Vikisritis:Lietuva

Lietuva

Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – valstybė Europos geografiniame viduryje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Toje pačioje geografinėje platumoje vakariau Lietuvos yra Danija, Didžioji Britanija (Anglijos šiaurinė dalis), ryčiau - Baltarusija ir Rusijos centrinės sritys, toje pačioje geografinėje ilgumoje šiauriau yra Latvija, Estija, Suomija, piečiau - Rytų Lenkija, Ukrainos vakarinė dalis, Rumunija, Bulgarija, Graikija Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90,66 km. Bendras Lietuvos sienos ilgis – 1732 km. Lietuvos - Baltarusijos ir Lietuvos - Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną.

XIV a. Lietuva buvo didžiausia valstybė Europoje: į ją įėjo dabartinė Baltarusijos ir Ukrainos teritorija, dalis Lenkijos ir Rusijos. 1569 m. Liublino unija Lietuva susijungė su Lenkija, suformuodama naują valstybę - Abiejų Tautų Respubliką, kuri gyvavo daugiau kaip 200 metų, kol kaimyninės šalys 1795 m. galutinai pasidalijo jos teritoriją. Lietuva atkūrė nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d., tačiau 1940 m., Antrojo Pasaulinio karo pradžioje, buvo vėl okupuota TSRS ir vėliau hitlerinės Vokietijos. Vokietijai karą pralaimėjus, Lietuvą antrą kartą okupavo TSRS. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė vėl atkurianti visišką valstybės suverenitetą.

Rinktinis straipsnis

Vilnius. Lukiškių aikštė, 1860 m. Abdono Korzono nuotrauka

Lietuvos fotografija yra istorinis laikotarpis, kada Lietuvoje užsiimta profesionalia fotografija. Šis laikotarpis kol kas apima 170 metų: nuo XIX amžiaus vidurio iki šių dienų. Jos vystymuisi įtakos turėjo įvairūs pramonės išradimai, fotografija besidomėjusios asmenybės, pasaulinės fotografijos tendencijos ir reikšmingos istorinės aplinkybės.

Fotografijos istorija Lietuvoje prasidėjo 1839 metais, kai buvo išrasta dagerotipija. Tų pačių metų vasarą buvo padarytos Verkių rūmų, esančių prie Vilniaus, nuotraukos. Po kelerių metų Vilniuje apsilankė pirmieji uždarbiaujantys dagerotipistai. Dagerotipiniai portretai buvo gaminami ant metalinių plokštelių, padengtų šviesai jautriu sidabro jodido sluoksniu. Šiuo būdu padarytų portretų pusės būdavo veidrodiškai sukeistos – dešinioji kairėje, kairioji dešinėje. Procesas neturėjo tarpinio negatyvo, todėl atvaizdo nebuvo galima padauginti.

Plačiau...

Ar žinote, kad...?

  • ... Lietuva yra Europos geografiniame centre?
  • ... LDK teritorija driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros?
  • ... Lietuva yra didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti Baltijos šalis?

Rinktinis paveikslėlis

Pavadinimo kilmė

Lietuvos (Lituae) vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analų 1009 m. kovo 9 d. įraše apie šv. Brunono žūtį. Tų pačių žinių (tik neminėdamas Lietuvos vardo) Titmaras Mezeburgietis datuoja 1009 m. vasario 14 d. Pastaroji data patikimesnė, nes Titmaras buvo Brunono giminaitis ir bendramokslis, bendravo su jo tėvu ir greičiausiai būtent jis parašė neišlikusią „Brunono darbų knygą“.

Kadangi Lietuvos vardas į šaltinius pateko tarpininkaujant slavams (greičiausiai lenkams), nulėmė ir tą formą, kuria jis buvo užrašytas - Lituae. Tai kilmininko linksnis, o vardininkas būtų Litua.

Lietuvos vardo kilmė buvo išvedinėjama iš upelio pavadinimo Lietauka. Šis pavadinimas buvo patvirtintas apklausus vietos gyventojus lietuvius, kurių Lietavos pakrantėse tikrai daug nėra. Prie pat upelio esančiame Perelozų bažnytkaimyje įsikūrusi rusų sentikių bendruomenė, kurios įtakoje ir išplito forma Letauka. Tačiau reikia pastebėti, kad Lietavos upelis neilgas (11 km), prie jo nėra jokių archeologijos paminklų, ir vargu ar galėjo kas ten būti nes vietovė buvo pelkėta. Sunku būtų paaiškinti kodėl Lietuvos vardas būtų kilęs būtent nuo šio upelio taigi šitą išvedžiojimą mokslininkai dažniausiai atmeta.

Plačiau apie tai...