Indoeuropiečių prokalbė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Indoeuropiečių prokalbė – hipotetinė istorinės lingvistikos rekonstrukcija, kuri remiasi kalbų fono - semantinėmis panašybėmis ir kalbų struktūros bendrybėmis.

Pasak klasikinės indoeuropiečių teorijos, iš anksčiau egzistavusios protėvynės į įvairias puses išplito indoeuropiečių prokalbę vartoję žmonės. Ši prokalbė palaipsniui kito, skilinėjo, duodama užuomazgą kalbų grupėms ir galiausiai indoeuropietiškoms kalboms. Lietuvių kalba laikoma išlikusia viena archaiškiausių indoeuropietiškų kalbų, todėl jos studijos vykdomos daugelyje pasaulio indoeropeistikos centrų – universitetuose bei institutuose.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]