Ukrainiečių kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ukrainiečių kalba
українська мова
Kalbama: Ukraina, Rusija, Brazilija, Kazachstanas, JAV, Kanada, Moldova, Vengrija, Baltarusija
Kalbančiųjų skaičius: ~41 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: 26
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

indoeuropiečių
 - slavų
   - rytų slavų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Ukrainoje, Padniestrėje (Moldova)
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: uk
ISO 639-2: ukr
ISO 639-3: ukr

Ukrainiečių kalba (Ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba. Kartu su baltarusių ir rusų kalbomis priklauso rytų slavų kalboms. Raštas – kirilica.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Ukrainiečių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, slavų grupei ir, kartu su baltarusių bei rusų kalbomis, priskiriama rytų slavų kalbų pogrupiui.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ukrainiečių kalba kilusi iš senosios rusėnų kalbos. Ji patyrė smarkią lenkų kalbos įtaką Abiejų Tautų Respublikos bei Lenkijos tarpukaryje valdymo metais, kuri ypač juntama leksikoje.

Ukraina
Lesser Coat of Arms of Ukraine.svg


Rusifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Ukrainos rusifikacija – veiksmai, vykdyti Rusijos imperijos, o vėliau ir SSSR, nukreipti prieš ukrainiečių kalbą bei kultūrą, siekiant įtvirtinti rusų kalbos bei kultūros pirmenybę Ukrainoje.

Rusifikacijos padariniai tapo ypač skaudūs Ukrainai – beveik visiškai surusintas Krymo pusiasalis (anksčiau čia vyravo Krymo totorių kalba), dalinai surusinti Rytų Ukrainos regionai, didieji Ukrainos miestai. Antra pagal paplitimą šalyje kalba – rusų; ją kaip gimtąją vartoja didžioji dalis Krymo autonominės respublikos (77 %), Luhansko (69 %) ir Donecko (75 %) regionų gyventojų.

Rusijos imperijos era[taisyti | redaguoti kodą]

Po ATR padalinimų didžiajai Ukrainos daliai atsidūrus Rusijos imperijos gniaužtuose, kraštas buvo pradėtas rusinti ypač aktyviai: uždrausta spauda ukrainiečių kalba, uždaromos ukrainiečių mokyklos. Tuo tarpu Haliče, atitekusiam Austrijos imperijai, ukrainiečių kalba buvo gerbiama ir tausojama.

Vienas žymiausių Ukrainos tautinio sąjūdžio ideologų buvo Tarasas Ševčenka, pasisakęs už ukrainiečių kalbos tausojimą ir nepriklausomą Ukrainos valstybę.

Paplitimas Rusijos imperijoje:

Iš viso gyventojų kalbančių ukr. rusakalbių kalbančių lenk.
Visa Rusijos imperija 125 640 021 22 380 551 55 667 469 7 931 307
Miesto gyventojų 16 828 395 1 256 387 8 825 733 1 455 527
Kaimo gyventojų 108 811 626 21 124 164 46 841 736 6 475 780
Regionai
„Europinė Rusija“
įskaitant Ukrainą ir Baltarusiją
93 442 864 20 414 866 48 558 721 1 109 934
Vyslos kraštas 9 402 253 335 337 267 160 6 755 503
Kaukazas 9 289 364 1 305 463 1 829 793 25 117
Sibiras 5 758 822 223 274 4 423 803 29 177
Centrinė Azija 7 746 718 101 611 587 992 11 576
Subdivisions
Besarabija 1 935 412 379 698 155 774 11 696
Voluinė 2 989 482 2 095 579 104 889 184 161
Voronežas 2 531 253 915 883 1 602 948 1 778
Dono Vojskas 2 564 238 719 655 1 712 898 3 316
Jekaterinoslavslio gubernija 2 113 674 1 456 369 364 974 12 365
Kijevas 3 559 229 2 819 145 209 427 68 791
Kurskas 2 371 012 527 778 1 832 498 2 862
Podolė 3 018 299 2 442 819 98 984 69 156
Poltavos gubernija 2 778 151 2 583 133 72 941 3 891
Tauridos gubernija 1 447 790 611 121 404 463 10 112
Charkovas 2 492 316 2 009 411 440 936 5 910
Chersono gubernija 2 733 612 1 462 039 575 375 30 894
Odesos miestas 403 815 37 925 198 233 17 395
Černigovo gubernija 2 297 854 1 526 072 495 963 3 302
Liublinas 1 160 662 196 476 47 912 729 529
Sedlcės vaivadija 772 146 107 785 19 613 510 621
Kubanės Provincija 1 918 881 908 818 816 734 2 719
Stavropolio kraštas 873 301 319 817 482 495 961

Sovietų Sąjungos era[taisyti | redaguoti kodą]

Sovietų Sąjungoje buvo vykdoma nebe tokia griežta rusifikacija, tačiau kaip ir visoje Sąjungoje mokyklose privaloma buvo mokytis rusų kalbos, stambiausiose pramonės įmonėse, dėl atvykusių specialistų dažniausiai būdavo šnekama rusų kalba.

Statistiniais duomenimis SSRS metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, na o perestroikos metais (nuo 1985 m.) ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo.

Nepriklausoma Ukraina[taisyti | redaguoti kodą]

Užrašas Lvove: „Pagal 1989 metų Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą „Dėl valstybinės kalbos“ šioje įstaigoje kalbama valstybine kalba“
Užrašas Lvovo poliklinikoje: „Valstybėje nevalstybine kalba gali šnekėti: svečias, vergas(belaisvis), okupantas.“

Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose regionų kur kalba mažiau paplitusi. Šis procesas ypač pagyvėjo 2004 m. į valdžią atėjus Viktorui Juščenkai, kuris prezidento rinkimuose nugalėjo prorusiškąjį Viktorą Janukovičių.

Tarmės[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinės ukrainiečių kalbos tarmių grupės: šiaurės, pietryčių, pietvakarių ir rusinų. Rusinų kalbą ukrainiečių kalbininkai nusprendė laikyti ukrainiečių kalbos dialektu. Išskiriamos tokios rusinų kalbos atmainos:

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Bendras skaičius šnekančių ukrainietiškai – 39,4 mln. gyv. (1993)[1].

Ukrainoje[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Ukrainos gyventojai.
Ukrainiečių kalbos paplitimas skirtinguose šalies regionuose
  • Ukrainos teritorijoje 1993 m. buvo apie 31 mln. šnekančių ukrainietiškai, iki 2001 m. (pagal visuotinį gyv. surašymą) jų skaičius padidėjo iki 32,7 mln. – 67,5 % Ukrainos gyventojų.[2]
  • Labiausiai ukrainiečių kalba paplitusi Ternopilio srityje (98,3 %), mažiausiai – Sevastopolio mieste (6,8 %).
  • Ukrainiečių kalba labiausiai paplitusi tarp ukrainiečių (85,2 %) ir lenkų (71,0 %), mažiausiai – tarp Krymo totorių (0,1 %), vengrų (3,4 %), rusų (3,9 %).

Abecelė[taisyti | redaguoti kodą]

Ukrainiečių kalba rašoma kirilicos raštu.

Ukrainiečių abecelės raidės bei simboliai
Raidė Kursyvu Lot. atitikmuo Name Tarimas Pastabos
А а А а a а /ɑ/ [ɑ]
Б б Б б b бе /bɛ/ [b]
В в В в v ве /ʋɛ/ [ʋ], [w] [1]
Г г Г г h ге /ɦɛ/ [ɦ]
Ґ ґ Ґ ґ g ґе /gɛ/ [g] [2]
Д д Д д d де /dɛ/ [d], [dʲ]
Е е Е е e е /ɛ/ [ɛ]
Є є Є є je є /jɛ/ [jɛ]
Ж ж Ж ж ž же /ʒɛ/ [ʒ]
З з З з z зе /zɛ/ [z], [zʲ]
И и И и y и /ɪ/ [ɪ]
І і І і i і /i/ [i]
Ї ї Ї ї ji, ï ї /ji/ [ji]
Й й Й й j йот /jɔt/, й /ɪj/ [j]
К к К к k ка /kɑ/ [k]
Л л Л л l ел /ɛl/ [l], [lʲ]
М м М м m ем /ɛm/ [m]
Н н Н н n ен /ɛn/ [n], [nʲ]
О о О о o о /ɔ/ [ɔ]
П п П п p пе /pɛ/ [p]
Р р Р р r ер /ɛr/ [r], [rʲ]
С с С с s ес /ɛs/ [s], [sʲ]
Т т Т т t те /tɛ/ [t], [tʲ]
У у У у u у /u/ [u]
Ф ф Ф ф f еф /ɛf/ [f]
Х х Х х x, ch ха /xɑ/ [x]
Ц ц Ц ц c це /ʦɛ/ [ʦ], [ʦʲ]
Ч ч Ч ч č че /ʧɛ/ [ʧ]
Ш ш Ш ш š ша /ʃɑ/ [ʃ]
Щ щ Щ щ šč ща /ʃʧɑ/ [ʃʧ]
Ь ь Ь ь м’який знак /mjɑˈkɪj znɑk/ [◌ʲ] soft sign [3]
Ю ю Ю ю ju ю /ju/ [ʲu], [ju]
Я я Я я ja я /jɑ/ [ʲɑ], [jɑ]
апостроф /ɑˈpɔstrɔf/ [j] apostrofas [4]

Taip pat, kaip skiriamasis ženklas, yra naudojamas apostrofas (pagal prasmę atitinkantis rusų kalbos kietinantįjį ъ), pvz., з'їзд. Dažnai apostrofas naudojamas ir minkštinamajam ženklui pažymėti (atitinkantis rusų kalbos ь), jei pagal ukrainiečių kalbos fonologijos taisykles minkštinimas nėra leidžiamas, pvz., сім’я.

Gramatika[taisyti | redaguoti kodą]

Morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Svarbiausios frazės[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuviškai Ukrainietiškai
Lotynų raštu
ukrainiečių kalba українська мова
ukrajis’ka mova
lietuvių kalba литовська мова
lytovs’ka mova
labas привіт
pryvit
kaip laikaisi? як справи?
jak spravy?
mano vardas … мене звати
mene zvaty …
sudie до побачення
do pobačennja
ačiū дякую
djakuju
prašom будь ласка
bud' laska
aš tave myliu я тебе кохаю
ja tebe kochaju

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.ethnologue.com/show_language.asp?code=ukr
  2. http://www.ukrcensus.gov.ua/rus/results/general/language/

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas ukrainiečių kalba
Wikipedia
Vikipedija Ukrainiečių kalba
Commons-logo.svg Vikiteka: Ukrainiečių kalba – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka