Alytaus apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alytaus apskritis
Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskrities herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Lithuanian-Counties-Alytus.svg
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Etnografinis regionas: Dzūkija
Administracinis centras: Alytus
Savivaldybės: 5
Gyventojų (2014): 149 897 (7)[1]
Plotas: 5 425 km² (6)
Tankumas (2014): 28 žm./km²
ISO 3166-2: LT-AL
Commons-logo.svg Vikiteka: Alytaus apskritisVikiteka

Alytaus apskritis – 19952010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas, piečiausia Lietuvos apskritis, apėmusi didžiąją Dzūkijos etnografinio regiono dalį – Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijas. Bendras plotas – 542,5 tūkst. ha. Miškai užima 247,2 tūkst. ha (44 proc.), upės, ežerai – 24,3 tūkst. ha (4,3 proc.) visos teritorijos. Per apskritį teka didžiausia šalies upė Nemunas ir viena įspūdingiausių Lietuvos upių – Merkys. Gausu ežerų, didžiausi – Dusia (2334 ha), Metelys (1290 ha), Žuvintas (991,8 ha), Didžiulis (912,7 ha), Obelija (572,5 ha), Simno ežeras (245 ha), Giluitis (235 ha).

Tai pats miškingiausias regionas Lietuvoje, garsėjantis grybingais miškais, savita ir unikalia architektūra, autentiškomis liaudies meno tradicijomis. Iš kitų šalies regionų išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, gamtos savitumu, kultūros tradicijomis, ekologine pusiausvyra, tradicinių verslų plėtojimu, geromis sąlygomis pažintiniam pėsčiųjų, vandens ir dviračių turizmui. Tai regionas, turintis etnografinių ir kalbinių ypatumų, nuo XIX a. vadinamas Dzūkija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Viduramžiais dabartinės apskrities teritorija priklausė Trakų kunigaikštystei, nuo 1413 m. – Trakų vaivadijai. Apskričių, kaip atskirų teritorinių vienetų, bruožai Lietuvoje pradėjo ryškėti XV a., kai pagal Lenkijos pavyzdį analogiški administraciniai vienetai pavadinti pavietais. Po 15641566 m. teismų ir administracinės reformos iki XVIII a. pabaigos Dzūkijos ribos beveik sutapo su Trakų pavieto ribomis. Istoriniuose šaltiniuose Alytaus pavieto su visomis pavietui būdingomis įstaigomis vardas paminėtas 1775 m., kai iš Merkinės ir Trakų į Alytų buvo perkelti pavieto teismai.

1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje sudarytos Rusijos imperijos gubernijos buvo suskirstytos į apskritis. Tuometinė Alytaus apskrities teritorija įėjo į Trakų apskrities sudėtį ir iki 1801 m. vadinosi Alytaus valsčiumi, o 1801 m. tapo viena iš 8 Vilniaus gubernijos apskričių, bet greit panaikinta ir įėjo į Trakų apskritį. Kaip ir visoje Rusijos imperijoje, apskričių pareigūnai vykdė gyventojų policinę priežiūrą, kontroliavo mokesčių rinkimą. Po baudžiavos panaikinimo 1861 m., apskritys ilgą laiką buvo bajorų luominės savivaldos institucijos, čia vykdavo apskrities bajorų suvažiavimai, vadovaujami apskrities vadovo.

XX a. tarpukaris[taisyti | redaguoti kodą]

Apskritį 1915 m. rugsėjį sudarė vokiečių okupacinė valdžia (pavadino Kreis Alita), čia įsikūrė Kreishauptmann – apskrities viršininko įstaiga ir žandarmerijos nuovada. 19151916 m. ji priklausė Oberosto Suvalkų sričiai, 19161917 m. Vilniaus-Suvalkų sričiai, 19171918 m. Lietuvos sričiai. 1917 m. prijungta Merkinės apskritis. Vokiečių valdžia išsilaikė iki 1918 m. spalio. 1919 m. įstatymu Lietuvoje įkurtos naujos apskritys, į Alytaus apskritį įėjo 22 valsčiai. 19201939 m. pietrytinę apskrities dalį buvo okupavusi Lenkija, ji grąžinta Lietuvai 1939 ir 1940 m. Toje dalyje 1941 m. sausio 15 d. atkurti Druskininkų, Marcinkonių ir Rudnios valsčiai, perduoti iš Gudijos TSR Pariečės rajono ir Rodūnios rajono žemių. 19411942 m. Alytaus apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės apygardos Vilniaus krašto apygardą, čia buvo 12 valsčių. 19421944 m. priklausė Kauno krašto apygardai. 1945 m. Lietuvoje vėl įkurta 41 apskritis, tarp jų ir Alytaus. 1946 m. Birštono, Jiezno ir Stakliškių valsčiai perduoti naujai Prienų apskričiai, o Druskininkų, Marcinkonių, Merkinės, Rudnios ir Varėnos valsčiai – Varėnos apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis per administracinę reformą apskritis pertvarkyta į Alytaus rajoną (23 apylinkės), dalis teritorijos atiteko Daugų rajonui (14 apylinkių), Jiezno rajonui (6 apylinkės), Lazdijų rajonui (8 apylinkės), Simno rajonui (16 apylinkių) ir Veisiejų rajonui (2 apylinkės).

Pagal 1923 m. surašymo duomenis apskrityje gyveno 109 678 žmonės, kurių tautinė sudėtis buvo pasiskirsčiusi taip:[2]

Nepriklausomybės atgavimas[taisyti | redaguoti kodą]

1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Nr. I-558 vėl atkurta 10 apskričių. Alytaus apskričiai priskirta: Alytaus rajonas, Lazdijų rajonas, Varėnos rajonas, Alytus ir Druskininkai (1999 m. savivaldybių reforma šioje apskrityje suformavo Druskininkų savivaldybę).

1995 metais kovo 1 d. pradėta formuoti apskrities valdytojo administracija. Apskrities administracijos struktūra suformuota atsižvelgiant į Apskrities valdymo Įstatymo numatytas funkcijas ir keliamus uždavinius: įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos, civilinės saugos ir kitose srityse, rengti valstybines ir tarpregionines programas, numatant prioritetines apskrities raidos kryptis. Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. patvirtintas Alytaus apskrities herbas.

2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1919 26 valsčiai: Alytaus valsčius, Alovės valsčius, Antnemunio valsčius, Birštono valsčius, Butrimonių valsčius, Daugų valsčius, Druskininkų valsčius, Jiezno valsčius, Kabelių valsčius, Krokialaukio valsčius, Liškiavos valsčius, Marcinkonių valsčius, Merkinės valsčius, Metelių valsčius, Miroslavo valsčius, Nemajūnų valsčius, Nemunaičio valsčius, Perlojos valsčius, Pivašiūnų valsčius, Punios valsčius, Rudnios valsčius, Seirijų valsčius, Simno valsčius, Stakliškių valsčius, Ūdrijos valsčius, Varėnos valsčius
1923
(išsamiau)
2849 109 678 20 valsčių: Alytaus valsčius, Antnemunio valsčius, Alovės valsčius, Butrimonių valsčius, Daugų valsčius, Jiezno valsčius, Krokialaukio valsčius, Liškiavos valsčius, Merkinės valsčius, Miroslavo valsčius, Metelių valsčius, Nemunaičio valsčius, Nedzingės valsčius, Nemajūnų valsčius, Pivašiūnų valsčius, Seirijų valsčius, Stakliškių valsčius, Simno valsčius, Ūdrijos valsčius, Varėnos valsčius
  • 1 miestas: Alytus
  • 15 miestelių
  • 658 kaimai
  • 6 bažnytkaimiai
  • 159 dvarai ir palivarkai
  • 208 vienkiemiai
  • 31 kita gyvenvietė
1930 2828 124 147
1939 152 726 13 valsčių
  • 1 miestas
1942 116 900
1944 1747 12 valsčių
1949
(suskirstymas)
1737 8 valsčiai (69 apylinkės)
  • 1 miestas
1950 69 apylinkės
2001 5425 187 769 5 savivaldybės: Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė
  • 7 miestai
  • 1171 kaimas

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2014 m.
2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[3]
187 769 182 851 158 600
2012 m. 2013 m. 2014 m.
154 980 152 139 149 893


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 157 766 žmonės:[4]

2001 m. gyveno 187 769 žmonės:[5]

Valsčiai[taisyti | redaguoti kodą]

Apskrityje 1919–1950 m. buvo šie valsčiai:

Valsčius Laikotarpis Centras
Alytaus valsčius 1919–1950 Alytus
Alovės valsčius 1919–1950 Alovė
Antnemunio valsčius 1919–1933  ???
Birštono valsčius 1919–1924, 1933–1946 Birštonas
Butrimonių valsčius 1919–1950 Butrimonys
Daugų valsčius 1919–1950 Daugai
Druskininkų valsčius 1919, 1941–1946 Druskininkai
Jiezno valsčius 1919–1946 Jieznas
Kabelių valsčius 1919 Kabeliai
Krokialaukio valsčius 1919–1933, 1947–1950 Krokialaukis
Liškiavos valsčius 1919–1933 Liškiava
Marcinkonių valsčius 1919, 1941–1946 Marcinkonys
Merkinės valsčius 1919–1946 Merkinė
Metelių valsčius 1919–1933 Meteliai
Miroslavo valsčius 1919–1947 Miroslavas
Nedingės valsčius 1924–1933 Nedingė
Nemajūnų valsčius
(Nemaniūnų valsčius)
1919–1933 Nemajūnai
Nemunaičio valsčius 1919–1933 Nemunaitis
Perlojos valsčius 1919 Perloja
Pivašiūnų valsčius 1919–1933 Pivašiūnai
Punios valsčius 1919 Punia
Rudnios valsčius 1919, 1941–1946 Rudnia
Seirijų valsčius 1919–1950 Seirijai
Simno valsčius 1919–1950 Simnas
Stakliškių valsčius 1919–1946 Stakliškės
Ūdrijos valsčius 1919–1939 Ūdrija
Varėnos valsčius 1919–1946 Varėna

Miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Apskrityje yra 7 miestai, iš kurių didžiausi:

  1. Alytus
  2. Druskininkai
  3. Varėna
  4. Lazdijai
  5. Simnas

Taip pat yra 12 miestelių ir 1129 kaimai.

Tarptautinis bendradarbiavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Apskrities viršininkai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 5,3%
  2. 1923 m. surašymo duomenys
  3. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  4. 2011 m. surašymo duomenys
  5. 2001 m. surašymo duomenys

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Alytaus apskritis


Lietuvos apskritys

Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis

Alytaus apskritis

Alytaus miestas | Alytaus rajonas | Druskininkų savivaldybė | Lazdijų rajonas | Varėnos rajonas