Klaipėda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Klaipėda
   Klaipeda City Arms.svg      Klaipeda City Flag.svg   
Tharau.jpeg
Teatro aikštė, Taravos Anikės fontanas − paminklas Klaipėdos krašto poetui Simonui Dachui

Klaipėda
55°42′40″N 21°7′50″E / 55.71111°N 21.13056°E / 55.71111; 21.13056 (Klaipėda)Koordinatės: 55°42′40″N 21°7′50″E / 55.71111°N 21.13056°E / 55.71111; 21.13056 (Klaipėda)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Klaipėdos miesto savivaldybė
Įkūrimo data: 1252 m. rugpjūčio 1 d.
Meras: Vytautas Grubliauskas
Gyventojų (2014): 157 305
Plotas: 98 km²
Tankumas (2014): 1 605 žm./km²
Altitudė: 21 m
Pašto kodas: centrinis LT-91001
Tinklalapis: klaipeda.lt
Commons-logo.svg Vikiteka: KlaipėdaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Klaĩpėda
Kilmininkas: Klaĩpėdos
Naudininkas: Klaĩpėdai
Galininkas: Klaĩpėdą
Įnagininkas: Klaĩpėda
Vietininkas: Klaĩpėdoje

Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, Pajūrio žemumoje prie Dangės žiočių. Miestas yra Klaipėdos apskrities centras, yra Klaipėdos miesto savivaldybė (su 1 seniūnija), Kuršių nerijos nac. parko ir Pajūrio regioninio parko direkcijos, 17 pašto skyrių (centrinis LT-91001). Pagrindiniai susisiekimo taškai yra Klaipėdos geležinkelio stotis, autobusų stotis, jūrų uostas. Klaipėdoje yra 23 viešbučiai, 10 svečių namų, 6 katalikų bažnyčios, 3 stačiatikių cerkvės, 2 sentikių cerkvės, 1 sinagoga, 1 evangelikų liuteronų bažnyčia, 5 muziejai, 4 teatrai ir 15 sporto centrų.

Oficiali miesto diena – rugpjūčio 1-oji (miesto gimtadienis), kasmet liepos mėnesio pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė, taip pat Klaipėdą garsina kasmetinis tarptautinis pilies džiazo festivalis. Per miestą teka trys upės: Akmena (Dangė), Smeltalė ir Kretainis. Nuo sostinės Vilniaus Klaipėda nutolusi 311 km į šiaurės vakarus.

Didžioji miesto dalis yra ryčiau jūros ir marių. Klaipėdoje yra dvi perkėlos: senoji (miesto centre) ir naujoji (į pietus nuo centro). Išilgai Kuršių marių yra didelis uostas, kurio šiaurinis kraštas siekia Baltijos jūrą, o pietinis baigiasi ties Malkų prieplauka – Kuršių marių įlankėle, esančia ties Kiaulės Nugaros sala; čia yra tarptautinė jūrų perkėla. Klaipėdoje yra unikalus jūrų muziejus ir delfinariumas. Šiauriau Klaipėdos išlikusios natūralios kopos, veda pėsčiųjų ir dviračių takai į Palangą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Klaipėdos istorija.

Viduramžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Senovinė Memelio pilies ir miesto graviūra

Nuo pirmųjų mūsų eros amžių dabartinės Klaipėdos teritorijoje lokalizuojamos kuršių gyvenvietės. Miesto pradžia laikomi 1252 metai. Tuomet Dangės upės žiotyse Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas nusiaubė gyvenvietę ir jos vietoje pastatė Memelburgo pilį, prie kurios kūrėsi miestas. 1258 m. suteiktos Liubeko miesto teisės. Klaipėda (vokiškas pavadinimas Memel, Memela, Mimela ir kt.) planuota kaip Kuršo regiono ir vyskupystės centras, bet faktiškai juo niekad netapo dėl nuolatinių aplinkinių genčių puldinėjimų.

Klaipėdos vardas (Caloypede) pirmąkart minimas Vytauto laiške 1413 m., kuriame politiniais sumetimais teigiama, esą miestas pastatytas žemaičių žemėje (iš tiesų – Pilsote, kuršių teritorijoje). 1422 m. Melno taika baigė ilgą konfliktą tarp Vokiečių ordino ir LDK (Klaipėda išliko vokiečių rankose), kuris trumpam atsinaujino tik Trylikos metų karo metu, kai 1455 m. miestą buvo trumpam užėmusios žemaičių pajėgos. 1475 m. miestui suteikta Kulmo teisė. Iki XVI a. 2-osios pusės kariniais sumetimais Klaipėdoje nebuvo leidžiama mūrinė statyba.

Melno taikos sutartimi nustačius nuolatinę sieną tarp Ordino ir Lietuvos, prasidėjo aktyvesnis Klaipėdos apylinkių apgyvendinimas. Vokiečių pirkliai taikos metu jau galėjo keliauti į Lietuvą, naudotis Žemaitijos vandens keliais, todėl XVI a. Klaipėda itin sparčiai vystėsi. Atsirado pirmieji amatų cechai, buvo įsteigta pirklių gildija, prasidėjo laivų statyba ir jūrų prekyba. Nuo XVIII a. vidurio anglų pramonininkų ir prekybininkų dėka Klaipėda tapo didžiausiu regiono medienos eksporto uostu.

Naujieji laikai[taisyti | redaguoti kodą]

Prieškarinė miesto panorama
Lietuviškas vežimas prieškario Klaipėdos turguje
Dangės krantinė 1993 m.
Viešbutis „Senasis malūnas“ 2013 metais

Vokiečių ordino valstybei žlugus, nuo 1525 m. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei, nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei. 1540 m. beveik visas miestas sudegė, po gaisro susiformavo stačiakampis senamiesčio gatvių tinklas. 1595 m. prijungtas Krūmamiestis. Iki 1620 m. mieste veikė lietuvių ir vokiečių evangelikų bažnyčios, kūrėsi anglai, olandai, škotai, danai, švedai. 16291635 m. miestą valdė Švedija, o Septynerių metų karo metu 17571762 m. – Rusijos imperija. 1722 m. prijungtas Frydricho miestas (vok. Friedrichstadt, iki 1693 m. vad. Odų priemiestis). 1725 ir 1731 m. pastatytos pirmosios pramonės įmonės – odos dirbtuvės. Napoleonui sumušus Prūsiją, 18071808 m. Klaipėda buvo Prūsijos karaliaus šeimos ir karališkojo dvaro rezidencijos vieta, faktiškai – laikinoji Prūsijos sostinė. 1856 m. prijungtas Vitės priemiestis. 1871 m. kartu su Prūsija tapo Vokietijos imperijos dalimi.

1900 m. prie Klaipėdos prijungta Smiltynė, 1918 m. – Smeltė ir Bomelsvitė. 1904 m. ėmė kursuoti elektrinis tramvajus. Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas 1920 m. perduotas Antantės valdymui. Klaipėdoje įsikūrė prancūzų karinis garnizonas. 1923 m. Lietuvos vyriausybei parėmus Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, Klaipėdos kraštą užėmė Lietuva ir miestas 1923 m. sausio 15 d. prijungtas prie Lietuvos Respublikos. Klaipėdos kraštą Lietuvai pripažino ir Tautų Lygos ambasadorių konferencija (pagal specialiai 1924 m. sudarytą Klaipėdos krašto konvenciją).

Miestas, kartu su Klaipėdos kraštu, Lietuvos Respublikoje tarpukario metais sudarė autonominę teritoriją, kurios statusą apibrėžė Lietuvos ir Europos didžiųjų valstybių 1924 m. pasirašyta Klaipėdos konvencija. Lietuvos vyriausybei priėmus Vokietijos ultimatumą 1939 m. kovo 23 d. miestą užėmė nacistinė Vokietija.

Sovietmetis[taisyti | redaguoti kodą]

1945 m. sausio 28 d. Klaipėdą užėmė sovietų kariuomenė ir perdavė Lietuvos SSR. 1945 m. rugpjūčio metu vykusio Potsdamo konferencijos metu Sovietų Sąjungai buvo perduota Rytų Prūsijos dalis su Karaliaučiumi. Klaipėda prie Lietuvos prijungta ne pagal Potsdamo susitarimus, bet pagal atskirą aktą, kuriuo visos Vokietijos užimtos teritorijos nuo 1937 m. pripažintos užgrobtomis neteisėtai. Per Antrąjį pasaulinį karą kai kurios miesto dalys gerokai nukentėjo nuo sovietų aviacijos bombordavimų bei vokiečių įgulos sprogdinimų. Evakuavus beveik visus senuosius miesto gyventojus, miestas neteko senosios septynių šimtmečių vokiečių-lietuvių-prūsų koegzistencijos tradicijų. Iki 7-8 dešimtmečių sandūros naujoji Klaipėda naujakurių iš visos SSRS buvo kuriama nepaisant miesto istorijos arba priešpriešinant save jai. Kelis pirmuosius pokario dešimtmečius Klaipėda atliko iš esmės ekonominės SSRS provincijos su itin išvystyta žvejybos pramone vaidmenį. Per jūrų uostą geležinkelio keltu Klaipėda–Mukranas buvo plukdomi sovietų strateginiai kroviniai į Rytų Vokietiją.

1946 m. prijungti Giruliai ir Melnragė.

Dabartis[taisyti | redaguoti kodą]

1991 m. įkurtas Klaipėdos universitetas. 1992 m. patvirtintas dabartinis Klaipėdos herbas, 1997 m. sukurta laisvoji ekonominė zona, atidengtas paminklas Martynui Mažvydui, 2003 m. oficialiai atidarytas Klaipėdos kruizinių laivų terminalas.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Senasis Klaipėdos pavadinimas Memel yra hidroniminės kilmės. Manoma, kad vietinės baltų gentys (skalviai ir galbūt kuršiai) šitaip vadino Nemuno tėkmę žemupyje, o Vokiečių ordinas šį pavadinimą tik perėmė. Piliai ir miestui toks vardas buvo suteiktas, kadangi manyta Marių sąsmauką ties Dangės upe esant Nemuno žiotimis. Kada atsiranda žemaitiškas pavadinimas Klaipėda, nėra aišku. Šaltiniuose jis minimas tik nuo XV a. pradžios: Vytauto laiške 1413 m. rašoma Caloypede, 1420 m. Kryžiuočių ordino derybų su Vytautu santraukoje kalbama apie castrum Memel alias Klawppeda. Kai kurie kiti XX a. kalbininkai (J. Gerulis, P. Skardžius, A. Salys) buvo linkę manyti, kad miesto pavadinimas yra asmenvardinės kilmės, tačiau tam įrodyti kol kas trūksta faktų. Liaudies etimologija taip pat turi savą miesto vardo versiją – neva pavadinimas kilęs nuo žodžių junginio „klampi pėda“ (iš legendos apie du brolius).

Savivaldybė[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Klaipėdos miesto savivaldybė.

Miestas turi savivaldybės statusą Klaipėdos apskrityje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Yra viena – Melnragės ir Girulių seniūnija.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Klaipėda yra svarbus vakarų Lietuvos ekonomikos centras. Šalia miesto veikiantis uostas lemia tai, kad Klaipėda yra kartu ir labai svarbus transporto mazgas. Rytinėje miesto dalyje veikia Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, leidžianti įmonėms gauti tam tikro lygio mokestines lengvatas. Čia taip pat 2001 m. pastatyta pirmoji Pabaltijyje geoterminė jėgainė, tiekianti žemės gelmių šilumą Klaipėdai. 2014 m. baigiamas įgyvendinti Lietuvos energetinės nepriklausomybės simbolis – Suskystintų gamtinių dujų terminalas su SGD laivu–saugykla „Independence“.

Mieste didžiausia BVP dalis sukuriama paslaugų sektoriuje. Klaipėdiečių pajamos yra didesnės, nei vidutinės gyventojų pajamos Lietuvoje.

Darbo rinka[taisyti | redaguoti kodą]

Klaipėdoje yra vienas mažiausių nedarbo lygių Lietuvoje. 2006 m. liepos mėnesį jis siekė vos 3 proc. ir toliau mažėja. Nemaža dalis darbdavių susiduria su darbo jėgos trūkumu. Daugėja darbuotojų iš užsienio (itin daug darbuotojų atvyksta dirbti į uosto įmones bei LEZ gamyklas, daugiausia tai – ukrainiečiai, bulgarai ir slovakai).

Naujosiose Klaipėdos LEZ įmonėse jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas (ypač – chemikų). Tai indikuoja pasirašyta sutartis su KTU.

Gamta ir geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto plotas yra 98 km² – 38 % naudojama pastatams, 1,4 % keliams, 8,45 % ūkininkavimui, 14,08 % vandens, ir 38 % kt.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klaipėdoje vyrauja vidutinių platumų jūrinis, pereinantis į žemyninį klimatas, kuriam didelę įtaką daro Baltijos jūra. Žiemos švelnios arba šaltos, vasaros dažniausiai šiltos, bet atskirais metais gali pasitaikyti vėsios arba karštos. Vidutinė sausio ir vasario nakties oro temperatūra -5 °C, dienos 0 °C. Vidutinė daugiametė sausio temperatūra yra aukščiausia Lietuvoje ir siekia -1,4 °C [2]. Liepos ir rugpjūčio dienomis oras vidutiniškai įšyla iki +20 °C, naktimis atvėsta iki +14 laipsnių. Karščiai reti, bet virš 25 laipsnių oro temperatūra vasarą pakyla apie 12 kartų, o virš 30 laipsnių – apie vieną kartą per metus. Žemiausia oro temperatūra yra buvusi -33 °C, aukščiausia +34 °C.

Rūkas Klaipėdoje

Krituliai iškrinta visus metus, bet dėl vakarinių pernašų ir jūros artumo didžiausias jų kiekis būna vasaros antroje pusėje bei rudenį, kai per mėnesį iškrinta iki 90 mm kritulių. Sausiausias metas – pavasaris. Sniegas iškrinta kiekvienais metais ir yra labai įprastas reiškinys žiemą bei kovo mėnesį. Tačiau dažnai pasninga ir spalį, lapkritį bei balandį. Iki 1990 metų Klaipėdoje kartais pasnigdavo ir gegužės mėnesį, o šlapdribų yra pasitaikę rugsėjį. Žiemą mieste dažna lijundra (vyraujat pietvakarių vėjui ir neigiamai oro temperatūrai), plikledis, šerkšnas, pūgos. Tarybiniais laikais yra buvę atvejų, kai dėl pūgų miestas būdavo visiškai paralyžiuotas visai dienai. Tačiau 1994 m. liepą mieste visiškai nebuvo kritulių (0,0 mm).

Perkūnijos dažnos vasarą ir rudenį. Jos Klaipėdoje būna dviejų tipų: žemyninės, kurios susidaro pučiant rytiniams vėjams šiltomis vasaros dienomis, bei jūrinės, kurios atkeliauja su vakariniais vėjais tuo atveju, kai jūra būna šiltesnė už žemyną. Šios perkūnijos ypač būdingos tada, kai po karščių rugpjūčio mėnesį virš jūros apsistoja šalta orų masė. Slenkant atmosferos frontams, perkūnija Klaipėdoje pasitaiko ir žiemą.

Tornadai Klaipėdoje reti ir buvo pastebėti tik miesto apylinkėse, dažniausiai virš Baltijos jūros. Jie buvo silpni bei krantą pasiekę sunykdavo. Tiesiogiai tornadas nėra Klaipėdos kliudęs. Tačiau škvalai vasarą galimi, nors palyginti reti. Įprastos audros nuostolių pridaro dažniau. Vasarą Klaipėdoje galima kruša, kuri pasitaiko kas keletą metų.

Speigai gana dažni, pasitaiko beveik kasmet. Klaipėdoje jie kartais būna itin grėsmingi, nes stiprų šaltį gali lydėti labai žvarbus rytų vėjas. Paskutinį kartą tokie sibirietiški speigai buvo 2006 metų sausio mėnesį.

Klaipėda – vėjuotas miestas. Per metus būna vidutiniškai 30 audringų dienų, kurių metu vėjo gūsiai siekia 15-28, kartais iki 33 m/s. Stipriausi vėjai Klaipėdoje siekė 40 m/s uragano Anatolijaus metu bei per uraganą 1967 m. spalio mėnesį.

Klaipėda pasižymi orų nepastovumu. 2002 ir 2006 m. vasaromis vyravo Kalifornijos pakrantei būdingi sausi orai su šiauriniais brizais. 2007 m. sausis buvo artimas airiškajam (vėjuotas, lietingas ir švelnus), o 2006 metų sausis buvo speiguotas, artimas Maskvos sausiui. Net balandis vienais metais gali būti šiltas ir sausas, o kitais – sniegingas ir žiemiškas.

Miesto objektai[taisyti | redaguoti kodą]

Vokiška, sovietinė ir moderni lietuviška architektūra Klaipėdoje
Iš viršaus į apačią: Klaipėdos darmos teatras teatro aikštėje, Klaipėdos senamiesčio erdvės, paminklas „Arka“, kairioji Danės upės krantinė, fachverkinių pasatatų ansamblis Klaipėdos senamiestyje.

Klaipėdos Senamiestis[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Klaipėdos senamiestis.

Klaipėdos senamiestis išsiskiria iš kitų Lietuvos senamiesčių savo kompaktiškumu bei vokiškosios, skandinaviškosios architektūros gausa. Tarpukariu šis senamiestis buvo laikomas vienas gražesnių Šiaurės Europos regione. Tai bene europietiškiausias Lietuvos senamiestis, bet taip pat ir labiausiai suniokotas senamiestis šalyje. Jis smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Pokario metu buvo priimtas sprendimas sugriautų architektūros paminklų neatstatyti, nemažai dar išlikusių pastatų buvo nutarta nugriauti. Šiuo metu senamiestis ir toliau niokojamas ganėtinai sparčiai.

Teatro aikštė[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Teatro aikštė.

Teatro aikštė yra Klaipėdos miesto širdis. Tai labai mėgstama klaipėdiečių ir jų svečių susibūrimo vieta, be kurios neįsivaizduojamos tokios šventės kaip Tarptautinis Pilies Džiazo Festivalis, Jūros šventė ir kiti renginiai. Teatro aikštė tokį pavadinimą gavo dėl čia pastatyto klasicistinis Klaipėdos dramos teatro pastato. XX a. pradžioje buvo nutarta aikštės viduryje statyti fontaną, o jo viduryje pastatyta skulptūra vaizduojanti jaunutę basą mergaitę, Simono Dacho atminimui. Ši „Taravos Anikės” skulptūra ir šiandien yra lankomiausia Klaipėdos miesto skulptūra, kurios neaplenkia turistai.

Klaipėdos senamiesčio architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Klaipėdos miesto senamiestis ryškiai skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų tiek savo apstatymo struktūra, tiek vyraujančiu statinių architektūros stiliumi. Fachverko architektūros stiliaus populiarumą XIX a. taip pat patvirtina senamiesčio dalis, esanti tarp Didžiosios Vandens gatvės ir Turgaus aikštės. Čia tebestovi iki mūsų dienų išlikusios didelės fachverkinių statinių grupės, kiemai bei priemenės. Vienoje senamiesčio dalyje galima sutikti nemažai fachverkinės konstrukcijos pastatų. Tuo tarpu kitoje senamiesčio dalyje, tarp Turgaus ir Žvejų gatvių, kuri išdegė per 1854 metų gaisrą, fachverkas retenybė. Ši dalis po gaisro atsistatė jau mūrinė. Po gaisro atstatant miestą, fachverką imta riboti. Fachverko mieste sumažėjo, o visuomeniniai fachverkiniai pastatai tapo retenybe.

Danės upės krantinės[taisyti | redaguoti kodą]

Kairiojoje Danės upės krantinės promendoje galima išvysti šešis paminklinius knechtus, kurie įprasmina ir pasauliui primena svarbius Lietuvos jūreivių žygdarbius. Simboliškai pagerbtos ir trys jachtos – „Lietuva“, „Dailė“ bei „Audra“, kurios Sąjūdžio metais, pasidabinusios trispalvėmės, perplaukusios Atlanto vandenyną. Šis žygis tapo laisvės simboliu.

1989 m. greičiausios lietuvių jachtos „Lietuva“, „Dailė“ ir „Audra“ su trispalvėmis 1989 m. perplaukė Atlanto vandenyną. Žygis, pavadintas „Lietuvos garbei ir vienybei“ tęsėsi iš Klaipėdos iki Niujorko ir atgal. Anot buvusio Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, 1989-ųjų žygio reikšmė ne menkesnė nei Baltijos kelias. Tie patys jūreiviai 19921993 metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje su jachta „Lietuva“ apiplaukė pasaulį. Dar vienas bronzine įmontuota plokštele dekoruotas knechtas yra skirtas Gintarui Paulioniui, 1994-aisiais irkline valtimi pavadinta „Alfredas Jansenas“ perplaukusiam Baltijos jūra. Pats naujausias knechtas įrengtas 2009 metais, primena apie tūkstantmečio kelionę aplink pasaulį jachta „Ambersail“. Vienas vardas – Lietuva. Su šiuo šūkiu 2008 metų spalio 5 dieną startavo „Tūkstantmečio odisėja“.

Paminklas vieningai Lietuvai „Arka“[taisyti | redaguoti kodą]

„Arkos“ paminklas pastatytas Klaipėdoje 2003 m., minint Tilžės akto 85-ąsias ir Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva 80-ąsias metines. Paminklas sveria 150 tonų ir yra 8,5 metro aukščio. Mažoji kolona iš raudonojo granito simbolizuoja Mažąją Lietuvą ir jos kultūrinį paveldą, o pilkoji – Didžiąją Lietuvą. Viršutinė tartum nuskelta paminklo dalis vaizduoja Karaliaučiaus sritį (Kaliningradą), dabar priklausančią Rusijai. Ant paminklo iškalti Ievos Simonaitytės žodžiai: „Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“. Skulptūros autorius Arūnas Sakalauskas.

Skulptūrų parkas[taisyti | redaguoti kodą]

Įkurtas 1977 m. Skulptūrų parke yra įkurdinta moderniosios lietuvių skulptūros (19771991 m.) galeriją po atviru dangumi su daugiau negu 100 skulptūrinių kompozicijų.

Burlaivis „Meridianas“[taisyti | redaguoti kodą]

'Miesto simbolis – burlaivis „Meridianas“ Mokomasis burlaivis „Meridianas“ buvo pastatytas 1948 metais Suomijoje, Turku laivų statykloje. „Meridianas“ kaip mokomasis burlaivis nustojo veikęs 1967 metais, vėliau stovėjo Danės upes krantinėje netoli Biržos tilto ir burlaivyje veikė baras-restoranas.

Parkai ir miškai[taisyti | redaguoti kodą]

Fontanai dangės skvere

Parkai:

Miškai:

Miesto dalys[taisyti | redaguoti kodą]

Dangės kairiajame krante, ties žiotimis yra Klaipėdos senamiestis (jame XIII–XV a. susiformavo stačiakampis gatvių tinklas), prie Kuršmarių – Smeltė. Dangės dešiniajame krante yra Naujamiestis (miesto centras), į šiaurę nuo jo, prie Baltijos – Giruliai (vasarvietė), Kuršių nerijoje – Smiltynė. Nauji gyvenamieji rajonai – Pempininkai, Naujakiemis, Alksnynė, Gedminai ir kt. – pastatyti po 1945 m.

2001 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schemą [3]. Joje Klaipėdos miestas padalytas į 60 gyvenamųjų rajonų:

Klaipėdos miesto teritorija sąlyginai vadinamos vietovės, neturinčios miesto gyvenamojo rajono statuso, tačiau susiformavusios istoriškai (buvę kaimai) arba įsivyravusios šnekamojoje kalboje.

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Iš Klaipėdos eina magistraliniai keliai  A1  VilniusKaunasKlaipėda ,  A13  KlaipėdaLiepoja , kuriuo galima pasiekti Palangą ir Šventąją.  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda  krašto keliu galima pasiekti Šilutę ir Panemunės miestus. Klaipėdoje yra stambus geležinkelių mazgas, aptarnaujantis uostą. Greitaisiais keleiviniais traukiniais iš Klaipėdos galima nuvykti į Kretingą, Plungę, Telšius, Šiaulius, Radviliškį, Kėdainius, Jonavą, Kaišiadoris, Vilnių.

Viešasis transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Klaipėdos autobusų stotis
Pagrindinis straipsnis – Klaipėdos autobusų parkas.

Klaipėdoje šiuo metu veikia 36 autobusų maršrutai, nors didžiausias autobuso maršruto numeris yra 26[4].

Klaipėdos viešojo transporto sistema yra itin logiška ir patogi keliaujantiems juo dėl miesto geografijos ypatumų, t. y. dėl to, kad miestas yra itin išplėstas iš šiaurės į pietus siaurame ruože (Klaipėdoje autobusų maršrutai driekiasi iki 25 km iš šiaurės į pietus ir vos 3 km iš rytų į vakarus).

Stambiausi viešojo transporto autobusų maršrutai Klaipėdoje:

  • Nr. 8 – iš pietinių miesto mikrorajonų į geležinkelio stotį;
  • Nr. 6 – iš pietinių miesto mikrorajonų į Melnragę;
  • Nr. 5 – iš pietinių miesto mikrorajonų į šiaurinius miesto rajonus;
  • Nr. 3 – iš Žvejybos uosto mikrorajono (Klaipėdos pietvakariuose) į ligoninių kompleksą miesto šiaurėje.
  • Klaipėdoje kursuoja autobusai specialiais maršrutais (1, 1A, 12, 19), gabenantys darbuotojus į stambias uosto įmones, dažniausiai šie maršrutai intensyviai veža darbo dienomis anksti iš ryto ir po darbo piko metu.
Traukinys Klaipėdos geležinkelio stotyje

Taip pat veikia maršrutinių taksi sistema.

Geležinkeliai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Klaipėdos geležinkelio stotis.

Klaipėda visada buvo svarbus logistikos centras, 1871 metais čia įrengus pirmąją geležinkelio stotį pradėti gabenti kroviniai ir keleiviai į kitus Lietuvos miestus ir į kitus kraštus. Klaipėdos geležinkelio stotis veikia priestočio gatvėje.

Geležinkelio ruožas
Pakeliamasis Biržos tiltas per Danę

Tiltai per Dangę[taisyti | redaguoti kodą]

Tiltai per Dangės upę (prieš srovę):

Vandens transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Senojoje ir Naujojoje perkėlose keliama į Smiltynę:

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Klaipėdos gyventojų sudėtis istoriškai labai keitėsi. Įkūrus miestą dauguma jo gyventojų buvo vokiečiai, tačiau apylinkių gyventojai iki pat XX a. pradžios buvo daugiausia lietuviai. Nors mieste lietuvių buvo nedaug, tačiau Klaipėda buvo svarbus lietuvių kultūros centras, spaudos draudimo laikotarpiu jame spausdintos lietuviškos knygos lotyniška abėcėle.

1945 m. praktiškai visi gyventojai iš miesto pasitraukė su vokiečių kariuomene. 19461953 m. miestas buvo iš naujo apgyvendintas, tarp naujųjų gyventojų didelę dalį sudarė rusai ir kitų sovietinių respublikų gyventojai, atsiųsti dirbti naujai kuriamose ir atkuriamose miesto pramonės įmonėse, kiti atvyko savo iniciatyva. Tuo pačiu metu į miestą aktyviai kėlėsi ir lietuviai. Pagal gyventojų surašymų duomenis Klaipėdoje gyveno lietuvių:

  • 1959 m. – 55,2 %
  • 1961 m. – 54,2 %
  • 1970 m. – 60,9 %
  • 1979 m. – 61,5 %
  • 1989 m. – 63,0 %
  • 2001 m. – 71,3 %
  • 2011 m. – 73,9 %
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1782 m. ir 2014 m.
1782 m. 1823 m. 1837 m. 1861 m. 1890 m.[1] 1897 m.sur. 1905 m. 1912 m.
5 500 5 300 9 000 17 500 19 282 20 100 20 700 23 500
1925 m. 1931 m. 1938 m. 1945 m. 1950 m. 1959 m.sur. 1961 m. 1967 m.
35 845 37 142 47 189 3 600 48 500 89 500 106 243 131 600
1970 m.sur. 1978 m. 1979 m.sur. 1985 m.[5] 1989 m.sur. 1992 m. 1999 m. 2001 m.sur.
140 342 175 200 176 648 195 000 202 929 207 100 203 300 192 954
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. 2012 m. 2014 m.
187 316 185 936 184 657 183 433 182 752 177 823 160 361 157 305


2007 metais gyventojų skaičius pagal amžių:

  • 0–14 m. 14,0 %
  • 15-59 67,1 %,
  • 60+ 18,9 %.

2009 m. mieste gyveno 83 992 vyrai ir 99 441 moterys. [6] Gyventojų sudėtis pagal tautybę, 2011 metų surašymo duomenimis buvo: [7]

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Burlaivis „Sedov“ 2009 m. Jūros šventės metu

Klaipėda stipriai nukentėjo nuo didelio gaisro 1854 m. (jo metu sudegė 40 proc. visų pastatų) ir Antrojo pasaulinio karo, po kurio buvo sugriauti 60 proc. visų senųjų pastatų ir visos bažnyčios.

Bažnyčios[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Klaipėdos bažnyčios.

Dabar mieste yra 6 katalikų bažnyčios:

3 stačiatikių cerkvės:

2 sentikių cerkvės:

Kitos bažnyčios:

Veikia musulmonų sunitų, evangelikų reformatų, žydų judėjų ir kitos bendruomenės.[12][13]

Miesto šventės[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto ekonomikai yra itin svarbios vasaros šventės, kurios pritraukia nemažai svečių iš Lietuvos ir užsienio:

Šios miesto šventės kiekviena atskirai leidžia miestui uždirbti atitinkamai 5 ir 20-25 mln. litų. Šių švenčių metu į Klaipėdą atvyksta ne tik nemažai turistų, bet ir prekeivių iš Lietuvos, Latvijos ir Kaliningrado srities.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Klaipėdos senamiestyje

Muziejai[taisyti | redaguoti kodą]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste yra Klaipėdos centrinis stadionas, „Baltijos“ ir „Moksleivio“ stadionai. Stipriausia Klaipėdos vyrų futbolo komanda FK Atlantas Klaipėda. Pajėgiausia Klaipėdos vyrų krepšinio komanda Krepšinio klubas Klaipėdos Neptūnas, rungtyniaujanti LKL, VTB, Eurocup, bei LKF lygose, taip pat Klaipėdoje yra Nacionalinės Krepšinio lygos (NKL) klubas Klaipėdos Nafta-Universitetas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Мемель. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 19 (37) : Мекенен — Мифу-Баня. С.-Петербургъ, 1896., 68 psl. (rus.)
  2. Oro temperatūra. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 69 psl.
  3. http://www.klaipeda.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/Gyvenamuju%20raj200652745646.%20schema.JPG Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schema
  4. http://www.klaipedatransport.lt/ Klaipėdos viešojo transporto sistemos tinklalapis
  5. Klaipėda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 322 psl.
  6. http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1024
  7. www.stat.gov.lt/uploads/Lietuvos_gyventojai_2011.pdf
  8. Informacija apie bažnyčią puslapyje www.liuteronai.lt
  9. Informacija apie bažnyčią
  10. Informacija apie bažnyčią
  11. Informacija apie bažnyčią oficialiame puslapyje
  12. "Gyventojai pagal religinę bendruomenę, kuriai jie save priskyrė, savivaldybėse (lietuvių k.)." Lietuvos statistikos departamentas: 2011. Nuoroda tikrinta 2013-06-28.
  13. Klaipėdos religinių bendruomenių sąrašas

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Klaipėda

Bendros nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Klaipėda žemėlapiuose[taisyti | redaguoti kodą]

Religija[taisyti | redaguoti kodą]