Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos karinės oro pajėgos
KOP emblema.gif
Lietuvos karinių oro pajėgų emblema
Veikimo laikas 1919 - 1940, 1992 - dabar
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Pavaldus Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Rūšis Karinės oro pajėgos
Paskirtis Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas.
Dydis Apie 1200 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų
21 skraidymo aparatas
Būstinė Gedimino g. 25, LT-44319 Kaunas
Vadovybė
Karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis
KOP vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Vidas Ambultas
Simbolika
Atpažinimo ženklas Lithuania roundel.svg
Vėliava Flag of the Lithuanian Air Force.png
Lėktuvai
Atakos lėktuvai L-39ZA
Daugiafunkciniai sraigtasparniai Mi-8MTV, Mi-8T, Mi-8PS
Treniruočių lėktuvai L-39C, Jak-18T, Jak-52
Transportiniai lėktuvai C-27J Spartan, L-410, An-2

Lietuvos karinės oro pajėgos (sutr. Lietuvos KOP) – sudedamoji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis. KOP vadas – gen. mjr Edvardas Mažeikis (g. 1961 m.), pareigas eina nuo 2011 m. gegužės 10 d. KOP paskirtis – valstybės oro erdvės kontrolė ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. Lietuvos KOP bendradarbiauja su NATO ir kitų šalių karinėmis oro pajėgomis. 2013 m. pajėgose tarnauja ir dirba apie 1200 žmonių.[1]


Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1919–1940 m.[taisyti | redaguoti kodą]

1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys. Būrio vadu buvo paskirtas Konstantinas Fugalevičius. Pirmąjį lėktuvą (Sopwith Struter) Lietuvos kariuomenė 1919 m. vasario 5 d. atėmė iš Raudonosios armijos prie Jiezno. 1919 m. vasario 27 d. Vokietijoje nupirkti ir atgabenti aštuoni žvalgybiniai lėktuvai LVG C VI, o birželio mėnesį buvo nupirkti dar 5 lėktuvai. 1919 m. ir laikotarpiu nuo 1932 iki 1940 m. Kaune veikė Karo aviacijos mokykla.

Romualdas Marcinkus, Jonas Liorentas, Antanas Gustaitis, Juozas Namikas, Jonas Mikėnas ir Kazys Rimkevičius šalia ANBO lėktuvo.

Lietuvos karo aviacija dalyvavo laisvės kovose prieš Raudonosios Armijos ir Lenkijos dalinius. Daugiausia kovinių skridimų atliko vyresnysis leitenantas Jurgis Dobkevičius, vėliau tapęs pirmuoju lietuviu lėktuvų konstruktoriumi. 1920 m. gegužės 12 d. lėktuvo avarijoje žuvo pirmas lietuvis lakūnas leitenantas Vytautas Rauba. Tų pačių metų spalio 4 d., kovoje su lenkais, buvo numuštas pirmas lėktuvas su lietuvių ekipažu. Lėktuvą pilotavęs Pirmosios eskadrilės vadas leitenantas Juozas Kumpis buvo sunkiai sužeistas, mirė lenkų nelaisvėje. 1920 m. Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu, 19201921 m. vadinta Oro laivynu, 19211928 m. – Aviacija, vėliau – Karo aviacija.

Lietuvos karo aviacijos lėktuvai Zokniuose 1937 m.

1940 m. Lietuvos KOP savo sudėtyje turėjo žvalgybines, naikintuvų, bombonešių ir mokomąsias grupes (8 eskadrilės). Karo aviacijos bazės buvo įkurtos Kaune, Zokniuose, Pajuostyje, vasaros metu naudojami aerodromai Palangoje ir Gaižiūnuose.

Lietuvos karo aviacijos lėktuvų eskadrilė ore

1940 m. Lietuvos karo aviacijoje tarnavo:

  • 123 karininkai;
  • 246 liktiniai;
  • 924 kareiviai;
  • 183 civiliai tarnautojai.

Nuo 1992 m.[taisyti | redaguoti kodą]

 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – vidinės nuorodos
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame
Vikipedijos projekte.

1992 m. sausio 2 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo įsteigta Aviacijos tarnyba (viršininkas – pulkininkas leitenantas Z. Vegelevičius ir Edvinas Bagdonavičius).

Nuo 1992 m. balandžio 27 d., naudojant Vilniaus aerouosto radiotechnines priemones, pradėta stebėti valstybės oro erdvė.

KOP mokomieji atakos lėktuvai L-39C

1993 m. atskraidinti Kirgizijoje nupirkti 4 reaktyviniai mokomieji lengvieji atakos lėktuvai L-39C. 1993 m. Pajuosčio aerodrome pradėta formuoti Antroji aviacijos bazė. 2000 m. Švedijoje įsigyti priešlėktuviniai kompleksai M48.

Sukurta oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, į kurią įeina Vilniaus, Klaipėdos, Kauno civiliniai radarai ir radiolokacinių postų radarai, aktyviosios karo aviacijos priemonės.

2003 m. kovo 26 d. Baltijos jūroje sudužo Lietuvos KOP sraigtasparnis Mi-8T. Katastrofoje žuvo majoras Alvidas Brazlauskas ir borto technikas viršila Edmantas Vizbaras.

2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, Zoknių aerodrome dislokuojami besikeičiantys NATO šalių naikintuvai, vykdantys oro policijos funkcijas Baltijos šalių oro erdvėje (žr. Baltijos oro policija). Tais pačiais metais oro erdvės stebėjimui įsigyti vokiški trimačiai vidutinio nuotolio radarai TRML-3D.

2004 m. kovo 29 d. Zoknių aerodrome pradėjo budėti Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikų oro erdvėje oro policijos funkcijas vykdančios rotacijos būdu besikeičiančios NATO valstybių pajėgos.

2004 m. balandžio 07 d. BALTNET sistema sujungta su NATO integruota oro erdvės gynybos sistema (NATINADS).

2004 m. rugpjūčio 04-08 dienomis Lietuvoje pirmą kartą surengtos tarptautinės karinių oro pajėgų pratybos (Baltic Bikini 04).

2004 m. spalio 01 d. pradėjo veiklą KOP Ginkluotės ir remonto depas. Sujungus KOP Pirmąją ir antrąją Aviacijos bazes, sudaryta KOP Aviacijos bazė.

2005 m. rugpjūčio 01 d. Karinėms oro pajėgoms paskirtas pirmasis karo kapelionas kpt.dr. Viginijus Veilentas.

2008 m. gruodžio 12 d. į Lietuvą atskraidintas antrasis Italijoje Karinėms oro pajėgoms pagamintas transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, kuriam suteiktas vardas „Algirdas“.

2009 m. spalio 01 d. KOP perėmė KASP Aviacijos rinktinės teises, pareigas bei turtą;

2009 m. spalio 12 d. į Lietuvą atskraidintas trečiasis Italijoje Karinėms oro pajėgoms pagamintas transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, kuriam suteiktas vardas „Vytautas“.

2011 m. vasario 9 d. į Afganistaną išvyko pirmoji LK KOP Oro pajėgų mokymo grupė, vadovaujama plk. ltn. Dainiaus Guzo.

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Aviacijos bazės kilimo-tūpimo takas
Lietuvos karinis sraigtasparnis Mi-8 tupia JAV laive USS Mount Whitney, 2010 m.

Lietuvos karines oro pajėgas sudaro:

  • Aviacijos bazė;
  • Oro gynybos batalionas;
  • Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;
  • Ginkluotės ir technikos remonto depas.

Karinė technika ir ginkluotė[taisyti | redaguoti kodą]

Skraidymo aparatai[taisyti | redaguoti kodą]

Modelis Nuotrauka Kilmės šalis Tipas Versija Skaičius Pastabos
Aero L-39 „Albatros“ Lithuanian Air Force L-39ZA.jpg Čekoslovakijos vėliava Čekoslovakija Treniruočių/lengvasis atakos L-39ZA 1 (2) Galima ginkluotė: iki 500 kg svorio aviacinės bombos, nevaldomos raketos oras – žemė, sudvejinta 23 mm patranka. Vienas sudužo per pratybas 2011 m. rugpjūčio 30 d. netoli Šiaulių[2]
19960630ZOKNIAI.jpg Treniruočių L-39C 2 Šiuo metu nenaudojami.[3]
Alenia C-27J „Spartan“ LAF Spartan 07.jpg Italijos vėliava Italija Vidutinio dydžio taktinis transportinis C-27J 3 Naujos kartos lėktuvai su moderniausia avionika. Gali skraidinti iki 62 karių arba 10 tonų krovinių (taip pat ir karinę techniką).
Let L-410 „Turbolet“ Lithuanian Air Force L-410.jpg Čekoslovakijos vėliava Čekoslovakija Artimojo nuotolio lengvasis transportinis L-410UVP 2 Naudojami desantininkų treniruotėms ir oro taikiniams tempti priešlėktuvinės gynybos sistemos pratybų metu.
Antonov An-2 „Colt“ Lithuanian Air Force An-2.jpg Lenkijos vėliava Lenkija Lengvasis daugiafunkcinis An-2 3 Pirmieji oro pajėgų orlaiviai. Gali transportuoti iki 12 žmonių, naudojami parašiutininkų treniruotėms.
Jakovlev Jak-18 „Max“ LAF YAK-18T.jpg TSRS vėliava TSRS Treniruočių Jak-18T 1
Jakovlev Jak-52 LAF YAK-52.jpg TSRS vėliava TSRS Treniruočių Jak-52  ?
Mil Mi-8 „Hip“ Mi-8MTV (Lithuanian Air Force).JPG
Lithuanian Air Force SAR Mi-8T.jpg
TSRS vėliava TSRS Daugiafunkcinis sraigtasparnis Mi-8MTV-1 3 Naudojami transportavimui, taip pat gali vykdyti žemės taikinių atakas raketomis ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Atlikta modernizacija (atnaujinta avionika, varikliai, praplėsti kuro bakai).
Mi-8T 5 Iš jų 3 sraigtasparniai pritaikyti paieškos ir gelbėjimo darbų atlikimui.
Mi-8PS 1 Padidinto komfortabilumo komandinis sraigtasparnis, gali būti naudojamas svarbių asmenų transportavimui.


Nebenaudojami (nurašyti) skraidymo aparatai[taisyti | redaguoti kodą]

Priešlėktuvinė ginkluotė (Oro gynybos batalionas)[taisyti | redaguoti kodą]

Pavadinimas Atvaizdas Kilmės šalis Rūšis Kiekis Pastabos
FIM-92 Stinger Lithuanian Stingers.jpg Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas 8 Įsigyta 2007 m. „Dual Mount Stinger“ modifikacijos kartu su 9 treniruokliais, 2 MPQ-64 Sentinel radarais, taktiniais operacijų centrais, kompleksų transportavimui skirtais Humvee visureigiais ir apie 60 raketų.[4][5]
RBS-70 RBS70.jpg Švedijos vėliava Švedija Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas 21 Įsigyta 2004 m. iš Norvegijos, kartu su 5 treniruokliais, 5 Giraffe Mk-IV radarais ir apie 210 Mk1 kovinių raketų.[6]
Bofors 40 mm L/70 ChathamAmherst6525.JPG Švedijos vėliava Švedija Zenitinė patranka 18 Radarais valdoma versija (naudojami ugnies valdymo radarai FCR-790 bei apžvalgos radarai PS-70).
Dalis šių zenitinių patrankų sumontuota laivuose.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Krašto apsauga. Ginkluotosios pajėgos. Reguliariosios pajėgos. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 201 psl.
  2. Greta Šiaulių susidūrė du kariniai lėktuvai, vienas nukrito
  3. 3,0 3,1 Brg. gen. Artūras Leita Lietuvos Karinės oro pajėgos atitinka šiandienos poreikius, Periodinis karinės publicistikos, karo istorijos ir mokslo žurnalas „Kardas“, No.3 2009.
  4. [1]
  5. Raketinis kompleksas Stinger jau Lietuvoje
  6. [2]