Litgrid
 | |
| Forma | AB |
|---|---|
| Prekybos simbolis | Nasdaq Vilnius: LGD1L |
| Pirmtakas (-ai) | Lietuvos energija |
| Įkurta | Vilnius 2010 m. lapkričio 16[1] |
| Centrinė būstinė | Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, 05131 Vilnius |
| Svarbiausi darbuotojai | Rokas Masiulis |
| Paslaugos | Elektros tinklo operatorius |
| Pajamos | 208 mln. Eur (2020) |
| Pelnas | 27,1 mln. Eur (2020) |
| Savininkas (-ai) | EPSO-G |
| Darbuotojų | 387 |
| Tinklalapis | Litgrid.eu |
- Nepainioti su skaičiavimo tinklu LitGRID.
Litgrid – Lietuvos bendrovė, elektros perdavimo tinklo operatorė. 97,5% bendrovės akcijų valdo EPSO-G, kontroliuojama LR energetikos ministerijos.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2009 m. Europos Sąjungoje patvirtintame 3-jame energetikos pakete reglamentuojamas tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo tinklų nuosavybės elektros ir dujų sektoriuose. 2010 m. pertvarkant Lietuvos energetiką pagal ES reikalavimus, įkurta „Litgrid“. 2010–2011 m. ji perėmė elektros tinklą ir jo priežiūrą iš „Lietuvos energijos“ (dabar „Ignitis grupė“), kuriai liko stambiausios šalies elektros jėgainės.
Nuo 2010 m. įmonės akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilnius biržoje.[2]
2012 m. spalio 1 d. bendrovė atskirta nuo elektros gamybos, tiekimo ir skirstymo veiklų.
Paskirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Palaiko šalies elektros energetikos sistemą, valdo el. energijos srautus, sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje[reikalingas šaltinis]. 2021 m. bendrovė Lietuvoje valdo ir prižiūri daugiau kaip 7 tūkst. km elektros perdavimo linijų, daugiau kaip 200 transformatorių pastočių ir 17 tarpsisteminių linijų su užsieniu.
„Litgrid“ atsako už Lietuvos el. energetikos sistemos integraciją į Europos infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. „Litgrid“ įgyvendino tarptautinių jungčių „NordBalt“ (Lietuva–Švedija) ir „LitPol Link“ (Lietuva–Lenkija) projektus, dabar rengia šalies elektros sistemą sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais. Bendrovė atsakinga už 20 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektų įgyvendinimą.
Sinchronizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuva yra Europos elektros rinkos dalyvė, o „Litgrid“ yra perdavimo operatorių sąjungos ENTSO-E narė. Bet Lietuvos energetinei nepriklausomybei yra būtina sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais. Baltijos šalys yra izoliuota energetinė sala Europos bendrijoje, jų elektros energetikos sistemos yra priklausomos nuo dažnio valdymo Rusijoje, mat veikia sinchroniškai su IPS/UPS sistema, jungiančia Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir kitų šalių elektros sistemas.
2019 m. birželio 20 d. Briuselyje pasirašytas susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais įgyvendinimo, jame įtvirtintas veiksmų planas ir kertiniai projektai iki 2025 m. Sinchnonizacijos ir integracijos darbų kaina – apie 1,6 mlrd. eurų, iš kurių ES finansuoja virš 1 mlrd.
Sinchronizacijai reikia ne tik nutiesti naują jungtį, bet ir sustiprinti vidinius elektros perdavimo tinklus, paruošti sistemas atsijungimui nuo IPS/UPS ir savarankiškam dažnio valdymui. 2019 m. Vyriausybė patvirtino 14 sinchronizacijos projektų sąrašą,[3] tarp jų jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“[4] statyba, esamos jungties „LitPol Link“ išplėtimas pritaikant darbui sinchroniniu režimu, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimas. 2020 m. pabaigoje buvo įgyvendinti 3 projektai: išplėsta Bitėnų pastotė, pabaigta tiesti nauja 110 kV linija Pagėgiai–Bitėnai ir užbaigta 330 kV elektros perdavimo linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija.[5]
2025 m. bus panaikinta energetinė Baltijos šalių izoliacija, jos veiks vienoje sinchroninėje erdvėje kartu su kitų Europos šalių tinklais. Tai bus padaryta remiantis esama jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos („LitPol Link“) ir nutiesiant naują jungtį tarp šių valstybių – jūrinį kabelį „Harmony Link“.
Svarbiausi projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
LitPol Link[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2014-2015 m. statyta, nuo 2015 m. veikianti „LitPol Link“ sujungė Baltijos valstybių ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras. 400 kV elektros linija su Lenkija įgalina veikti su Vakarų Europos elektros tinklais, plėtoti bendrą Europos elektros rinką. Jungtis pastatyta su Lenkijos elektros tinklų operatoriumi PSE. Įgyvendinta dar 11 smulkesnių tinklo projektų.
NordBalt[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„NordBalt“ 2015 m. sujungė Lietuvos ir Švedijos elektros energijos perdavimo sistemas. Ilgis – apie 450 km, galia – 700 MW. Jungtį sudaro aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis ir požeminis kabeliai, keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje. Projektas įgyvendintas kartu su Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Svenska Kraftnät“.
Jungtis užtikrina elektros šaltinių įvairovę. Pirmaisiais veikimo metais lėmė iki 30% sumažėjusią elektros kainą.[reikalingas šaltinis]
Harmony Link[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Harmony Link“[6]: planuojama Lietuvos ir Lenkijos aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) jungtis. Beveik 330 km ilgio, 700 MW galios jungtis, einanti sausumoje ir po vandeniu, sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su naujai statoma 330 kV Darbėnų skirstykla. Tai pirmas žingsnis, numatytas Baltijos valstybių elektros energijos tinklų ir kontinentinės Europos tinklo sinchronizavimo politiniame susitarime, kurį 2018 m. birželio 28 d. pasirašė Europos Komisijos Pirmininkas ir Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos valstybių ir vyriausybių vadovai. Numatoma statybos pradžia – 2023 m., įjungimas – 2025 m. Projektui numatyta apie 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų sudarys parama iš Europos infrastruktūros tinklų fondo „Connecting Europe Facility“.
Valdymo ir duomenų centras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2015 m. rugsėjį objektą Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu, nuo 2025 m. iš jo bus valdomas energetikos sistemos dažnis. Pastato vieta parinkta atsižvelgiant į saugumo, susisiekimo poreikius, mat iš centro norima greitai pasiekti kitus „Litgrid“ objektus: rezervinį valdymo centrą, Vilniaus pastotę ir kitus objektus.
Duomenų centras 2018-2019 m. pastatytas prie veikiančių „Litgrid“ optinių tinklų. 5,6 tūkst. m² ploto pastatas yra keturių aukštų, pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia, įdiegtos kibernetinio saugumo priemonės,[7] įrengta 230 darbo vietų, 16 posėdžių salių.[8]
Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vadovas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 2021 m. vasario generaliniu direktoriumi dirba Rokas Masiulis.
Valdyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tomas Varneckas - valdybos pirmininkas, nuo 2022 m. gruodžio 29 d.
- Mindaugas Keizeris - valdybos narys, nuo 2022 m. gruodžio 22 d.
- Domas Sidaravičius - nepriklausomas valdybos narys, nuo 2020 m. balandžio 20 d.
- Gediminas Karalius - valdybos narys, nuo 2022 m. balandžio 20 d.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ https://nasdaqbaltic.com/market/upload/reports/lgd/2016_ar_lt_eur_con_ias.pdf
- ↑ https://www.litgrid.eu/index.php/elektros-rinka-ir-pletra/nauda-vartotojams-ir-galimybes-rinkos-dalyviams-/497
- ↑ https://lrv.lt/uploads/main/meetings/docs/1287991_imp_5f09ee06924e8af2da4c64017c832148.pdf[neveikianti nuoroda]
- ↑ https://www.litgrid.eu/index.php/tinklo-pletra/strateginiai-projektai/harmony-link/20075
- ↑ „„Litgrid“ įgyvendino trečią iš 14 sinchronizacijos projektų – Elektrėnus ir Vilnių jungianti linija sustiprinta dvigubai“. enmin.lrv.lt. 2020-12-02. Nuoroda tikrinta 20 February 2024.
- ↑ https://www.litgrid.eu/index.php/tinklo-pletra/strateginiai-projektai/harmony-link/20075
- ↑ Budzinauskas, Vytautas (2020-03-04). „Lietuvos elektros energetikos sistema valdoma iš naujo centro“. 15min.lt/verslas. Nuoroda tikrinta 2024-02-20.
- ↑ „NAUJOJI „LITGRID“ BŪSTINĖ: ŽMOGIŠKA IR SAUGI ELEKTROS SISTEMOS VALDYMO TVIRTOVĖ - Structum.lt“. Structum.lt. 2020-04-01. Nuoroda tikrinta 2024-02-20.
| |||||