Vytauto Didžiojo universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.
Vytauto Didžiojo universitetas
Vdu logo.jpg
lot. Universitas Vytauti Magni
Įkurtas 1922/1989 m.
Tipas Valstybinis
Rektorius Zigmas Lydeka
Fakultetai 10
Darbuotojų 1000
Studentų 10 000
Vieta Kaunas, Lietuva
Svetainė vdu.lt

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, įkurta Kaune 1922 m., tam tikrais istoriniais laikotarpiais vadinta Lietuvos universitetu, Kauno universitetu. 1950 m. sovietams uždarius universitetą, jis bendromis Lietuvos ir išeivijos lietuvių mokslininkų pastangomis atkurtas 1989 m. Universitete naudojamas laisvųjų menų švietimo modelis (artes liberales).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1918 m. vasario 16 d. paskelbus politinę nepriklausomybę, Lietuvos šviesuomenė vienu svarbiausių uždavinių laikė įkurti lietuvišką universitetą.

1920 m. sausio 27 d. dabartiniame Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastate (Gimnazijos g. 3) atidaryti Aukštieji kursai su šešiais skyriais: Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos. Aukštuosiuose kursuose buvo mokomasi pagal universitetų nuostatas ir programas.

1922 m., reorganizavus iki tol veikusius Aukštuosius kursus, atidarytas Lietuvos universitetas. Universitetą sudarė septyni fakultetai: Teologijos-filosofijos, Evangelikų teologijos, Humanitarinių mokslų, Teisių, Matematikos-gamtos, Medicinos ir Technikos.

1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vardas.

Tarpukariu tai buvo vienintelis lietuviškas universitetas, kuriame studijavo bei dėstė dauguma žymių to meto intelektualų, aukščiausių Lietuvos pareigūnų, valstybės veikėjų. Čia užsimezgė žymiausi pirmosios nepriklausomybės moksliniai ir kultūriniai sąjūdžiai. Universitete laikytasi liberalios studijų politikos, ypatingą dėmesį skiriant humanitariniams ir socialiniams mokslams, atlikusiems tautos sutelkimo, istorinės atminties puoselėjimo vaidmenį.

1939 m. Sovietų Sąjungai grąžinus dalį okupuoto Vilniaus krašto, 1940 m. VDU padėjo atkurti Vilniaus universitetą: žiemą į Vilnių perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetai drauge su 1 000 šių fakultetų studentų, mokymo ir pagalbiniu personalu, daugeliu mokymo priemonių bei inventoriumi turint tikslą įdiegti lietuvišką akademinę kultūrą bei tradicijas.

1940 m. birželį Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, rugpjūčio 21 d. Lietuvos sovietinės vyriausybės įsakymu VDU pavadintas Kauno universitetu. Buvo uždarytos beveik visos studentų organizacijos, suimti kai kurie dėstytojai ir studentai. Rudenį į Vilniaus universitetą perkeltas Matematikos-gamtos fakultetas.

1941 m. hitlerinei Vokietijai okupavus Lietuvą, universitetui grąžintas Vytauto Didžiojo vardas. Laikinosios vyriausybės kiek pertvarkytas, turėjo 5 fakultetus: Teologijos, Filosofijos, Technologijos, Statybos ir Medicinos. 1943 m. kovo 17 d. vokiečių okupacinė valdžia uždarė beveik visas aukštąsias mokyklas, tai pat ir VDU. Siekdami sudaryti sąlygas jaunimui studijuoti technikos ir medicinos mokslus, grupė uždaryto universiteto dėstytojų tęsė užsiėmimus namuose ir Suaugusiųjų institute. 1944 m. besitraukianti vokiečių kariuomenė susprogdino Fizikos-chemijos instituto rūmus.

1944 m. lapkričio 13 d., Sovietų Sąjungos okupacinė valdžia nutarė vėl atidaryti universitetą, iki 1946 m. veikusį Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto, vėliau – Kauno valstybinio universiteto pavadinimu. 1949 m. birželį uždarytas Kauno valstybinio universiteto Istorijos-filologijos fakultetas.

1950 m. spalio 31 d. Sovietų sąjungos aukštojo mokslo ministro S. Kaftanovo įsakymu nutarta Kauno valstybinį universitetą reorganizuotį į Kauno politechnikos institutą, o Medicinos fakultetą – į Kauno medicinos institutą. Nepaisant uždarymo, VDU akademinė tradicija išliko, iki valstybingumo atkūrimo vystydamasi išeivijoje.

1989 m. VDU atkurtas bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis, tapdamas pirmąja autonomiška aukštąja mokykla Lietuvoje. Atkurtojo universiteto statutas įteisino akademinės laisvės principą, mokslo ir studijų vienovę. Įdiegta Lietuvoje tuo metu nauja trijų pakopų studijų, kurias baigus suteikiami bakalauro, magistro bei mokslų daktaro laipsniai, sistema. VDU iš kitų šalies aukštųjų mokyklų išsiskyrė modernia, Harvardo universiteto (JAV) modeliu pagrįsta studijų koncepcija, pirmenybę teikiančia ne siauroms ir specializuotoms studijoms, o plačiam, bendrauniversitetiniam išsilavinimui, visapusiškam asmenybės ugdymui. Iki šiol VDU deklaruoja ištikimybę artes liberales tradicijai ir vertybėms.

Rektoriai[taisyti | redaguoti kodą]

1922 m. – Lietuvos universitetas

1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas

1940 m. – Kauno universitetas

1941 m. – Vytauto Didžiojo universitetas

1943 m. – universitetas vokiečių okupacinės valdžios uždarytas.

1944 m. – Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas

1946 m. – Kauno valstybinis universitetas

1950 m. – universitetas reorganizuotas į KPI ir KMI.

1989 m. – Vytauto Didžiojo universitetas

VDU Garbės daktarai ir profesoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo universiteto įkūrimo 1922 m., beveik 80 Lietuvai ir VDU nusipelniusių asmenų buvo suteiktas garbės daktaro arba garbės profesoriaus vardas. Tarp jų – prezidentai, Nepriklausomybės akto signatarai, viešieji intelektualai, politologai, tarptautinį pripažinimą pelnę poetai, archeologai, VDU bendruomenės nariai, pasaulio ir Lietuvos intelektualai.

VDU garbės profesoriai:

Žymiausi VDU garbės daktarai:

  • Vaira Vykė-Freiberga, Latvijos Respublikos prezidentė (1999–2007 m.), siekusi plėsti bendradarbiavimą mokslo ir kultūros srityse stiprinant Letonikos centrą VDU ir Lituanistikos centrą Latvijos universitete
  • Antanas Smetona, Lietuvos Respublikos prezidentas
  • Kazys Grinius, Lietuvos Respublikos prezidentas
  • Vytautas Landsbergis, Lietuvos Aukščiausiam Valstybės pareigūnas (19901992)
  • Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos prezidentas, iki šiol dalyvaujantis VDU valdyme
  • Stasys Lozoraitis, diplomatas, Lietuvos ambasadorius JAV ir atstovas prie Šventojo Sosto
  • Birutė Galdikas, antropologė, gamtosaugininkė, garsi orangutanų tyrinėtoja
  • Marija Gimbutienė, archeologė, archeomitologijos pradininkė
  • Alfredas Erichas Sennas, istorikas, politologas, visuomenės veikėjas
  • Miroslavas Hrochas, mažų tautų atgimimo tyrinėtojas
  • Jonas Mekas, išeivijos menininkas, žymus avangardinio kino kūrėjas ir propaguotojas
  • Tomas Venclova, tarptautinį pripažinimą pelnęs poetas, publicistas, literatūros tyrinėtojas, sovietmečio laikų disidentas
  • Česlovas Milošas, vienas žymiausių XX a. poetų, Nobelio premijos laureatas, Lietuvos garbės pilietis, Berklio universiteto profesorius
  • Adamas Michnikas, iškilus Lenkijos intelektualas, istorikas, publicistas, disidentas, vienas iš Solidarumo judėjimo Lenkijoje lyderių
  • Zygmuntas Baumanas, sociologas, nusipelnęs socialiniams mokslams, parėmęs Baltijos studijos skirtos knygų serijos leidybą
  • Ormas Øverlandas, Bergeno universiteto profesorius, iniciavęs tarpuniversitetinį bendradarbiavimą
  • Vilhelmas Einaras Stellanas Hjerténas, Upsalos universiteto profesorius, atlikęs pasaulinės reikšmės darbų skirstymo mokslų srityje, aktyviai bendradarbiaujantis su Vytauto Didžiojo universitetu
  • Ban Ki-moon, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Fakultetai[taisyti | redaguoti kodą]

Akademiniai padaliniai[taisyti | redaguoti kodą]

Universitetiniai centrai[taisyti | redaguoti kodą]

Tarnybos ir kiti padaliniai[taisyti | redaguoti kodą]

Savivaldos ir profesinės organizacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Tarptautiniai ryšiai[taisyti | redaguoti kodą]

Vytauto Didžiojo universiteto studentai Krance (buv. Vokietija) 1930 metų rugpjūčio 19 dieną
Vytauto Didžiojo universiteto choras prie Latvijos universiteto 1935 metų kovo 4 dieną

Vytauto Didžiojo universitetas ypatingą dėmesį skiria tarptautiškumo plėtotei. To pradžia buvo 1989 m. atkūrus universitetą atvykusių Lietuvos diasporos atstovų, puoselėjusių intelektualinio ir kultūrinio židinio atkūrimo mintį, paskaitos. Šiandien VDU bendrauja su daugybe pasaulio universitetų, mokslininkų, vykdo projektus, studentų ir darbuotojų mainus, tobulina studijų bei mokslo tyrimų sistemą.

Vytauto Didžiojo universitetas priklauso svarbiausioms Europos aukštojo mokslo bei tyrimų asociacijoms, tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip Europos universitetų asociacija, Europos tarptautinio švietimo asociacija, Baltijos jūros regiono universitetų tinklas, Baltijos studijų progreso asociacija. Universiteto fakultetai taip pat bendrauja su tarptautinėmis organizacijomis, yra jų nariai.

Pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis VDU bendradarbiauja su universitetais iš viso pasaulio. Šių sutarčių pagrindu vykdomi studentų ir personalo mainai, stažuotės, organizuojami įvairūs seminarai ir konferencijos, rengiami bendri projektai, atliekami moksliniai tyrimai.

Pasaulio lietuvių akademija[taisyti | redaguoti kodą]

Prieš du dešimtmečius bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas siekia tapti viso pasaulio lietuvių akademiniu branduoliu. Universiteto projektas „Pasaulio lietuvių akademija“ buria lietuvių diasporą, skatina išeivijos ir Lietuvos mokslininkų bei studentų bendradarbiavimą akademiniuose projektuose, pritraukia besidominčius Lietuva ir jos kultūra.

„Pasaulio lietuvių akademija“ vienija daug veiklų: visus metus organizuojamus kursus „Refresh in Lithuania”, Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai), nuotolinio mokymosi galimybes, mainų programas, stažuotes, kurių metu lietuvių kilmės jaunimas atlieka studijų praktiką, įgyja profesinės patirties įvairiose valstybinėse įstaigose, ligoninėse, meno kolektyvuose ir nevyriausybinėse organizacijose.

Mokslo tyrimų ir projektinės veiklos patirtis[taisyti | redaguoti kodą]

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai yra sukaupę solidžią tarptautinių mokslinių tyrimų vykdymo ir projektų koordinavimo patirtį, priklauso įvairių mokslo sričių bei krypčių nacionalinėms bei tarptautinėms profesinėms asociacijoms, skelbia publikacijas Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje.

Nuo 2008 m., siekiant integruoti įvairių sričių mokslo tyrimus, Vytauto Didžiojo universitete sutelktos 28 aktyvių mokslininkų grupės, suformuoti mokslo ir tyrimų klasteriai biomedicinos ir fizinių, humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Vytauto Didžiojo universitete yra leidžiama 11 mokslo žurnalų.

Dalyvaudami projektuose, universiteto darbuotojai įgyja galimybę vykdyti tyrimus, rengti mokymo ir studijų programas, tobulinti savo gebėjimus ir kelti kvalifikaciją, užmegzti naudingus profesinius ryšius. Projektai tampa gretutine, papildoma reguliaraus studijų ir mokslo proceso dalimi. Projektinė veikla yra efektyvus būdas diegti studijų ir mokslo inovacijas dalyvaujant miesto, regiono, šalies ir tarptautiniuose bendradarbiavimo tinkluose, aktyviai bendradarbiauti su užsienio universitetais, Lietuvos ir užsienio socialiniais partneriais.

Už dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinę plėtrą, pasiekimus ir nuopelnus kelioms dešimtims VDU mokslininkų įteikta reikšmingų premijų bei apdovanojimų, tarp jų – Nacionalinė mokslo bei Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Vytauto Didžiojo universitetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka