Motiejus Valančius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Motiejus Valančius
Mvalancius1.jpg
Gimė: 1801 m. vasario 16 d.
Nasrėnai, Salantų valsčius
Mirė: 1875 m. gegužės 17 d. (74 metai)
Kaunas
Tėvas: Mykolas Valančius
Motina: Ona Stonkutė-Valančienė
Veikla: Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas, blaivybės sąjūdžio organizatorius
Alma mater: 1828 m. Vilniaus kunigų seminarija
Commons-logo.svg Vikiteka: Motiejus ValančiusVikiteka

Motiejus Kazimieras Valančius (1801 m. vasario 16 d. – 1875 m. gegužės 17 d.) – Žemaičių vyskupas (1849–1875 m.), švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos pradininkas, blaivybės sąjūdžio organizatorius.

M. Valančius padėjo pagrindus aukštesnio meninio lygio lietuvių realistinei prozai, kuri paskutiniajame XIX a. dešimtmetyje užėmė pirmaujančią vietą lietuvių literatūroje.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė gausioje turtingo valstiečio šeimoje, kurioje buvo ketvirtas vaikas. Pakrikštytas buvo Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčioje Motiejaus Kazimiero vardu. Tėvas Mykolas papildomai vertėsi kalvio amatu, buvo įtakingas bendruomenės narys.

Vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus paminklas gimtajame Nasrėnų kaime

18161821 m. mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų šešiaklasėje gimnazijoje. 1822 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją, o po dvejų metų kaip gabus klierikas pasiųstas tęsti studijas Vyriausioje Vilniaus kunigų seminarijoje, kurią baigė 1828 m. teologijos kandidato laipsniu. 1828 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus katedroje įšventintas kunigu. Tų pačių metų gegužės 27 d. universiteto Šv. Jono bažnyčioje laikė iškilmingas pirmąsias savo Šv. Mišias.

Kunigišką veiklą pradėjo dirbdamas Mozyriaus (dab. Baltarusija, Gomelio sritis) mokyklos kapelionu. 18341840 m. Kražių gimnazijos mokytojas, kapelionas, bibliotekininkas, parašė Kražių mokyklos istoriją (rankraštis neišliko). 1840–1842 m. Vilniaus dvasinės akademijos profesorius, dėstė pastoracinę teologiją ir biblinę archeologiją. Akademiją perkėlus į Peterburgą, ten išvyko ir M. Valančius. Susilpnėjus sveikatai, 1845 m. grįžo į Žemaitiją. 1845–1850 m. Žemaičių kunigų seminarijos rektorius. Tapęs rektoriumi ėmėsi veiklos, vykdė blaivybės akciją: stengėsi atitraukti valstiečius nuo girtavimo, rūpinosi vaikų ir suaugusių švietimu, organizavo lietuviškų knygų prekybą, lietuviškų raštų spausdinimą Rytų Prūsijoje ir slaptą jų gabenimą į Lietuvą, steigė lietuviškas mokyklas, bibliotekas. Jį palaikė ir kiti dvasininkai. 1850 m. įšventintas Žemaičių vyskupu. 1863 m. sukilimo idėjai nepritarė, bet slapčiomis stengėsi sukilėlius remti. Per 25 vyskupavimo metus į kunigus įšventino 550 klierikų, Žemaitijoje pastatyta 30 mūrinių ir 20 medinių bažnyčių, kitos padidintos ir išpuoštos. [1]

Iki 1854 m. gyveno vyskupijos centre Varniuose. Nepasitikėdama vyskupu ir norėdama kontroliuoti jo veiklą, valdžia 1864 m. vyskupijos centrą perkelė į Kauną. Čia reziduojantį vyskupą nuolat sekė policija, baudė gubernatoriaus administracija.

Kauno arkikatedros bazilikos kripta

Netekęs galimybės tiesiogiai bendrauti su tikinčiaisiais, ėmėsi plunksnos – prasidėjo intensyviausias literatūrinės veiklos tarpsnis. Gyvendamas Kaune spaudos draudimo laikais parašė ir Prūsijoje išspausdino labiausiai mėgiamas ir skaitomas „Vaikų knygelę“, „Paaugusių žmonių knygelę“, „Pasakojimus Antano tretininko“, „Palangos Juzę“. Iš viso parašė apie 70 įvairaus didaktinio pobūdžio pasakojimų, apsakymų. Jie visi parašyti žemaičių kalba, kuria liaudis ir jis pats mėgo kalbėti. Mirė 1875 m. gegužės 17 d. Kaune, palaidotas Arkikatedros bazilikos kriptoje.

Blaivybės sąjūdžio organizatorius[taisyti | redaguoti kodą]

Motiejus Valančius yra laikomas blaivybės sąjūdžio Lietuvoje pradininku ir puoselėtoju. Judėjimo pradžia laikomi 1858 m., kai lankydamasis Kupiškyje, paragino užsirašyti į blaivybės broliją ir pats užrašė daugiau nei šimtą pasižadėjusių negerti.

Blaivybės draugijų tikslas – atpratinti valstiečius nuo degtinės vartojimo. Blaivybė nebuvo suprantama kaip visiška abstinencija – net davę priesaikas ir įšventinti blaivininkai galėjo saikingai gerti alų, midų ir vyną. Girtavimas XIX a. buvo rimta problema, nes bajorai iš grūdų ir bulvių pertekliaus pagamintą degtinę stengėsi bet kokiais būdais parduoti, girdė savo valstiečius. Iš girtuokliavimo uždarbiavo ir karčemų savininkai. Girtavimas buvo itin paplitęs ir skaudžiai veikė ūkį. Todėl M. Valančiaus propaguojama blaivybė buvo sutikta su dideliu valstiečių džiaugsmu.

Vis dėlto blaivybės draugijos buvo persekiojamos visus šešerius egzistavimo metus, o 1864 m. jas uždraudė Michailas Muravjovas. Dideli blaivybės draugijų priešininkai buvo dvarininkai ir visi, uždarbiavusieji iš degtinės. Blaivybei išplitus, akcizus išsipirkusieji patyrė milžiniškus nuostolius.

Kita kliūtis draugijoms organizuoti – carinės Rusijos įstatymai, draudę steigti bet kokias draugijas ar brolijas be atskiro leidimo. Blaivybę tiek metų gelbėjo tai, kad idėjai pritarė pats caras. Vis dėlto kunigai buvo nuolat persekiojami ir skundžiami, kad taiko fizines bausmes girtaujantiems – dauguma skundų buvo melagingi arba kalti būdavo patys valstiečiai, ne kunigai. Draudžiama buvo surašinėti žmones į blaivybės knygas, juos prisaikdinti.

Blaivybės sąjūdis ne tik skatino žmones negerti, bet juos suvienijo, padėjo pamatus tautinei savimonei ugdyti.

Atminimo įamžinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Paminklas Varniuose
50 litų proginė moneta
Paminklas M.Valančiui Kauno senamiestyje
  • 19331935 m. skulptorius Vincas Grybas sukūrė du gipsinius paminklo vyskupui maketus, kurie nebuvo įgyvendinti
  • 1995 m. išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė)
  • 1989 m. Vilniuje įkurtas M. Valančiaus blaivybės sąjūdis
  • 2001 m., minint M. Valančiaus gimimo 200-ąsias metines, Nasrėnuose pastatyta 3 m aukščio skulptūra iš šviesaus granito (skulpt. Kęstutis Balčiūnas, archit. Edmundas Giedrimas). [2]
  • 2001 m. išleista sidabrinė 50 Lt moneta „Motiejus Valančius, 1801–1875“ (dail. Rimantas Eidėjus) [3]
  • Portretinių vokų serijoje „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas vokas (dail. Antanas R. Šakalys)
  • Kretingos M. Valančiaus draugijos užsakymu sukurti filmai: „Vyskupas Motiejus Valančius“ ir „Bažnyčios – amžini paminklai vyskupui Motiejui Valančiui“
  • 2005 m. rugsėjo 25 d. Kauno Rotušės aikštėje pastatytas dr. Rimvydo Sidrio Kaunui dovanotas paminklas (skulpt. Leonas Žuklys, archit. Algimantas Sprindys)
  • 2006 m. susikūrė M. Valančiaus mokyklų asociacija
  • 2009 m. Kauno 1-ajai pradinei mokyklai Šančiuose (Kranto 5-oji g. 7) suteiktas Motiejaus Valančiaus vardas
  • 2010 m. ant Žemaičių vyskupystės muziejaus pastato Varniuose atidengta memorialinė lenta, įamžinanti vyskupo M. Valančiaus, L. Ivinskio ir kitų, nusipelniusių žmonių atminimą
  • 2011 m. kovo 9 d. minint vyskupo 210-ąsias gimimo ir Žemaičių vyskupijos 600-ąsias metines, ant Kauno miesto muziejaus pastato (Valančiaus g. 6) atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Alfonsas Vaura) [4]

Kūriniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Žemaičių vyskupystė, 1848 m.
  • Patarlės žemaičių, 1867 m.
  • Palangos Juzė, 1869 m.

Keliolika religinės paskirties knygų.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • M. Valančiaus gimtinės muziejus: kūrimo istorija ir veikla / Algirdas Čėsna. – Vilnius: Karminas, 2009. – 108 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8031-02-7
  • Vyskupas Motiejus Valančius knygnešystės pradininkas / Ona Žemaitytė-Narkevičienė. – Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2011. – 80 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-418-70-2

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Romos katalikų bažnyčios titulai
Prieš tai:
Jonas Krizostomas Gintila
BishopCoA PioM.svg
Žemaičių vyskupas
18501875 m.
Po to:
Aleksandras Kazimieras Beresnevičius