Paprastoji eglė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Picea abies
Paprastoji eglė (Picea abies)
Paprastoji eglė (Picea abies)
Paprastoji eglė (Picea abies)
Europoje ir Lietuvoje nesaugoma. Šios rūšies

populiacija yra pakankamai didelė ir plačiai paplitusi

Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
(Wikispecies-logo.svg Pinaceae)
Gentis: Eglė
(Wikispecies-logo.svg Picea)
Rūšis: Paprastoji eglė
(Wikispecies-logo.svg Picea abies)
Mokslinis pavadinimas
Pinus mugo
(L.) H.Karst., 1881
Picea abies.PNG
Paprastosios eglės savaiminio paplitimo arealas

Paprastoji eglė (lot. Picea abies) – pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis, spygliuotis medis.

Paprastosios eglės morfologija pagal Koehler: Medicinal-Plants (1887)
Paprastosios eglės kankorėžiai
Paprastosios eglės Pavasaryje išsiskleidę pumpurai (spygliukai)
"Old Tjikko" (Paprastosios eglės) šaknų sistemos genetiniams klonams 9550 metų. Auga Švedijos Dalarno provincijoje

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Gausiai ir savaime paplitusi šiaurės rytų, šiaurės Europoje bei vidurio Europos apie Alpių, Sudetų, Tatrų, Karpatų kalnus bei padrikai šiaurės Balkanų pusiasalyje.

Paprastosios eglės Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Tai vienas gausiausiai savaime augančių medžių Lietuvoje, pagal medžių paplitima Lietuvoje antras medis po paprastosios pušies ir kartu tai vienintelė eglių (Picea) genties medžių rūšis savaime auganti Lietuvoje. Dažnai pasitaiko sodybose, tinka kelių apsauginėms juostoms. Blogai auga miestuose ir prie gamyklų, nes nepakenčia dūmų, dulkių ir cheminių medžiagų. Lietuvoje užima daugiau kaip 20 % visų miškų ploto ir dažnai sudaro eglynus. Didžiausi eglynai dunkso Žemaičių aukštumoje, Šušvės baseine, Biržų girioje, Raguvos, Troškūnų, Daugų, Balbieriškio apylinkėse, Šešupės baseine. Mažiausiai eglynų yra smėlingais dirvožemiais pasižyminčioje Dzūkijoje ir Aukštaitijoje.

Matmenys[taisyti | redaguoti kodą]

Įprastai užauga apie 30-35 m, kiek mažiau pasitaiko 40 m aukščio medžių su iki 70 cm, rečiau 100 cm ir labai retai iki 1,5-2 m kamieno skersmeniu.

Aukščiausios paprastosios eglės Europoje išauga Čekijos Sudetų regione, Rumunijoje ir Balkanų pusiasalyje, kartais net iki 50-63 m aukščio. Vokietijos Sächsische Schweiz nacionaliniame parke auga 59,2 m aukščio paprastoji eglė, bei nemažai šiam pačiam nacionaliniame parke šių eglių peraugusių 50 m aukštį (pagal Räsänen 2010 metus). Anot mažiau patikimesnių išmatavimų, šaltiniai nurodo apie augančias apie 60-63 m aukščio šias egles.

Storiausiu kamienu dažniausiai pasitaiko Karpatų ir Alpių kalnų vietovėse, kartais iki 1,5-2 (2,4) m skersmens.

Tai potencialiai aukščiausiai galinti užaugti vietinių medžių rūšis Lietuvoje. Aukščiausia paprastoji eglė Lietuvoje (aukštis 45 m, skersmuo 86 cm) iki 1995 m. augo Prienų šile, bet ją pagraužė kinivarpos.[1]. Dar aukštesnė, apie 46 m aukščio buvo nupjauta 1997 metais. Šiuo metu aukščiausia Lietuvos eglė auga Noriūnų miške, Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje (Alytaus sav.). Jos aukštis net 44,3 m, o kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 2,05 m.

Lietuvoje paprastosios eglės kertamos sulaukę pačios ankstyviausios brandos - 61-80 metų, lyginant žmogaus amžiumi, tai labai jauni medžiai. Tad aukštų, storais liemenims bei senų paprastųjų eglių Lietuvoje beveik nėra - intensyvi miškininkystė neleidžia joms sulaukti net vidutinio amžiaus.

Amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Auga lėtai, gyvena 250–300, kartais dar ilgiau metų. LBG pavadinimu paprastoji eglė auganti Vokietijos Bavarijos miške yra sulaukusi 468 metų.

Morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Paprastosios eglės laja kūgiška, smailiaviršūnė. Spygliai 10–25 mm ilgio. Kankorėžiai su sėklomis subręsta spalį, sėklos išbyra antroje žiemos pusėje. Šaknys išsidriekusios horizontaliai, netoli dirvos paviršiaus.

Ekologija[taisyti | redaguoti kodą]

Auga daugiausia sujaurėjusiuose, molinguose, priemolio ir priesmėlio įvairaus drėgnumo dirvose, nebūdingos sausuose ir lengvuose smėlynuose, aukštapelkėse. Sudaro grynus eglynus, auga su pušimis, lapuočiais. Gali augti ūksmingose vietose, atspari šalčiui tačiau bijo sausrų, dūmų, užteršto oro.

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje paprastosios eglės kertamos sulaukusios bent 71 metų amžiaus.[2] Mediena šviesi, naudojama popieriaus, celiuliozės pramonėje, statybose, baldų, buities reikmenų gamyboje, o lygiarievė – muzikos instrumentų gamyboje. Eglės žievėje yra rauginių medžiagų, o spygliuose – askorbo rūgšties.

Nuo medžio pavadinimo yra kilęs lietuviškas moteriškas vardas Eglė.

Mitologija[taisyti | redaguoti kodą]

Paprastoji eglė dažnai minima lietuvių ir kitų aisčių mitologijoje.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Paprastoji eglė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 486 psl.
  2. "Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Dėl miškų kirtimų taisyklių patvirtinimo priedas."

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Paprastoji eglė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Medis · Vaismedis

Lietuvos medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Išskirtiniai pasaulio ir Lietuvos medžiai · Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas