Kauno oro uostas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką


Tarptautinis Kauno oro uostas
Terminalas
IATA: KUN - ICAO: EYKA
Parametrai
Oro uosto tipas civilinis
Operatorius LR Susisiekimo ministerija
Miestas Kaunas
Aukštis virš jūros lygio 77 m
Koordinatės 54°57′50″N 24°05′05″E / 54.96389°N 24.08472°E / 54.96389; 24.08472Koordinatės: 54°57′50″N 24°05′05″E / 54.96389°N 24.08472°E / 54.96389; 24.08472
Tinklapis Kauno oro uostas
Pakilimo takas
Kryptis Matmenys Paviršius
ilgis (m) plotis (m)
08/26 3250 45 asfaltas
Logotipas
Keleivių terminalas A
Keleivių terminalas B
Keleivių terminalo A atvykimo salė
Ryanair lėktuvas Kauno oro uoste

Tarptautinis Kauno oro uostas (IATA kodas: KUN) – civilinis oro uostas, įsikūręs Karmėlavos gyvenvietėje, 13 km į šiaurės rytus nuo Kauno, 8 km nuo Klaipėdos-Vilniaus automagistralės.

Turinys

[taisyti] Pagrindiniai duomenys

Oro uostas užima 506 ha plotą, kilimo-tūpimo tako ilgis – 3250 m, plotis – 45 m. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – LR Susisiekimo ministerija. [1]

Oro uostas išsidėstęs itin patogioje padėtyje – 77 m virš jūros lygio, šalies centre, orientuotas išilgai vyraujančių vakarų vėjų krypčiai. Tai techniškai universaliausias Lietuvos oro uostas, turintis ilgiausią be apribojimų veikiantį kilimo ir tūpimo taką Lietuvoje, galintį priimti bet kokio tipo ir masės orlaivius (An124, B747), bei atitinkantį „B” klasės civilinių aerouostų normų reikalavimus pagal ICAO. Šis išskirtinumas oro uostui suteikia galimybes priimti orlaivius esant minimalaus matomumo meteorologinėms sąlygoms.

Oro uosto aktyvaus veikimo zonoje gyvena 1,72 mln. gyventojų, per metus Kauno oro uostas yra pajėgus aptarnauti apie 800 tūkst. keleivių ir 110 tūkst. tonų krovinių.

[taisyti] Istorija

Kauno oro uostas atidarytas 1988 m. liepos 1 d. sovietinei armijai priklausiusioje raketų bazės teritorijoje. Pirmasis statybų etapas truko 5 metus ir kainavo 8 mln. rublių. [2] Tuomet buvo įrengtas 2570 m ilgio pakilimo-nusileidimo takas, peronas, laikinas keleivių terminalas ir navigacijos priemonių kompleksas. Padidėjus lėktuvais gabenamų krovinių apimtims, įrengtas degalų sandėlis, takas pailgintas iki 3250 metrų.

1988 m. lėktuvais JAK-42 ir JAK-40 keleiviai buvo gabenami į Charkovą, Kijevą, Maskvą, Odesą, Simferopolį, Šiaulius.

1994 m. balandžio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 242 suteiktas Tarptautinio oro uosto statusas. [3] 1996 m. tapo Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI) nariu. Nuo 1996 m. dalyvauja asociacijos „Lietuvos oro uostai“ veikloje.

1993 m. rugsėjo 6 d. Kauno oro uoste lankėsi popiežius Jonas Paulius II. 2003 m. rugsėjo 15 d. sutikta Europos krepšinio čempionato nugalėtoja Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. [4]

2005 m. pradėtas įgyvendinti už ES lėšas finansuojamas projektas, kurio metu modernizuota kilimo-tūpimo tako šviesų signalinė sistema. Kauno oro uostas tapo vieninteliu oro uostu Lietuvoje, turinčiu aukščiausią meteominimumo (apšvietimo sistemos) kategoriją. Esant blogoms oro sąlygoms, Kauno oro uostas yra atsarginis oro uostas ir gali priimti lėktuvus iš aplinkinių valstybių: Švedijos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos Kaliningrado srities.

2007 m. spalio 17 d. pradėta naujo trijų aukštų 7573 kv. m ploto Šengeno erdvės reikalavimus atitinkančio keleivių terminalo statyba (projekto autorius Gintautas Natkevičius – architektų biuras G.Natkevičius ir partneriai). Objekto statyba baigta 2008 m. kovo 30 d. [5], oficialiai atidarytas gegužės 13 d. [6] Statybos darbus atliko AB „YIT Kausta“. Terminale įdiegtos pažangios keleivių ir bagažo aptarnavimo technologijos, moderni pasienio kontrolės ir aviacinio saugumo patikros įranga. Oro uoste įrengti nauji inžineriniai tinklai, automobilių stovėjimo aikštelės, rekonstruota perono danga.

[taisyti] Oro uosto veikla

Ilgą laiką Kauno oro uosto specializacija buvo krovinių aptarnavimas. Reguliarius keleivių pervežimus vykdė vienintelė „Aviakompanija Lietuva“, kuri per metus aptarnaudavo apie 20 tūkst. keleivių. Mažėjant krovinių srautui, buvo ieškoma būdų, kaip pritraukti ne tik krovinių vežėjus, bet ir tapti patraukliu oro uostu keleiviams. Lietuvos aviacijos rinkoje atradus pigių skrydžių nišą, oro uosto strateginė veikla buvo nukreipta į šio tipo aviakompanijų pritraukimą.

2005 m. rugsėjo 22 d. skrydžius į Londoną pradėjo didžiausia Europoje žemų sąnaudų oro bendrovė „Ryanair“, gruodžio 1 d. į Varšuvą – „Wizz Air“. Kauno oro uostas tapo sparčiausiai augančiu Lietuvos oro uostu. 2009 m. vasario 19 d. sutiktas milijoninis „Ryanair“ keleivis. Oro uosto užimama rinkos dalis keleivių aptarnavimo srityje sudaro apie 16%. Šiuo metu Kauno oro uostas yra antras pagal dydį keleivinis oro uostas Lietuvoje.

Kauno oro uostas pirmauja tarp Lietuvos oro uostų pagal aptarnaujamų krovinių skaičių. 2007 m. aptarnauta daugiau nei 6800 t krovinių – 58% visų lėktuvais gabentų krovinių Lietuvoje.

[taisyti] Keleivių pervežimai

[taisyti] Baltijos valstybių oro uostų lyderiai

Vieta Miestas Oro uostas Aptarnauti keleiviai (2008)
1 Ryga Rygos oro uostas 3691000
2 Vilnius Vilniaus oro uostas 2048000
3 Talinas Talino oro uostas 1811536
4 Kaunas Kauno oro uostas 410165
5 Palanga Palangos oro uostas 101586

[taisyti] Aviakompanijos ir kryptys

Reguliarius keleivių pervežimus šiuo metu vykdo pigių skrydžių kompanija „Ryanair“. Krovinių gabenimu užsiima aviakompanijos „Sprint Air“, „Transaviabaltika“. Visi skrydžiai vykdomi iš keleivių terminalo A. Šiuo metu keleivių terminalas B yra nenaudojamas.

[taisyti] Susisiekimas

Iš Kauno oro uosto kursuoja autobusai, kuriais tiesiogiai be persėdimų galima nuvykti į Kauno centrą bei Vilnių. Visų maršrutų tvarkaraščiai yra suderinti su atvykstančių ir išvykstančių lėktuvų tvarkaraščiais.

Į Kauną:

Į Vilnių:

  • Kauno oro uosto ekspresas: Kauno oro uostas – Vilnius (viešbutis „Panorama“) – Kauno oro uostas (išankstinė bilietų rezervacija internetu: [1])

[taisyti] Vadovai

  • 1988–1991 m. Bronius Jurelionis
  • 1991–2005 m. Rimantas Skridaila [7]
  • 2005–2007 m. Kęstutis Cucėnas
  • nuo 2007 m. Arijandas Šliupas

[taisyti] Šaltiniai

  1. ↑ Aviacijos pasaulis // 2006 m. kovo 24 d., Nr. 6 (100), 7 psl.
  2. ↑ Jonas Janulis. Atverti naujieji oro vartai // Kauno tiesa, 1988 m. liepos 3 d., Nr. 154 (12638), 1 psl.
  3. ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=245129
  4. ↑ http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=2858161
  5. ↑ http://www.yit.lt/16347/16348/56047
  6. ↑ http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=17008274
  7. ↑ http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=6414206

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Kauno oro uostas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_oro_uostas"
Asmeniniai įrankiai