1990 m.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio 1990)
|
Metai:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Dešimtmečiai: |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Šimtmečiai: |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2 tūkstantmetis | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Vikisritis: Metai
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Turinys |
[taisyti] Lietuvoje
[taisyti] Įvykiai
- Sausio 11 d. – buvusios Tarybų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo viešnagės Vilniuje metu Katedros aikštėje įvyko mitingas „Laisvę ir nepriklausomybę Lietuvai“, kuriame dalyvavo apie 250 tūkstančių žmonių.
- Sausio 13 d. – įkurta Lietuvos sveikuolių sąjunga.
- Sausio 15 d. – Lietuvoje uždrausta TSRS kariams, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir jos piliečiai, dalyvauti balsavimuose renkant Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą ir vietinių Tarybų deputatus.
- Sausio 27 d. – atkurta Lietuvos krikščionių demokratų partija.
- Vasario 3 d. – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio konferencijoje „Lietuvos kelias“ pristatyti Sąjūdžio kandidatai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą - Atkuriamąjį Seimą.
- Vasario 7 d.
- Vasario 9 d. – Atkuriamąjame Seime švenčių įstatymu gražintos senosios bei religinės lietuvių šventės. Valstybine švente paskelbta Vasario 16-oji, tautinėmis – Velykos, Motinos diena, Mirusiųjų pagerbimo diena, Kalėdos, atmintina tautos diena – Birželio 14-oji.
- Vasario 10 d. – TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas Algimantas Čekuolis Kremliuje įteikė JAV valstybės sekretoriui Džordžui Beikeriui (George Baker) Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio memorandumą dėl Baltijos šalių nepriklausomybės.
- Vasario 14 d.
- LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriame pažymėta, kad TSRS armijos buvimas Lietuvoje neturi teisinio apibrėžtumo.
- Prisikėlimo bažnyčia Kaune grąžinta tikintiesiems.
- Vasario 15 d. – Atkurta Lietuvos Šaulių sąjunga.
- Vasario 24 d. – vyko pirmasis laisvų demokratiškų rinkimų į LTSR Aukščiausiąją Tarybą turas.
- Kovo 1 d. – įsteigtas Lietuvos bankas.
- Kovo 4 d. – vyko antrasis rinkimų į LTSR Aukščiausiąją Tarybą turas, išrinkti 26 deputatai.
- Kovo 6 d. – įkurta Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga.
- Kovo 8 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio sesijoje priimta Tautos vienybės deklaracija.
- Kovo 11 d. – Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos nepriklausomybę.
- Kovo 13 d. – Kūno kultūros ir sporto komitetas bei Tautinis olimpinis komitetas nutarė, jog Lietuvos sportininkai nebedalyvaus TSRS čempionatuose.
- Kovo 15 d. – Tarybų Sąjunga paskelbia, kad Lietuvos nepriklausomybės aktas yra neteisėtas.
- Kovo 17 d.
- Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas atmetė TSRS prezidento Michailo Gorbačiovo reikalavimą atšaukti Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą.
- ministre pirmininke paskirta Kazimiera Prunskienė.
- Balandžio 1 d. – TSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas ir TSKP CK Politinio biuro narys Jegoras Ligačiovas užtikrino, kad karinė jėga Lietuvoje nebus naudojama.
- Balandžio 8 d. – sovietų desantininkai Vilniuje bandė užgrobti Spaudos rūmus, to padaryti jiems neleido prie rūmų susirinkę žmonės.
- Balandžio 11 d. – prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Kazimiros Prunskienės vadovaujama vyriausybė.
- Balandžio 13 d. – M. Gorbačiovas ir TSRS Ministrų Tarybos pirmininkas N. Ryžkovas paskelbė ultimatumą, kuriuo reikalavo per dvi dienas atšaukti priimtus įstatymus ir atstatyti kovo 10 d. buvusią padėtį
- Balandžio 20 d. – Tarybų Sąjunga pradėjo ekonominę Lietuvos blokadą.
- Balandžio 28 d. – įsteigta Vilniaus policijos akademija.
- Gegužės 12 d. – pasirašyta deklaracija „Dėl Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos santarvės ir bendradarbiavimo“.
- Gegužės 17 d.
- Michailas Gorbačiovas priėmė ministrę pirmininkę Kazimierą Prunskienę.
- Šiauliuose įkurtas „Katinų muziejus“.
- Gegužės 26 d. – Maskvoje vyko piketas, kuriame buvo protestuojama prieš Lietuvos ekonominę blokadą.
- Birželio 7 d. – JAV Atstovų rūmai nusprendė uždrausti kompiuterinės ir telekomunikacijų įrangos pardavimą Tarybų Sąjungai, kol ši nepradės derybų su Lietuva dėl nepriklausomybės atkūrimo.
- Spalio 7 d. – apyvartoje pasirodė pirmoji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų serija „Angelas“.
- Gruodžio 15 d. – įkurta Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija.
- Gruodžio 20 d. – LASS tarybos plenumas nutarė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įkūrimo data laikyti 1926 m. liepos 24 d.
- Gruodžio 22 d. – įsteigta Lietuvos politinių kalinių sąjunga.
[taisyti] Gimtadieniai
- Kovo 31 d. – Ernestas Biskys, Lietuvos futbolininkas.
- Rugsėjo 20 d.
- Audrius Brokas, Lietuvos futbolininkas. Sūduvos klubo auklėtinis.
- Donatas Motiejūnas, Lietuvos krepšininkas, Kauno „Žalgirio – A. Sabonio mokyklos“ auklėtinis, rungtyniaujantis Kauno "Aisčių" komandoje.
[taisyti] Mirtys
- Sausio 8 d. – Vaclovas Verikaitis, dainininkas (baritonas), vargonininkas, chorvedys. (g. 1924 m.)
- Vasario 10 d. – Elena Bindokaitė-Kernauskienė, aktorė. (g. 1899 m.)
- Gegužės 31 d. – Romualdas Jacinkevičius, muzikos mokytojas ir chorvedys. (g. 1941 m.)
- Liepos 11 d. – Juozas Gustaitis, aktorius, režisierius. (g. 1912 m.)
- Liepos 16 d. – Lidija Bajoraitė, Mažosios Lietuvos kultūros veikėja. (g. 1890 m.)
- Rugpjūčio 28 d. – Bronius Kviklys, žurnalistas, Čikagoje leidžiamo katalikiško laikraščio „Draugas“ redaktorius, šviesuolis. (g. 1913 m.)
- Rugsėjo 7 d. – Jonas Kiauleikis, Lietuvos gydytojas endokrinologas, medicinos mokslų kandidatas. (g. 1918 m.)
- Spalio 10 d. – Leonardas Kerulis, Lietuvos archyvų tyrėjas. (g. 1909 m.)
- Spalio 14 d. – Martynas Gelžinis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, pedagogas, istorikas. (g. 1907 m.)
[taisyti] Pasaulyje
[taisyti] Įvykiai
- Sausio 7 d. – po 800 metų pirmą kartą remontui uždarytas įžymusis pasviręs Pizos bokštas.
- Sausio 20 d. – karinė intervencija į Baku.
- Vasario 11 d. – PAR: iš kalėjimo paleidžiamas Nelsonas Mandela.
- Kovo 14 d. – iš Tarybų Sąjungos Konstitucijos pašalintas 6 straipsnis numatęs vadovaujantį Komunistų partijos vaidmenį valstybėje.
- Kovo 15 d. – Michailas Gorbačiovas išrinktas pirmuoju Tarybų Sąjungos prezidentu.
- Kovo 21 d. – Namibija tampa paskutine Afrikos šalimi, iškovojusia nepriklausomybę.
- Kovo 24 d. – Islamas Karimovas tapo Uzbekijos prezidentu.
- Balandžio 23 d. – 76 % Karl-Marks-Štato miesto gyventojų prabalsavo už senojo miesto pavadinimo „Chemnicas“ grąžinimą.
- Balandžio 26 d. – Nikaragvoje baigėsi sandinistų režimo valdymas.
- Gegužės 22 d. – Jemenas suvienytas.
- Birželio 12 d.
- Rusijos Federacijos parlamentas paskelbė apie Rusijos suverinitetą.
- Borisas Jelcinas išrenkamas Rusijos federacijos prezidentu.
- Birželio 19 d. – pasirašomas Šengeno susitarimas, kuriuo siekiama tarp Europos Bendrijų valstybių narių panaikinti pasienio kontrolę.
- Liepos 3 d. – Baltarusija paskelbė atsiskirianti nuo Tarybų Sąjungos.
- Rugpjūčio 6 d. – Pakistano prezidentas atleidžia premjerministrę Benazir Bhutto, apkaltinęs ją korupcija ir į jos vietą paskiria Navazą Šarifą (Nawaz Sharif).
- Rugpjūčio 30 d. – Tatarstanas paskelbia nepriklausomybę nuo Rusijos.
- Rugsėjo 6 d. – Tarybų Sąjunga pripažįsta trijų Baltijos šalių nepriklausomybę.
- Gruodžio 3 d. – susivienijo Rytų ir Vakarų Vokietijos.
- Gruodžio 9 d. – Lenkijos prezidentu išrenkamas Lechas Valensa.
- Gruodžio 25 d. – Michailas Gorbačiovas atsistatydina iš Tarybų Sąjungos prezidento pareigų.
[taisyti] Gimtadieniai
- Gegužės 6 d. – Péter Gulácsi, vengrų futbolininkas, žaidžiantis vartininko pozicijoje Liverpool FC komandoje.
- Rugsėjo 23 d. – Agustín Sierra Romero, Argentinos aktorius, geriausiai žinomas Agustín'o Maza'os personaže, populiarioje vaikų ir paauglių telenovelėje "Chiquititas".
[taisyti] Mirtys
- Kovo 26 d. – Brunas Kalninis, Latvijos ir tarptautinio darbininkų judėjimo veikėjas. (g. 1899 m.)