Vilniaus apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vilniaus apskritis
Herbas
Apskritis
Apskritis	LT-VL
Pagrindinė informacija
Administracinis centras	Vilnius
Plotas	9 731 km² (1 vieta)
Gyventojų skaičius	848 555 (1 vieta)
Tankumas	87,3/km²
Procentaliai	24,8 %
Apskrities viršininkas	Alfonsas Macaitis
Apskrities žemėlapis

Vilniaus apskritis yra pietryčių Lietuvoje, aplink Vilniaus miestą, didžiausia iš dešimties Lietuvos apskričių, tiek pagal teritoriją, tiek ir pagal gyventojų skaičių.

Apskrityje yra 8 savivaldybės:

• Elektrėnų
• Vilniaus miesto
• Šalčininkų rajono
• Širvintų rajono
• Švenčionių rajono
• Trakų rajono
• Ukmergės rajono
• Vilniaus rajono

Turinys 1 Istorija 2 Valsčiai 3 Turizmas 4 Pramonė 5 Miestai 6 Tarptautinis bendradarbiavimas 7 Apskrities viršininkai 8 Ateities planai 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Maždaug nuo XVI a. regionas aplink Vilnių turėjo vaivadijos statusą (Vilniaus vaivadija). Po Žečpospolitos padalijimo, valdant Rusijai, buvo suformuota Vilniaus gubernija. XX amžiuje, tarpukariu, Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai. Dabartinė Vilniaus apskritis įkurta 1994 m. gruodžio 30 d., herbas Prezidento dekretu patvirtintas 1999 m. gruodžio 20 d.

Vilniaus apskritis sudaryta 1566 metais. Iki 1795 m. ji priklausė LDK Vilniaus vaivadijai, 1795–1797 m. ir 1801–1915 m. Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai, 1915–1916 m. įėjo į Oberosto Vilniaus, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų, 1917–1918 m. Lietuvos sritį, nuo 1920 m. priklausė Lenkijos okupuotam Vilniaus kraštui. 1925 m. buvo pertvarkyta į Vilniaus-Trakų apskritį.

TSRS grąžinus kraštą Lietuvai, 1939 m. spalį Vilniaus apskritis vėl atkurta. 1941 m. dalis teritorijos perduota naujai Eišiškių apskričiai, o Vilniaus apskričiai perleisti Dieveniškių ir Šalčininkų valsčiai, anksčiau priklausę Ašmenos apskričiai. Vilniaus apskritis 1941–1944 m. priklausė Vilniaus krašto apygardai. 1950 m. birželio 20 d. ji pertvarkyta į Vilniaus rajoną (32 apylinkės), dalis teritorijos perduota Naujosios Vilnios rajonui (31 apylinkė), Nemenčinės rajonui (21 apylinkė), Pabradės rajonui (3 apylinkės) ir Šalčininkų rajonui (34 apylinkės).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1790	6825	105.896		11 miestų ir miestelių
1834		155.966
1897	6196	363.313		miestai: Naujoji Vilnia (miestelis?), Vilnius miesteliai: Gelvonai, Maišiagala, Molėtai, Musninkai, Riešė, Širvintos
1914	6196	484.300
1917	2220	63.076 (be Vilniaus)
1939	3140		8 valsčiai
1940			9 valsčiai	1 miestas: Naujoji Vilnia
1941			11 valsčių
1942		149.800
1943	3236
1949	2721		9 valsčiai	5 miesteliai
1950			121 apylinkė
2001	9760	850.064	8 savivaldybės: Elektrėnų savivaldybė, Šalčininkų rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybė, Švenčionių rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė, Ukmergės rajono savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė	16 miestų 3983 kaimai

[taisyti] Valsčiai

Apskrities valsčiai 1939–1950 metais:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Dieveniškių valsčius	1941, 1944–1950	Dieveniškės
Jašiūnų valsčius	1940–1950	Jašiūnai
Maišiagalos valsčius	1939–1948	Maišiagala
Medininkų valsčius	1939–1940	Medininkai
Mickūnų valsčius	1940–1950	Mickūnai
Naujosios Vilnios valsčius	1939–1940	Naujoji Vilnia
Nemenčinės valsčius	1939–1950	Nemenčinė
Paberžės valsčius	1939–1948	Paberžė
Riešės valsčius	1939–1950	Riešė
Rudaminos valsčius	1939–1950	Rudamina
Šalčininkų valsčius	1941, 1944–1950	Šalčininkai
Šumsko valsčius	1940–1950	Šumskas
Trakų valsčius	1939–1940	Trakai
Turgelių valsčius	1940–1950	Turgeliai

[taisyti] Turizmas

Apskrityje yra net trys Lietuvos sostinės – dabartinė sostinė Vilnius, senoji sostinė Trakai su įspūdinga pilimi ežerų apsuptyje, taip pat legendinė sostinė Kernavė, apsupta piliakalnių.

Taip pat apskrityje yra vienas iš apskaičiuotų Europos centrų, pritraukiantis turistus. Netoli Europos centro įsikūręs Europos parkas – skulptūrų muziejus po atviru dangumi.

Neries krante yra nemažai šventųjų pagonių vietų – ąžuolų girelių, pilkapių.

[taisyti] Pramonė

Apskrityje išplėtota mašinų gamybos ir metalo apdirbimo, chemijos ir farmacijos, elektronikos, energetikos, statybinių medžiagų, baldų ir popieriaus, lengvoji ir maisto, kitos pramonės šakos.

[taisyti] Miestai

Apskrityje yra 16 miestų, iš kurių didžiausi:

1. Vilnius
2. Ukmergė
3. Elektrėnai
4. Lentvaris
5. Grigiškės

[taisyti] Tarptautinis bendradarbiavimas

• Skonė, Švedija
• Gardino sritis, Baltarusija
• Minsko sritis, Baltarusija
• Kijevo sritis, Ukraina
• Dnepropetrovsko sritis, Ukraina
• Volynės sritis, Ukraina

[taisyti] Apskrities viršininkai

• 1995 m. kovo 1 d. Alfonsas Macaitis
• 1997 m. sausio 15 d. Alis Vidūnas
• 2000 m. gruodžio 15 d. Algirdas Kudzys
• 2001 m. liepos 26 d. Gediminas Paviržis
• 2003 m. balandžio 9 d. Arvydas Klimkevičius
• 2003 m. rugpjūčio 13 d. Feliksas Kolosauskas
• 2004 m. gruodžio 29 d. Gintaras Gibas
• 2006 m. liepos 27 d. Alfonsas Macaitis

[taisyti] Ateities planai

Ateityje numanoma suskaldyti Vilniaus apskritį į dvi ar daugiau apskričių. Tai turėtų padėti krašto ekonomiką, pritraukti investicijas, mat nesutariama dėl bendro apskrities plano. Jei apskritis bus padalyta, tada turėtų padidėti ir Vilniaus miesto plotas.

[taisyti] Nuorodos

• Apskrities tinklalapis
• Виленский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892. (rus.)
• Vilniaus apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). V.: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985.

v • a • r Lietuvos apskritys Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis Elektrėnų savivaldybė | Šalčininkų rajonas | Širvintų rajonas | Švenčionių rajonas | Trakų rajonas | Ukmergės rajonas | Vilniaus miestas | Vilniaus rajonas

Vikiteka