Steigiamasis Seimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kauno miesto teatras, kuriame 1920 m. gegužės 15 d. vyko pirmasis Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdis. Lietuvos albumas
Steigiamojo Seimo rūmai, dab. Kauno Maironio universitetinė gimnazija. Lietuvos albumas

Lietuvos Steigiamasis Seimas – vasario 16-osios Nepriklausomybės akte numatyta institucija, kuri turėjo būti išrinkta demokratiniu būdu ir nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ ir santykius su kitomis valstybėmis.

Teisinis pagrindas[taisyti | redaguoti kodą]

1917 m. rugsėjo 18-23 dienomis Vilniuje buvo sušaukta Lietuvių konferencija, kuri paskelbė: kad „Lietuva galėtų laisvai plėtotis, turi būti sukurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, demokratiškais principais sutvarkyta… Steigiamasis seimas turės nustatyti valstybės pamatus ir santykius su kitomis valstybėmis.“ Konferencija išrinko vykdomąjį organą – Lietuvos Tarybą, kuri 1918 m. vasario 16 d. priėmė aktą, kuriame nutarė, jog Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių Tautos Atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus Konferencijos nutarimu rugsėjo 18-23 d. 1917 m., skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos Valstybę.

Laikinoji valstybės valdžia 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės laikinų dėsnių 31 straipsniu pažymėjo, jog ji „nustato ir skelbia įstatymą Steigiamajam Seimui rinkti“. 1919 m. spalio mėnesį priimtas Lietuvos Steigiamojo Seimo įstatymas.

Rinkimai[taisyti | redaguoti kodą]

Steigiamasis Seimas buvo išrinktas tik 1920 m. balandžio 14-15 d., nors Nepriklausomybės akte buvo nurodyta, kad jis turi būti sušauktas kiek galima greičiau. Iš visuotiniuose, tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu pagal proporcinę sistemą išrinktų 112 narių 59 atstovavo krikščionių demokratų bloką, 29 valstiečių sąjungą ir socialistus liaudininkus, 12 socialdemokratus, 6 žydus, 3 lenkus, 1 vokietį ir 3 nepartinius. 29 Seimo atstovai neturėjo 30 metų ir tik 8 buvo vyresni, nei 50 metų.

Pagal rinkimų įstatymą numatytas bendras mandatų skaičius buvo 229, bet rinkimuose negalėjo dalyvauti želigovskininkų kontroliuojama Rytų Lietuva su Vilniumi, kuriai buvo numatyta skirti 108 mandatai bei Klaipėdos kraštas (9 mandatai), tuo metu taip pat dar nepriklausęs Lietuvai. Teritorijoms, į kurias pretendavo Lietuva, bet kuriose rinkimai faktiškai įvykti negalėjo, buvo rezervuota 117 mandatų, t. y., penkiais mandatais daugiau, nei lietuvių valdžios kontroliuojamai teritorijai su laikinąja sostine. Iš viso Steigiamojo Seimo nariais buvo 150 atstovų. Dvidešimt devyniems jo nariams nebuvo sukakę trisdešimties metų. Tik aštuoni buvo vyresni kaip penkiasdešimties metų.

Seimo nariai[taisyti | redaguoti kodą]

Nr. Vardas, pavardė Frakcija Mandato galiojimas
1 Juozas Akmenskis LKDP
2 Tadas Aleliūnas LKDP nuo 1921 m. balandžio 5 d.
3 Kazys Ambrozaitis LKDP
4 Jonas Andziulis LKDP iki 1921 m. rugsėjo 16 d.
5 Mikas Bagdonas LKDP 1920 m. rugsėjo 15 d. – 1922 m. sausio 27 d.
6 Stasys Balčas LKDP
7 Stasys Balčytis LKDP iki 1921 m. rugsėjo 16 d.
8 Andrius Banionis LKDP
9 Viktoras Beržinskas LKDP
10 Vytautas Pranas Bičiūnas LKDP
11 Kipras Bielinis LSDP
12 Kazys Bieliūnas LSLDP ir LVS nuo 1921 m. lapkričio 18 d.
13 Jonas Bildušas LSLDP ir LVS iki 1921 rugsėjo 30 d.
14 Kazimieras Bizauskas LKDP iki 1922 m. kovo 10 d.
15 Jonas Bliūdžius LSLDP ir LVS nuo 1921 gruodžio 16 d.
16 Felicija Bortkevičienė LSLDP ir LVS nuo 1921 m. sausio 53 d. (nurodyta „Valstybės žiniose“)
17 Konstantas Bražėnas LKDP
18 Liūdas Brokas LKDP nuo 1922 m. birželio 20 d.
19 Oskaras Biuchleris Vokiečių nuo 1920 m. rugsėjo 15 d.
20 Antanas Bulionis LKDP
21 Juozas Buzelis LSLDP ir LVS
22 Bronius Cirtautas LSDP
23 Voldemaras Vytautas Čarneckis LKDP iki 1921 m. lapkričio 4 d.
24 Vincas Čepinskis LSDP
25 Stasys Černiauskas LKDP nuo 1922 m. kovo 14 d.
26 Jurgis Daukšys LSDP
27 Kostas Daunora LKDP nuo 1921 m. lapkričio 11 d.
28 Jurgis Deksnys LKDP iki 1921 m. balandžio 5 d.
29 Stasys Digrys LSDP
30 Povilas Dogelis LKDP
31 Eliziejus Draugelis LKDP
32 Magdalena Draugelytė-Galdikienė LKDP
33 Ozeris Finkelšteinas Žydų
34 Naftalis Fridmanas Žydų iki 1921 m. rugpjūčio 30 d. (mirė)
35 Jonas Galvydis-Bykauskas LKDP iki 1921 m. gruodžio 17 d.
36 Kazys Gencevičius LSLDP ir LVS iki 1921 m. lapkričio 4 d.
37 Jonas Giniūnas LKDP iki 1922 m. vasario 24 d.
38 Vincas Grajauskas LKDP nuo 1922 m. kovo 17 d.
39 Adolfas Grajevskis Lenkų
40 Pranas Grėbliūnas LKDP nuo 1922 m. kovo 7 d.
41 Antanas Grigiškis LSLDP ir LVS
42 Kazys Grinius LSLDP ir LVS
43 Stanislovas Gruodis LKDP
44 Juozas Idzelis LKDP nuo 1922 m. liepos 13 d.
45 Petras Jočys LKDP
46 Kazimieras Jokantas LKDP
47 Vladas Jurgutis LKDP iki 1922 m. kovo 3 d.
48 Steponas Kairys LSDP
49 Andrius Kardišauskas LKDP nuo 1921 m. balandžio 19 d.
50 Vincas Katilius LKDP iki 1921 m. balandžio 5 d.
51 Julius Kaupas LKDP
52 Rudolfas Kinderis Vokiečių iki 1920 m. rugsėjo 15 d.
53 Jonas Kriščiūnas LSLDP ir LVS
54 Pijus Kriščiūnas LKDP
55 Mykolas Jeronimas Krupavičius LKDP
56 Kazys Kupčiūnas LSLDP ir LVS
57 Povilas Kuzminskis LSLDP ir LVS
58 Samuelis Landau Žydų nuo 1921 m. rugsėjo 20 d.
59 Vladas Lašas LSLDP ir LVS
60 Kazys Lekeckas Nepriklausomas iki 1920 m. rugsėjo 12 d.
61 Peliksas Lesauskas LKDP 1920 m. spalio 20 d. – 1921 m. lapkričio 22 d.
62 Bronislovas Liausas Lenkų
63 Juozas Liekis LSLDP ir LVS nuo 1920 m. spalio 20 d.
64 Jonas Lingė LKDP nuo 1922 m. sausio 18 d.
65 Juozas Lukoševičius LSLDP ir LVS iki 1921 m. sausio 15 d. (mirė)
66 Morta Lukošytė LKDP nuo 1922 m. sausio 20 d.
67 Pulgis Lumbis LKDP nuo 1922 m. liepos 25 d.
68 Veronika Mackevičiūtė LKDP nuo 1921 m. balandžio 29 d.
69 Jonas Makauskis LSLDP ir LVS
70 Jurgis Marčiulionis LKDP nuo 1922 m. sausio 22 d.
71 Mykolas Marma LSLDP ir LVS nuo 1922 m. sausio 13 d.
72 Jonas Masiulis LSLDP ir LVS iki 1920 m. liepos 6 d.
73 Antanas Matulaitis LKDP iki 1921 m. sausio 17 d. (mirė)
74 Jonas Matulevičius LSLDP ir LVS
75 Vincas Meilus LSLDP ir LVS iki 1921 m. lapkričio 4 d.
76 Vincentas Mieleška LKDP
77 Feliksas Mikšys LKDP
78 Antanas Milčius LKDP
79 Ona Muraškaitė-Račiukaitienė LKDP
80 Ladas Natkevičius LSLDP ir LVS
81 Jonas Pakalka LSDP
82 Gabrielė Petkevičaitė LSLDP ir LVS iki 1920 m. rugsėjo 15 d.
83 Motiejus Petrauskas LKDP iki 1920 m. birželio 23 d.
84 Jeronimas Plečkaitis LSDP
85 Abraomas Popelis Žydų
86 Pranas Povilaitis LKDP 1922 m. vasario 21 d. – 1922 m. birželio 16 d.
87 Antanas Povylius LSDP nuo 1921 m. gegužės 24 d.
88 Vladas Požela LSDP
89 Juozas Pronskus LSLDP ir LVS nuo 1920 m. spalio 15 d.
90 Antanas Purėnas LSDP iki 1920 m. spalio 13 d.
91 Juozas Purickis LKDP
92 Nachmanas Rachmilevičius Žydų
93 Vytautas Račkauskas LSLDP ir LVS
94 Petras Radzevičius LKDP
95 Pranas Radzevičius LSLDP ir LVS nuo 1921 m. lapkričio 18 d.
96 Kazimieras Ralys LSLDP ir LVS
97 Sikstas Riauka LKDP
98 Albinas Rimka LSLDP ir LVS iki 1921 gegužės 25 d.
99 Simonas Rozenbaumas Žydų
100 Mikas Rožanskas LKDP
101 Petras Ruseckas LSLDP ir LVS
102 Kazys Sidabras LSLDP ir LVS iki 1921 m. sausio 17 d.
103 Antanas Simanauskas LKDP
104 Vladas Sirutavičius LSDP iki 1921 m. sausio 17 d.
105 Klemensas Skabeika LSLDP ir LVS 1921 m. sausio 17 d. – 1921 m. spalio 25 d.
106 Juozas Skyrius LKDP nuo 1922 m. kovo 21 d.
107 Mykolas Sleževičius LSLDP ir LVS
108 Maksas Soloveičikas Žydų
109 Emilija Spudaitė-Gvildienė LKDP
110 Povilas Spudas LKDP
111 Salomėja Stakauskaitė LKDP
112 Zigmas Starkus LKDP
113 Antanas Staugaitis LKDP
114 Jonas Staugaitis LSLDP ir LVS
115 Justinas Staugaitis LKDP
116 Jonas Steponavičius LKDP nuo 1921 m. vasario 4 d.
117 Aleksandras Stulginskis LKDP
118 Pranas Šalčius LKDP
119 Kazimieras Steponas Šaulys LKDP iki 1922 m. liepos 25 d.
120 Pranas Šaulys LKDP iki 1920 m. spalio 20 d.
121 Pranas Šemiotas LSDP
122 Antanas Šilgalis LKDP
123 Kazys Škirpa LSLDP ir LVS 1921 m. rugsėjo 15 d. – 1921 m. gruodžio 7 d.
124 Pranas Šmotelis LSLDP ir LVS nuo 1921 m. lapkričio 25 d.
125 Antanas Šmulkštys LKDP
126 Vincas Šmulkštys LKDP
127 Antanas Šnielevskis Lenkų
128 Eduardas Šukevičius LSDP nuo 1920 m. spalio 13 d.
129 Antanas Tamošaitis LSLDP ir LVS
130 Stasys Tijūnaitis LKDP
131 Antanas Tumėnas LKDP
132 Matas Untulis LSLDP ir LVS iki 1920 m. spalio 15 d.
133 Vaclovas Vaidotas LSLDP ir LVS nuo 1921 m. spalio 28 d.
134 Jonas Vailokaitis LKDP iki 1922 m. kovo 3 d.
135 Juozas Vailokaitis LKDP
136 Klemensas Vaitekūnas LKDP
137 Jonas Valaitis LKDP iki 1922 m. vasario 17 d.
138 Jonas Valickis LKDP
139 Jonas Valius LKDP 1920 m. birželio 23 d. – 1920 m. spalio 20 d.
140 Jonas Varnas LKDP
141 Kazimieras Venclauskis LSDP
142 Juozas Volodkevičius LKDP iki 1920 m. rugsėjo 15 d.
143 Kazys Vosylius LKDP 1921 m. lapkričio 4 d. – 1922 m. liepos 4 d.
144 Kazys Zubauskas Nepriklausomas nuo 1920 m. rugsėjo 12 d.
145 Juozas Žebrauskas LKDP
146 Vincas Žindžius LSLDP ir LVS nuo 1921 m. rugsėjo 16 d.
147 Jurgis Žitinevičius LSLDP ir LVS
148 Balys Žygelis LSLDP ir LVS nuo 1920 m. liepos 6 d.
149 Antanas Žoromskis LSLDP ir LVS
150 Konstantas Žukas LSLDP ir LVS iki 1921 m. birželio 30 d.

Seimo veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos Steigiamojo Seimo atstovės moterys katalikės

Pirmas Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d. tuometinėje laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune, miesto teatro salėje. Pirmajam posėdžiui pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė, Seimo pirmininku išrinktas krikščionis demokratas Aleksandras Stulginskis paskelbtas Lietuvos prezidentu.

Pirmajame posėdyje Steigiamasis Seimas paskelbė esant atstatyta nepriklausomą Lietuvos demokratinę respubliką. Jau gegužės 21 d. pradėtas svarstyti naujos konstitucijos projektas. 1920 m. birželio 10 d. paskelbė antrąją laikinąją Konstituciją, kurioje pirmą kartą deklaruota parlamentinė santvarka. „Visiems Lietuvos piliečiams laiduojama asmens, buto ir korespondencijos neliečiamybės bei tikybos, sąžinės, spaudos, žodžio, streikų, susirinkimų ir draugijų laisvė. Mirties bausmė naikinama“.

1920 m. liepos 12 d. sudaryta taikos sutartis su Rusija. Lietuva daugumos pasaulio valstybių buvo pripažinta nepriklausoma de jure.

Atsistatydinus E. Galvanausko kabinetui, sudaryta K. Griniaus vyriausybė. 1920 m. rugpjūčio 6 d. Seimas ratifikavo taikos sutartį su Rusija, tačiau netrukus po to Sovietinė Rusija pradėjo karą su Lenkija, buvo užimtas Vilnius, o rugpjūčio 27 d. buvo bandyta išprovokuoti karą ir su Lietuva. Vydami bolševikus iš savo krašto, 1920 m. rugsėjo 22-23 d. naktį karo veiksmus prieš Lietuvą pradėjo lenkai, o vėliau ir latviai. LSDP padėjo sureguliuoti santykius partiniais kanalais.

Nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario mėnesio Lietuvos Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs. Lenkijos legionams puolant Lietuvą, Seimo nariai gynė valstybę. Tuo metu veikė vadinamasis Mažasis seimas, kurį sudarė Pirmininkas ir šeši Steigiamojo Seimo nariai.

1922 m. vasario mėnesį valstiečiai atšaukė savo atstovus iš vyriausybės, buvo sudaryta nauja E. Galvanausko vyriausybė. 1922 m. kovo 31 d. V. Čepinskio iniciatyva buvo patvirtintas Lietuvos universiteto statutas.

1921 m. kovo 29 d. Seimas patvirtino naujus Lietuvos viešosios ir kriminalinės milicijų etatus, kurie įsigaliojo nuo gegužės 1 d. Ypač buvo padidintas kriminalinės milicijos etatinių vienetų skaičius.

1921 m. rugsėjo 23 d. Lietuva buvo priimta į Tautų Sąjungą. 1921 m. rugsėjo 30 d. Lietuva prisijungė prie tarptautinės Konvencijos dėl kovos prieš prekybą moterimis ir vaikais.

1922 m. Seimas priėmė Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo įstatymą. Pirmiausia buvo uždrausta pirkti ir parduoti didesnius žemės sklypus, nusavinti didesni, negu 25 ha miškai. 1922 m. vasario 15 d. priėmė žemės reformos įstatymą. Žemė racionaliai skirstyta ją dirbantiems ūkininkams. Žeme aprūpinti mažažemiai ir bežemiai. Dvarininkai, skeptiškai vertinę Lietuvos savarankiškumą, prarado įtaką. Pradėta sisteminti įstatymų leidyba.

1922 m. vasario 16 d. įsteigtas Vytauto Didžiojo universitetas. 1922 m. rugsėjo 9 d. priimtas valiutos įstatymas, 1922 m. spalio 1 d. įvesta Lietuvos valiuta – litas.

Steigiamasis Seimas dirbo 29 mėnesius, turėjo 257 plenarinius posėdžius ir 963 komisijų posėdžius, priėmė per 300 įstatymų. Svarbiausias darbas – 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta pirmoji nuolatinė Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri užbaigė iki tol buvusių laikinųjų konstitucijų ciklą:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]


Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai Istorinė Lietuvos vėliava
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo Flag of Lithuania (state).svg
Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) Flag of Lithuania.svg
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas
Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje Flag of Lithuanian SSR.svg
Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) Flag of Lithuania.svg
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016