė valstybei 34,4 mln. litų žalos. Tarp kaltųjų dėl šios žalos komisija įrašė Vyriausybę. Nurodoma, kad Seimo Antikorupcijos komisija buvo iš anksto įspėjusi A. Brazauską, kad verslininkų konserciumo laimėjimas konkurse yra neteisėtas.[5]
- 2004-aisiais rudenį TV3 laidoje "Nesutinku!" parodyta, kad Rubicon group juodojoje buhalterijoje yra inicialai "AMB", su sumomis, išmokėtomis jais užkoduotam žmogui. Be to, laidoje paskelbti įmonės vadovų pokalbiai, kuriuose jie aptarinėja "AMB" teikiamus pinigus. Kaip sakė laidoje dalyvavęs parlamentaras Algimantas Salamakinas, nesusijęs su laidos rengėjais, AMB - tai plačiai žinoma Algirdo Mykolo Brazausko pravardė, jo inicialai. Teikiant juodąją buhalteriją Seimui, šios eilutės buvo kūpiruotos. A.M.Brazauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl šmeižto. Laidos įrašas nebuvo pakartotas numatytu laiku, o jos vedėjos pažadas kitose laidose tęsti temą - neįgyvendintas.[6]
[taisyti] Mintys
- „Į savarankiškos Lietuvos valstybės idėją aš žiuriu neigiamai. Aš manau, kad tai nerealu.“ (Interviu „Argumenty i fakty“, 1989, Nr.47)
- „Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagristų argumentų, kad tai daryti būtina.“ („Žodis Lietuvos komunistams“, „Komunistas“, 1989, Nr.9)
- „Kuriame socializmą TSRS sudėtyje. Jokio kito kelio nėra ir negali būti. Kraštutiniai lozungai – išstoti iš Tarybų Sąjungos, paskelbti nepriklausomą Lietuvą – mums nepriimtini“. (Kalba „Vilmos“ įmonėje. „Tiesa“, 1989-03-03)
- Apie okupacines kariuomenes išvedimą: „Mes viską vertiname tik vienu požiūriu: kad tik lietuviai tarnautų Lietuvoje ir – lauk okupacinę kariuomenę. Atsakykite man į paprastą klausimą: o kas gi gins Lietuvą?“ (Kalba susitikime su komjaunuoliais. „Lietuvos rytas“, 1990-01-25)
- „Ateityje Lietuvos Respublika pirmiausia turės gerai sugyventi su kaimynais. Kažin ar tai pavyks, jei kelsime balsą prieš tarybinę armiją.“ (Kalba SSKP CK plenume Maskvoje. „Tiesa“, 1990-02-10)
[taisyti] Pomėgiai
Jaunystėje A. Brazauskas sportavo (stūmė rutulį), vėliau buriavo, šiuo metu yra Lietuvos buriuotojų sąjungos garbės narys. Aistringas medžiotojas, turi didžiulę medžioklinių peilių kolekciją. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos garbės pirmininkas.
[taisyti] Knygos
[taisyti] 1988: Стратегия развития строительного комплекса на примере литовской ССР
bendaautorius: V. Matulaitis
leidykla: "Стройиздат"
ISBN 5-274-00636-1 (rusiškai)
[taisyti] 1990: Interviu Lietuvos radijui: 1989.01.14-1989.11.24
bendaautoriai: Benediktas Rupeika, Edvinas Butkus, Algimantas Budrys
leidykla: LKP CK leidykla
ISBN 5-89942-034-0 (lietuviškai)
[taisyti] 1992: Lietuviškos skyrybos
OCLC 28928713 (lietuviškai)
OCLC 31985579 (rusiškai, 1993 m., "Развод по-литовски")
OCLC 37347470 (vokiškai, 1993 m., "Scheidung vom Kreml")
[taisyti] 2000: Penkeri Prezidento metai
leidykla: "Pradai"
ISBN 9986-943-65-5 (lietuviškai)
ISBN 5-88834-036-0 (rusiškai, 2003 m., "Пять лет президента")
Knygą A. Brazauskas parašė pirmąsyk išėjęs į pensiją.
„Mano prezidentavimo metais, – rašo A. Brazauskas šios knygos įvade, – Lietuva visose srityse toliau tvirtino savo valstybingumą, vykdė esmines reformas; buvo įgyvendinamas valdžios funkcijų atkūrimas, tvirtinama demokratija, įteisinta plati žiniasklaidos laisvė; gerėjo šalies ekonominiai rodikliai. Lietuva tapo daugelio tarptautinių organizacijų narė, užmezgė ir išplėtojo dvišalius ryšius su Europos ir kitų žemynų valstybėmis, susitaikė ir nustatė gerus santykius su kaimynais. Manyčiau, kad visuose esminiuose tautai ir valstybei įvykiuose esama ir manojo indėlio“.
[taisyti] 2004: Apsisprendimas: 1988-1991
leidykla: "Vaga"
ISBN 5-415-01725-9 (lietuviškai)
ISBN 5-415-01756-9 (angliškai, "Self-determination: 1988-1991")
[taisyti] 2004: Lietuvos galia: atlikti darbai ir mintys apie ateitį
leidykla: "Šviesa"
ISBN 5-430-03996-9 (lietuviškai)
[taisyti] 2007: Ir tuomet dirbome Lietuvai
leidykla: "Knygiai"
ISBN 978-9955-443-35-3 (lietuviškai)
Parašyta antrąsyk tapus beveik pensininku. Knygoje tvirtinama, jog autorius ir būdamas komunistų partijos funkcionieriumi dirbo tėvynės labui.
"Absoliuti vadinamųjų kolaborantų dauguma nematė reikalo atgailauti. Okupacijos metais jie dirbo Lietuvai būtiną ir naudingą darbą (...) XX a. antrosios pusės negandų metais mūsų šalis toli gražu nebuvo užsikonservavusi, žmonių išsilavinimu ir jų profesiniais gebėjimais, mokslo raida pernelyg neatsiliko nuo laisvų Europos tautų (...). Visa tai buvo pasiekta iš esmės teisėtomis priemonėmis, naudojantis okupacinės valdžios sukurtomis struktūromis ir materialinių išteklių planavimo tvarka.”[7]
[taisyti] Kita
1998 m. "Baltųjų lankų“ leidykla išleido G. Ilgūno parengtą knygą-albumą „Algirdas Brazauskas – Lietuvos Respublikos Prezidentas" (ISBN 9986-861-32-2).
[taisyti] Nuorodos
- ↑ http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=22432
- ↑ http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=7753196
- ↑ "Vietoje nekrologo tarnybinei etikai", Vakarų ekspresas, 2005-10-22. Tikrinimo data 2007-10-17.
- ↑ http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8039186
- ↑ Seimas (2006-11-23). "SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS AB „ALITA“ PRIVATIZAVIMO APLINKYBĖMS IŠTIRTI IŠVADOS (in Lithuanian)."
- ↑ "Įsižeidęs premjeras pradėjo karą", Vakarų ekspresas, 2004-09-03. Tikrinimo data 2007-10-17.
- ↑ "Algirdas Brazauskas: “Ir tuomet dirbome Lietuvai”", Lrytas.lt, 2007-09-27. Tikrinimo data 2007-10-17.
| Anksčiau valdė: Ringaudas Songaila |
LKP CK pirmasis sekretorius 1988–1990 |
Vėliau valdė: - |
| Anksčiau valdė: Vytautas Landsbergis |
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas 1992–1993 |
Vėliau valdė: Česlovas Juršėnas |
| Anksčiau valdė: Antanas Smetona |
Lietuvos prezidentas 1993–1998 |
Vėliau valdė: Valdas Adamkus |
| Lietuvos ministrai pirmininkai | ||
 |
Ministrai pirmininkai |
Augustinas Voldemaras | Mykolas Sleževičius | Pranas Dovydaitis | Vincas Mickevičius-Kapsukas | Ernestas Galvanauskas | Kazys Grinius | Ernestas Galvanauskas | Antanas Tumėnas | Vytautas Petrulis | Leonas Bistras | Mykolas Sleževičius | Augustinas Voldemaras | Juozas Tūbelis | Vladas Mironas | Jonas Černius | Antanas Merkys |
| LTSR Ministrų tarybos pirmininkai |
Justas Paleckis | Mečislovas Gedvilas | Motiejus Šumauskas| Juozas Maniušis | Ringaudas Bronislovas Songaila | Vytautas Sakalauskas |
|
| Ministrai pirmininkai |
Kazimiera Danutė Prunskienė | Albertas Šimėnas | Gediminas Vagnorius | Aleksandras Algirdas Abišala | Bronislovas Lubys | Adolfas Šleževičius | Laurynas Mindaugas Stankevičius | Gediminas Vagnorius | Irena Degutienė | Rolandas Paksas | Irena Degutienė | Andrius Kubilius| Rolandas Paksas | Eugenijus Gentvilas | Algirdas Brazauskas | Zigmantas Balčytis | Gediminas Kirkilas |
|
