Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rzeczpospolita Rozbiory 2.png

Antrasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų įvyko 1793 m. Sutartį pasidalyti valstybės teritorijas sausio 23 d. pasirašė Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas II-asis ir Rusijos imperatorė Jekaterina II-oji. Po to Prūsijos kariuomenė užėmė Didžiąją Lenkiją, o Rusijos kariuomenė – rytines Abiejų Tautų Respublikos teritorijas.

Rugpjūčio 17 d. buvo sudarytas Abiejų Tautų Respublikos traktatas su Rusija, pagal kurį Rusijai atiteko Minsko, Kijevo, Braclavo ir Podolės vaivadijos taip pat dalis Vilniaus, Naugarduko, Bresto ir Volynės vaivadijų (250 tūkst. kv. km.).

Rugsėjo 25 d. pasirašyta sutartis su Prūsija, pagal kurią jai atiteko Gdanskas ir Torūnė, taip pat Gniezno, Poznanės, Kališo, Plocko, Kujavijos, Inovroclavo vaivadijos, Dobrynės žemė, taip pat dalis Krokuvos ir Mozūrijos vaivadijų (58 tūkst. kv. km.).

Padariniai[taisyti | redaguoti kodą]

Valstybė neteko apie 50 procentų savo teritorijos. Susilpnėjo karaliaus valdžia, Respublika tapo dar labiau priklausoma nuo užsienio. Lenkijoje valdžią paėmė konfederatai, išlaikyta „demokratinė“ santvarka, neleidusi įsivyrauti valstybėje tvarkai.

Padalijimo ratifikavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Prūsija ir Rusija primetė Seimui ratifikacijos aktą, kuriuo padalijimas pripažintas teisėtu. Pasirašydama ratifikavimo aktą, Abiejų Tautų Respublika atsisakė visų savo pretenzijų į užimtas teritorijas. Seimas neturėjo jokio pasirinkimo, kaip tik pripažinti padalijimą. Aplink buvo surinkta Rusijos kariuomenė, spaudimą darė Rusijos ir Prūsijos diplomatai.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]