Darbo partija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Darbo partija | |
|---|---|
 |
|
| Lyderis | Viktoras Uspaskich |
| Įkurta | 2003 m. |
| Būstinė | Ankštoji g. 3, Vilnius |
| Oficiali ideologija | centro kairės |
| Narių skaičius | 12 956 |
| Svetainė | http://www.darbopartija.lt/ |
Darbo partija – politinė partija Lietuvoje; įkurta 2003 m. spalio 18 dieną.
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] 2003 metai
Steigiamajame jos suvažiavime, vykusiame Vilniuje, dalyvavo per 1000 Lietuvos piliečių. Jo metu buvo išrinkta partijos vadovybė, patvirtinti partijos veiklos prioritetai. Partijos pirmininku tapo Viktoras Uspaskichas, pavaduotojais – Viktoras Muntianas, Kėdainių rajono savivaldybės meras ir Žilvinas Padaiga, profesorius, Kauno medicinos universiteto prorektorius.
2003 m. lapkričio 25 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijoje buvo oficialiai įregistruota Darbo partija.
Per nepilną mėnesį nuo įsisteigimo, nauja politinė partija tapo palankiausiai vertinama politine partija Lietuvoje.
Iš karto po partijos įsisteigimo buvo pradėta įgyvendinti Darbo partijos plėtros strategija.
2003 m. lapkričio mėn. 11 d. Darbo partijos pirmininkas pradėjo susitikimus su Lietuvos žmonėmis.
[taisyti] 2004 metai
Iki 2004 m. vasario mėn. 10 d. partija įsteigė skyrius visoje Lietuvoje ir turėjo daugiau nei 5000 narių.
2004 metų kovo 20 d. įvyko pirmasis Darbo partijos suvažiavimas, kurio metu buvo pristatyta partijos programos įgyvendinimo strategija, Darbo partijos taryba, kandidatai į Lietuvos Respublikos bei Europos Parlamentą. Šio suvažiavimo metu buvo išrinktas trečiasis Darbo partijos pirmininko pavaduotojas socialinių mokslų daktaras Antanas Bosas .
Per ne pilnus pusę metų, partijos struktūra yra pilnai suformuota, joje veikia 12 skirtingų komitetų, visoje Lietuvoje įsteigti partijos skyriai.
Darbo partijos skyriuose yra įvairių sričių specialistai, konsultuojantys miesto ir jo apylinkių gyventojus bei padedantys išspręsti jiems aktualias problemas.
2004 m. birželio 10–13 d. įvykusiuose pirmuosiuose Lietuvos istorijoje rinkimuose į Europos parlamentą Darbo partija didele rinkėjų balsų persvara laimėjo penkias iš trylikos, suteiktų Lietuvai EP. Europos parlamento nariais tapo:
- Ona Juknevičienė – vyriausioji pasaulio banko patarėja,
- Arūnas Degutis – Kovo 11 Nepriklausomybės akto signataras ekonomistas,
- Danutė Budreikaitė – LR Seimo kanceliarijos Biudžeto ir finansų komiteto patarėja Europos integracijos klausimais,
- teisininkas ekonomistas Šarūnas Birutis,
- medicinos mokslų daktarė Jolanta Dičkutė.
2004 m. liepos 4 d. įvyko II-asis Darbo partijos suvažiavimas. Jame patvirtintos partijos veiklos strateginės kryptys, priimto partijos programos bei statuto pataisos. Suvažiavime dalyvavo virš 1200 partijos narių.
2004 m. spalio 10 d. įvykusiuose eiliniuose Seimo rinkimuose Darbo partija iškovojo 39 vietas Lietuvos parlamente. Seimo nariais tapo Jadvyga Zinkevičiūtė, Antanas Bosas, Rimantas Bašys, Jonas Jagminas, Virginijus Domarkas, Audronė Pitrėnienė, Romas Venclovas, Saulius Bucevičius, Valentinas Bukauskas, Zenonas Mikutis, Viktoras Uspaskich, Zita Žvikienė, Manfredas Žymantas, Vladimir Volčiok, Juozas Jaruševičius, Vytautas Draugelis, Viktoras Muntianas, Andrius Baranauskas, Gintautas Bužinskas, Kęstutis Daukšys, Aidas Gedvilas, Vydas Gedvilas, Saulius Girdauskas, Loreta Graužinienė, Algirdas Ivanauskas, Romualda Kšanienė, Jonas Lionginas, Vilma Martinkaitienė, Stasys Mikelis, Vladimir Orechov, Skirmantas Pabedinskas, Žilvinas Padaiga, Bronius Pauža, Vladimiras Prudnikovas, Viačeslav Škil, Rimvydas Turčinskas, Vilija Vertelienė, Pranas Vilkas ir Ramunė Visockytė.
2004 m. gruodžio 7 d. prezidento V. Adamkaus dekretu patvirtintas tryliktasis Lietuvos Vyriausybės kabinetas, į kurį įėjo ir penki Darbo partijos atstovai:
- Gintautas Bužinskas – tapo teisingumo ministru;
- Gintaras Furmanavičius – tapo vidaus reikalų ministru;
- Žilvinas Padaiga – tapo sveikatos apsaugos ministru;
- Vladimiras Prudnikovas – tapo kultūros ministru;
- Viktoras Uspaskichas – tapo ūkio ministru.
2004 m. gruodžio 10 d. Briuselyje įvykusiame steigiamajame Europos demokratų partijos kongrese Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich buvo išrinktas šios partijos viceprezidentu ir tarybos pirmininku.
[taisyti] 2005 metai
2005 m. balandžio 4 d. įvyko trečiasis Darbo partijos suvažiavimas. Jame dalyvavo daugiau nei 5000 partijos narių iš visos Lietuvos.
[taisyti] 2006 metai
2006 m. gegužės pradžioje įvyko partijos skilimas. Iki skilimo partija skelbėsi turinti apie 14000 narių. Po partijos suvažiavimo, vykusio balandžio 30 d., iš partijos gretų pasitraukė septyni Seimo nariai, kurie susibūrė į naują Pilietinės demokratijos frakciją. Iš partijos pasitraukė ir vienas jos įkūrėjų Viktoras Muntianas, likęs eiti Seimo pirmininko pareigas. Pagal pasitraukusiųjų narių komentarus, partijos skilimą sukėlė autoritarinis V. Uspaskicho vadovavimas ir skandalai, lydintys partijos pirmininką.
2006 m. rugpjūčio 26 dieną vyko VI-asis Darbo partijos suvažiavimas, kuriame buvo išrinktas naujas Darbo partijos pirmininkas – Kęstutis Daukšys. Kartu su nauju pirmininku suvažiavimas patvirtino ir visą naują Darbo partijos vadovybę, kuri su pasikeitusiu pirmininku vykdys Darbo partijos programines nuostatas. Darbo partijos pirmininko pavaduotojais tapo Šarūnas Birutis, Antanas Bosas, Valentinas Bukauskas, Vytautas Gapšys, Vydas Gedvilas, Loreta Graužinienė ir Jonas Pinskus.
Taip pat buvo patvirtinti Darbo partijos prezidiumas ir taryba. Prezidiumo nariais tapo V. Baltraitienė, M. Bekešius, V. S. Draugelis, A. Gedvilas, S. Girdauskas, O. Juknevičienė, A. Juškauskas, N. Kikutienė, A. Pocius, R. Sargūnas, E. Šimkus, M. Žymantas, Z. Žvikienė.
Darbo partijos suvažiavime buvo patvirtintos DP Statuto pataisos bei Savivaldybių tarybų rinkimų programos gairės. VI-ajame Darbo partijos suvažiavime dalyvavo 1257 delegatai.
[taisyti] 2007 metai
2007 m. lapkričio 17 dieną VII-ajame DP suvažiavime partijos pirmininku buvo išrinktas partijos įkurėjas Viktoras Uspaskich. Partijos pirmininko pavaduotojais tapo Loreta Graužinienė, Antanas Bosas, Vydas Gedvilas, Jonas Pinskus, Ona Juknevičienė, Raimondas Mockeliūnas, Mečislovas Zasčiurinskas. Suvažiavime dalyvavo 897 delegatai.
[taisyti] 2008 metai
Į 2008-2012 m. Lietuvos Respublikos Seimą buvo išrinkta 10 darbiečių: Viktoras Uspaskich, Loreta Graužinienė, Vytautas Gapšys, Virginija Baltraitienė, Valentinas Bukauskas, Saulius Bucevičius, Vydas Gedvilas, Mečislovas Zasčiurinskas, Dangutė Mikutienė, Kęstutis Daukšys. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnu tapo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich, jo pavaduotojais — V. Baltraitienė ir V. Gapšys. V. Baltraitienė taip pat buvo išrinkta Seimo vicepirmininke.
[taisyti] Skyriai
Visoje Lietuvoje veikia 60 partijos skyrių[1]. Partija planuoja steigti skyrių Londone[2]
[taisyti] Simboliai
Darbo partijos logotipas sudarytas iš tolumoje esančio saulės disko, kuris ryšių su visuomene ekspertų teigimu rodo perspektyvą, atspindi ateities siekius. Pasak K. Vaičiūnaitės, darbiečių simbolis brėžia sąsają su skaidrumu. Kuriantis Darbo partijai skaidrumas bei atsiribojimas nuo visuomenės kritikos nuolat sulaukiančių partijų buvo vienas būdų parodyti, kad į politinę areną įžengia nesusikompromitavęs veikėjas, kuriuo galima pasitikėti.[3]
[taisyti] Narystė
Darbo partijos nariu gali būti kiekvienas 18 metų amžiaus sulaukęs ir rinkimų teisę turintis LR pilietis, nepriklausantis kitoms partijoms ar politinėms organizacijoms, dalyvaujantis Darbo partijos veikloje ir gavęs dviejų Darbo partijos narių rekomendacijas, mokantis nario mokestį.
Šiuo metu Darbo partijos gretose yra apie 12 956 narių.[4]
