Kauno oro uostas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tarptautinis Kauno oro uostas
Kunnew.jpgTerminalas
IATA: KUN - ICAO: EYKA
Parametrai
Oro uosto tipas civilinis
Operatorius LR susisiekimo ministerija
Miestas Kaunas
Aukštis virš jūros lygio 77 m
Koordinatės 54°57′50″N 24°05′05″E / 54.96389°N 24.08472°E / 54.96389; 24.08472
Tinklalapis www.kun.lt
Pakilimo takas
Kryptis Matmenys Danga
ilgis (m) plotis (m)
08/26 3250 45 asfaltbetonis
Senas logotipas
Keleivių terminalas
Atvykimo salė
Išvykimo salė

Tarptautinis Kauno oro uostas (IATA kodas: KUN, ICAO kodas: EYKA) – civilinis oro uostas, įsikūręs Karmėlavos gyvenvietėje, 13 km į šiaurės rytus nuo Kauno, 8 km nuo Klaipėdos-Vilniaus automagistralės.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kauno oro uostas atidarytas 1988 m. liepos 1 d. sovietinei armijai priklausiusioje raketų bazės teritorijoje. Pirmasis statybų etapas truko 5 metus ir kainavo 8 mln. rublių.[1] Tuomet buvo įrengtas 2570 m ilgio kilimo ir tūpimo takas, peronas, laikinas keleivių terminalas ir navigacijos priemonių kompleksas. Padidėjus lėktuvais gabenamų krovinių apimtims, įrengtas degalų sandėlis, takas pailgintas iki 3250 metrų. Nuo 1988 m. Aeroflot Kauno padalinio lėktuvai Jak-42 ir Jak-40 keleivius skraidino iš Kauno į Charkovą, Kijevą, Maskvą, Odesą, Simferopolį, Šiaulius.1993 m. rugsėjo 6 d. Kauno oro uoste lankėsi popiežius Jonas Paulius II.
1994 m. balandžio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 242 suteiktas Tarptautinio oro uosto statusas.[2]
1996 m. tapo Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI) nariu. Nuo 1996 m. dalyvauja asociacijos „Lietuvos oro uostai“ veikloje. 2003 m. rugsėjo 15 d. sutikta Europos krepšinio čempionato nugalėtoja Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė.[3]
2005 m. pradėtas įgyvendinti už ES lėšas finansuojamas projektas, kurio metu modernizuota kilimo-tūpimo tako šviesų signalinė sistema. 2007 m. spalio 17 d. pradėta naujo trijų aukštų 7573 m² ploto Šengeno erdvės reikalavimus atitinkančio keleivių terminalo statyba (projekto autorius Gintautas Natkevičius). Objekto statyba baigta 2008 m. kovo 30 d.[4], oficialiai atidarytas gegužės 13 d.[5] Statybos darbus atliko AB „YIT Kausta“. Terminale įdiegtos pažangios keleivių ir bagažo aptarnavimo technologijos, moderni pasienio kontrolės ir aviacinio saugumo patikros įranga. Oro uoste įrengti nauji inžineriniai tinklai, automobilių stovėjimo aikštelės, rekonstruota perono danga. 2009 m. oro uoste nutiestas naujas magistralinis riedėjimo takas ir išplėstas orlaivių peronas, rekonstruota kilimo-tūpimo tako rytinio ir vakarinio galų danga, įrengta moderni šviesų signalinė sistema, atliktas naujas markiravimas, leidžiantis saugiau judėti transporto priemonėms, įrengti paviršinių nuotekų valymo įrenginiai.[6]
2010 m. gegužės 4 d. atidaryta Airijos žemų kaštų bendrovės Ryanair bazė.[7] 2010 m. lapkričio 5 d. baigtas rekonstruoti oro uosto kilimo-tūpimo takas. Naujos trisluoksnės tako dangos stiprumas buvo apskaičiuotas Boeing 747 lėktuvų, kurių bendroji masė siekia 400 tonų, operacijoms oro uoste. Orlaiviai galės Kauno oro uoste saugiau ir komfortabiliau leistis ar kilti, nauji nuolydžių parametrai, dangos stiprumo rodikliai, markiravimas užtikrins tako darbo efektyvumą.[8]

Vadovai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 19881991 m. – Bronius Jurelionis;
  • 19912005 m. – Rimantas Skridaila;[9]
  • 20052007 m. – Kęstutis Cucėnas;
  • 20072012 m. – Arijandas Šliupas;
  • nuo 2012 m. – Povilas Ugianskis.

Pagrindiniai duomenys[taisyti | redaguoti kodą]

Techniniai duomenys[taisyti | redaguoti kodą]

Oro uostas užima 438 ha plotą, kilimo-tūpimo tako ilgis – 3250 m, plotis – 45 m. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – LR Susisiekimo ministerija.[10]
Oro uostas išsidėstęs 77 m virš jūros lygio, be apribojimų veikiantis kilimo ir tūpimo takas orientuotas išilgai vyraujančių vakarų vėjų krypčiai (PCN50/F/B/X/T). Oro uostas turi 4E kategoriją ir II-ą (CAT II) kilimo ir tūpimo tako kategoriją,[11] leidžiančias priimti bet kokio tipo ir masės orlaivius (An-124, Boeing 747), bei atitinka „B“ klasės civilinių aerouostų normų reikalavimus pagal ICAO, kas suteikia galimybes priimti orlaivius esant minimalaus matomumo meteorologinėms sąlygoms. Oro uosto perono plotas 115000 m², įrengta 15 stovėjimo aikštelių lėktuvams.[12]
Oro uosto aktyvaus veikimo zonoje gyvena 1,72 mln. gyventojų, per metus Kauno oro uostas yra pajėgus aptarnauti apie 800 tūkst. keleivių ir 110 tūkst. tonų krovinių.[13]

Oro uosto veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Ilgą laiką Kauno oro uosto specializacija buvo krovinių aptarnavimas. Reguliarius keleivių pervežimus vykdė tik vina aviakompanija Flylal, kuri per metus aptarnaudavo apie 20 tūkst. keleivių. Mažėjant krovinių srautui, buvo ieškoma būdų, kaip pritraukti ne tik krovinių vežėjus, bet ir tapti patraukliu oro uostu keleiviams. Lietuvos aviacijos rinkoje atradus pigių skrydžių nišą, oro uosto strateginė veikla buvo nukreipta į šio tipo aviakompanijų pritraukimą.
2005 m. rugsėjo 22 d. skrydžius į Londoną pradėjo didžiausia Europoje žemų sąnaudų oro bendrovė Ryanair, gruodžio 1 d. į VaršuvąWizz Air. Kauno oro uostas tapo sparčiausiai augančiu Lietuvos oro uostu. 2009 m. vasario 19 d. sutiktas milijoninis Ryanair keleivis.

Statistiniai duomenys[taisyti | redaguoti kodą]

2009 m. oro uosto užimama rinkos dalis keleivių aptarnavimo srityje sudarė apie 25 proc. Šiuo metu Kauno oro uostas yra antras pagal dydį keleivinis oro uostas Lietuvoje. Kauno oro uostas pasaraisiais metais pirmavo tarp Lietuvos oro uostų pagal aptarnaujamų krovinių skaičių. 2010 m. aptarnauta daugiau nei 4449 tonos krovinių. 2010 m. krovinių skaičius išaugo 110 proc. – per Kauno oro uostą pervežta 2849 tonos krovinių ir 1,6 tūkst. tonų pašto.

Pervežtų keleivių skaičiaus pokytis[taisyti | redaguoti kodą]

Baltijos valstybių oro uostų lyderiai[taisyti | redaguoti kodą]

Aptarnautų keleivių skaičius (pagal metus ir oro uostus):

Šalis Oro uostas 2013 2012 2011 2010 2009 2008 2007 2006 2005 2004 2003 2002 2001
Latvijos vėliava Latvija Rygos oro uostas 4793045 4767764 5106692 4663647 4066854 3690549 3160945 2495020 1878035 1060426 711753 633322 622647
Lietuvos vėliava Lietuva Vilniaus oro uostas 2661869 2208096 1712467 1373859 1308632 2048439 1717222 1451468 1281872 964164 719850 634991 584171
Estijos vėliava Estija Talino oro uostas 1958801 2206791 1913172 1384831 1346236 1811536 1728430 1541832 1401059 997941 715859 605697 573493
Lietuvos vėliava Lietuva Kauno oro uostas 695509 830268 872618 809732 456698 410165 390881 248228 77350 27113 21732 19891 20137
Lietuvos vėliava Lietuva Palangos oro uostas 127890 128169 111133 102528 104600 101586 93379 110828 94000 76020 46666 45971 45660

Aviakompanijos ir kryptys[taisyti | redaguoti kodą]

Reguliarius keleivių pervežimus šiuo metu vykdo žemų kaštų kompanija Ryanair, Lietuvos avialinijos Airlithuania ir Smallplanet airlines bei Lenkijos avialinijos Enter. Krovinių gabenimu užsiima aviakompanijos Sprint Air ir Transaviabaltika. Visi skrydžiai vykdomi iš keleivių terminalo A. Šiuo metu keleivių terminalas B nenaudojamas.

Reguliarūs skrydžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Ryanair orlaivis Boeing 737–800 Kauno oro uoste
Aviakompanijos emblema Aviakompanijos pavadinimas Skrydžio maršrutas Šalis Skrydžių sk./sav. Lėktuvo modelis
Ryanair Logo.png Ryanair BristolisBristolio oro uostas Didžiosios Britanijos vėliava Didžioji Britanija 2 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair DublinasDublino oro uostas Airijos vėliava Airija 6 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair Frankfurtas prie MainoHahn oro uostas Vokietijos vėliava Vokietija 4 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair KaljarisElmo oro uostas Italijos vėliava Italija 2 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair LondonasLutono oro uostas Didžiosios Britanijos vėliava Didžioji Britanija 5 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair LondonasStansted oro uostas Didžiosios Britanijos vėliava Didžioji Britanija 7 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair OslasRygge oro uostas Norvegijos vėliava Norvegija 3 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair PafosasPafoso oro uostas Kipro vėliava Kipras 1 Boeing 737–800

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Iš Kauno oro uosto kursuoja autobusai, kuriais tiesiogiai be persėdimų galima nuvykti į Kauno centrą bei Vilnių ir Klaipėdą. Visų maršrutų tvarkaraščiai yra suderinti su atvykstančių ir išvykstančių lėktuvų tvarkaraščiais.

Į Kauną:

Į Vilnių:

  • Kauno oro uosto ekspresas: Kauno oro uostas – Vilnius (viešbutis „Panorama“) – Kauno oro uostas.

Į Klaipėdą:

  • Kauno oro uosto ekspresas: Kauno oro uostas – Klaipėda (prekybos centras „Akropolis“) – Kauno oro uostas.

Į Rygą (Latvija):

  • Maršrutinis autobusas „flyBus“: Kauno oro uostas – Panevėžys – Bauskė (Latvija) – Ryga (Latvija).[14]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Kauno oro uostas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka