Lietuvos miškai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aukštaitijos miškai
Miško paruošos

Lietuvos miškai – vienas svarbiausių Lietuvos biosferos elementų. 2012 m. duomenimis jų plotas buvo 2173 tūkst. ha ir užėmė 33,3 % šalies teritorijos. Bendras medienos tūris siekia 501,3 mln. m³. Daugiau nei pusė visų miškų Lietuvoje yra spygliuočių, tarp jų vyrauja pušynai. Tarp lapuočių didžiausius plotus užima beržynai. Miškų plotas Lietuvoje didėja, per paskutinius 10 metų miškingumas išaugo 2 %.[1]

Daugiau nei 707,5 tūkst. ha arba 32,5 % visų Lietuvos miškų plyti saugomų teritorijų ribose arba jų buferinėse zonose.[2]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senovėje beveik visa dabartinė Lietuvos teritorija buvo apaugusi miškais. Plintant žemdirbystei, kertant medžius, miškų plotai pradėjo mažėti. Pirmojo tūkstantmečio pabaigoje miškai buvo užėmę apie 2/3 teritorijos. Vyravo plačialapių medžių rūšys. XI a. – XIII a. miškai jau dengė 55 % Lietuvos teritorijos, vėliau miškų plotai mažėjo.

Pirmieji rašytiniai dokumentai apie valstybės rūpinimąsi miškais siekia XVI a. Miškų nuosavybės apsaugos klausimai buvo reglamentuoti Pirmajame (1529] m.) ir vėlesniuose Lietuvos Statutuose. 1557 m. Valakų reformos įstatymu žemės ūkiui netinkami plotai buvo paliekami apaugti miškais. 1559 m. aprašytos didžiojo kunigaikščio girios ir žvėrių perėjos, 16361641 m. pertvarkytas miškų ūkis (girių ordinacija). 1567 m. išleistas Girininkų įstatymas.

Lietuvai 1795–1915 m. esant Rusijos imperijos valdžioje miškai buvo alinami didelių netvarkingų kirtimų. Dideli miškų plotai buvo verčiami kitomis naudmenomis. 1914 m. dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 1175,0 tūkst. ha miškų. 19151918 m. Vokietijos okupacijos metais miškų prie kelių, upių plynai buvo iškirsta 26,5 tūkst. ha, pasirinktinai – 38,5 tūkst. ha. Iškirstos medienos tūris apie 11,7 mln. m³, t. y. daugiau kaip 6 metų kirtimo norma. Kertama buvo patogiose išvežti vietose prie kelių, upių, net ir nesubrendę medynai. 19181940 m. Lietuvos miškų plotai sumažėjo apie 1,5 %. Dėl Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos padarinių Lietuvos miškingumas šalies dabartinėje teritorijoje buvo mažiausias, apie 20 %. Vėliau jis intensyviai didėjo. 19962005 m. kasmet buvo iškertama po 4,9-6,5 mln. m³ medienos. 2006 m. miškų žemės plotas buvo 2121 tūkst. ha, miškingumas – 32,5 %, miškų plotas, tenkantis vienam gyventojui – 0,62 ha.

Politika ir valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Valstybės miškų ūkį formuoja ir programas rengia Aplinkos ministerija, kuriai priklauso Miškų departamentas. Miškų būklę, jų naudojimą, atkūrimą ir apsaugą kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba ir jos teritoriniai miškų kontrolės poskyriai. Miškų urėdijų darbams vadovauja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. 2006 m. buvo 42 valstybinės miškų urėdijos. Lietuvos miškų sklypus inventorizuoja ir miškotvarkos projektus rengia Valstybinis miškotvarkos institutas. Miškų valstybės kadastrą ir informacinę sistemą sudarančias duomenų bazes tvarko Valstybinė miškų tarnyba. Miškotyros problemas tiria Lietuvos miškų institutas ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakultetas. [3]

Didžiausi miškai[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiausia miškų yra Lietuvos pietrytinėje dalyje. 1998 m. Varėnos raj. miškingumas buvo 66,3 %, Švenčionių raj. apie 53,7 %, Šalčininkų raj. – 43,5 %, Trakų raj. – 41,7 %, Vilniaus raj. apie 36,2 %. Mažiausiai miškų buvo šiuose rajonuose: Vilkaviškio raj. – 9,1 %, Skuodo raj. – 14,9 %, Pasvalio raj. – 16,4 %, Pakruojo raj. apie 17,8, Joniškio raj. – 18,1 %. Daugiau kaip 10 tūkst. ha turi 17 miško masyvų.

Didžiausi bei svarbesni Lietuvos miškų masyvai (tūkst. ha):

  1. Dainavos arba Gudų giria (Druskininkų–Varėnos miškai) – apie 145
  2. Labanoro-Pabradės giria – 91,1
  3. Kazlų Rūdos miškai – 58,7 tūkst. ha
  4. Karšuvos giria (Viešvilės–Smalininkų miškai) – 42,7
  5. Rūdninkų giria – 37,5
  6. Lavoriškių giria (Lavoriškių–Nemenčinės miškai) – 31
  7. Gaižiūnų–Rumšiškių miškai – 30,4
  8. Kapčiamiesčio giria – 27,7 (tai dalis didesnio miškų masyvo – Augustavo girios, kurios bendras plotas 160 tūkst. ha)
  9. Ažvinčių-Minčios giria – 22,4
  10. Biržų giria – 17
  11. Kulių miškai – 16,3
  12. Taujėnų miškai ~ 15
  13. Inkleriškių−Rūdiškių miškai (Rūdiškių miškai) ~ 15
  14. Žalioji giria – 14,1
  15. Šimonių giria – 13,5
  16. Gruzdžių-Gubernijos miškai – 10,3
  17. Pažižmės–Tryškių miškai – 10,1
  18. Gitėnų miškai – 9,45
  19. Girkančių-Tyrelio miškai – 9,15
  20. Dusmenų miškai – 8,11
  21. Kuršių Nerijos miškai ~ 8
  22. Begėdžių-Radviečio (Tenenių) miškai – 7,99
  23. Tyrelio miškai – 7,9
  24. Gustonių-Jakubonių miškai – 7,6
  25. Klusiškių (Lygumų) miškai – 7,4
  26. Latveliškių-Agailių miškai – 6,4
  27. Žalgirio–Pamarkijos miškai ~ 6,04
  28. Judrėnų-Tverų miškai – 5,89 (papildomas straipsnis Žadvainių−Lėgų (Rietavo) miškai)
  29. Lančiūnavos-Šventybrasčio miškai – 5,83
  30. Dubravos giria – 5,75
  31. Laukžemės-Palangos miškai – 5,72
  32. Vainagių (Šaukėnų) miškai ~ 5,7
  33. Tytuvėnų miškai – 5,56
  34. Adutiškio miškai – 5,31
  35. Varnabūdės giria – 5,29
  36. Kazokiškių-Kaugonių miškai – 5,23
  37. Kamanų miškai – 5,2
  38. Gražutės miškas – 4,7
  39. Varluvos–Babtų miškai – 4,65
  40. Klišių-Tyrų miškai – 4,49
  41. Liaudiškių-Mažuolių miškai – 4,09
  42. Alionių miškai – 3,84
  43. Pagramančio−Didkiemio miškai ~ 3,8
  44. Lapkalnio-Paliepių miškai – 3,71
  45. Alsėdžių-Pagermantės miškai – 3,67
  46. Medingėnų-Milašaičių miškai – 3,6
  47. Balbieriškio miškas – 3,58
  48. Pernaravos-Šaravų miškai – 3,57
  49. Biržuvėnų miškai – 3,47
  50. Buktos miškas – 3,37
  51. Krakių-Dotnuvos miškai – 3,28
  52. Josvainių miškai – 3,11
  53. Žagarės giria ~ 3
  54. Punios šilas – 2,76
  55. Labūnavos miškai – 1,42
  56. Anykščių miškai – 1,33
  57. Degsnės miškas – 0,44
  58. Romintos giria (Lietuvoje tik nežymi jos dalis pasienyje, nors bendras plotas esantis Lietuvoje, Rusijos Kaliningrado sritije ir Lenkijoje 35,5)

Nėra duomenų apie šiuos miškus:

  1. Baltiškių-Baltkojų miškai
  2. Karalgirio-Padauguvos miškai
  3. Norkaičių miškai
  4. Obelyno-Ringių miškai
  5. Plokštinės-Stirbaičių miškai
  6. Prienų šilas
  7. Raguvos-Alančių miškai
  8. Ramuldavos miškai
  9. Ropėjos miškai
  10. Sausašilio-Tumiškės miškai
  11. Subartonių miškai
  12. Šešuolių giria
  13. Tauragės-Batakių miškai
  14. Troškūnų-Dabužių miškai
  15. Upninkų-Santakos miškai
  16. Užpelkių-Gintenių miškai
  17. Vaineikių miškai

Medynai[taisyti | redaguoti kodą]

Vidutiniai medynų rodikliai

Medynai Plotas
1000 ha
Dalis % Amžius Bonitetas Skalsumas Tūris m³/ha
visų medynų
Tūris, m³/ha
brandžių medynų
Tūrio prieaugis
m³/ha
Prieaugio dalis,
kaupiama medyne
pušynai 720,2 35,8 64 11,1 0,75 240 305
eglynai 431,3 21,4 46 11,3 0,71 191 306
kiti spygliuočiai 3,1 0,2 - - - - - - -
beržynai 424,0 21,1 48 1,2 0,71 165 234 6,2 3,3
drebulynai 65,8 3,3 44 Ia,7 0,71 205 275 7,0 4,0
juodalksnynai 135,0 6,7 46 1,4 0,71 196 292 6,5 3,5
baltalksnynai 129,8 6,4 33 1,7 0,71 132 155 6,8 4,0
ąžuolynai 40,1 2,0 85 1,6 0,63 195 247 5,0 2,3
uosynai 49,4 2,5 57 1,1 0,67 171 232 5,7 2,8
kiti lapuočiai medžiai 15,3 0,8 - - - - - - -
iš viso 2 014,0 100,0 53* 1,8* 0,72* 199* 254* 6,5* 3,4*

(*) pateikta duomenų vidutinė vertė

Lietuvos miškuose 2006 m. kultūrinės kilmės medynų buvo 471,6 tūkst. ha (23 %), žėlinių – 1542,4 tūkst. ha (77 %). Jaunuolynai sudarė 25 %, pusamžiai medynai 42 %, bręstantys 14 %, brandūs 19 %. Medynų vidutinis amžius 53 m., bonitetas 1,8, skalsumas – 0,7.

Lietuvos miškuose vyraujantys medžiai (pagal plotą, procentais):

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Miškai suskirstyti į keturias grupes:

  • I grupės, rezervatiniai, sudaro 1,6 % visų miškų
  • II grupės, specialiosios paskirties, apie 12,8 %; iš jų:
    • II A grupės ekosistemų apsaugos, daugiausia draustinių – 8,9 %
    • II B grupės rekreaciniai, apie 3,9 %
  • III grupės, apsauginiai, apie 15,2 %)
  • IV grupės, ūkiniai, apie 70,4 %

2006 m. valstybės reikšmės miškų buvo 1051,2 tūkst. ha (49 %), privačių – 717,2 tūkst. ha (33,7 %), rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti – 332,5 tūkst. ha (16,8 %).

Flora ir fauna[taisyti | redaguoti kodą]

Miške yra ne tik medienos, bet ir uogų, grybų, vaistinių augalų šaltinis, daugelio gyvūnų ir paukščių buveinė. Kasmet superkama vidutiniškai po 1510 t uogų, 2291 t grybų, 43 t vaistinių augalų.

Dažniausiai Lietuvos miškuose sutinkami:

Lietuvos miškuose 2006 m. buvo 4220 briedžių, 14 400 tauriųjų elnių, 580 danielių, 86 360 stirnų, 32 420 šernų, 3430 barsukų, 300 vilkų.

Miškingumas[taisyti | redaguoti kodą]

Įvairiose Lietuvos savivaldybėse miškų užimama dalis įvairuoja – nuo daugiau kaip 50 proc. kai kuriuose Dzūkijos rajonuose iki mažiau nei 20 proc. Suvalkijoje.

Savivaldybė Miškingumas, proc.
Akmenės rajonas 30–40
Alytaus rajonas 20–30
Anykščių rajonas 20–30
Birštono savivaldybė 30–40
Biržų rajonas 20–30
Druskininkų savivaldybė >50
Elektrėnų savivaldybė 30–40
Ignalinos rajonas 30–40
Jonavos rajonas 30–40
Joniškio rajonas <20
Jurbarko rajonas 30–40
Kaišiadorių rajonas 20–30
Kalvarijos savivaldybė <20
Kauno miestas 20–30
Kauno rajonas 20–30
Kazlų Rūdos savivaldybė >50
Kelmės rajonas 20–30
Kėdainių rajonas 20–30
Klaipėdos miestas 20–30
Klaipėdos rajonas 20–30
Kretingos rajonas 30–40
Kupiškio rajonas 20–30
Lazdijų rajonas 30–40
Marijampolės savivaldybė <20
Mažeikių rajonas 20–30
Molėtų rajonas 20–30
Neringos savivaldybė >50
Pagėgių savivaldybė <20
Pakruojo rajonas <20
Palangos savivaldybė 30–40
Panevėžio miestas <20
Panevėžio rajonas 30–40
Pasvalio rajonas <20
Pasvalio rajonas <20
Plungės rajonas 30–40
Prienų rajonas 20–30
Radviliškio rajonas 20–30
Raseinių rajonas 20–30
Rietavo savivaldybė 40–50
Rokiškio rajonas 20–30
Skuodo rajonas <20
Šakių rajonas 20–30
Šalčininkų rajonas 40–50
Šiaulių miestas <20
Šiaulių rajonas 30–40
Šilalės rajonas 20–30
Šilutės rajonas <20
Širvintų rajonas 20–30
Švenčionių rajonas >50
Tauragės rajonas 30–40
Telšių rajonas 30–40
Trakų rajonas >50
Ukmergės rajonas 20–30
Utenos rajonas 20–30
Varėnos rajonas >50
Vilkaviškio rajonas <20
Vilniaus miestas >50
Vilniaus rajonas 30–40
Visagino savivaldybė 30–40
Zarasų rajonas 30–40

Priežiūra[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos miškų priežiūrai yra įsteigtos 42 miškų urėdijos:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Miškų ūkio statistika » 2012, Valstybinė Miškų Tarnyba
  2. Saugomos teritorijos ir biologinė įvairovė, Valstybinė Miškų Tarnyba
  3. Edvardas Riepšas. Lietuvos miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 66 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Medis · Vaismedis

Lietuvos medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Išskirtiniai pasaulio ir Lietuvos medžiai · Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas

Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.