Vilnius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie kaimą Kupiškio rajone žr. Vilnius (Kupiškis).

Vilnius
54°40′40″N, 25°17′30″E
Valstybė:	Lietuva
Savivaldybė:	Vilniaus miesto savivaldybė
{{{vadovoPavadinimas}}}:	{{{vadovas}}}
Gyventojų (2007):	542 782
Plotas:	401 km²
Gyventojų tankumas:	1354/km²
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Vìlnius Kilmininkas: Vìlniaus Naudininkas: Vìlniui Galininkas: Vìlnių Įnagininkas: Vìlniumi Vietininkas: Vìlniuje

Vilnius – Lietuvos sostinė ir didžiausias miestas, Vilniaus apskrities, rajono ir miesto savivaldybės centras. Įsikūręs Neries ir Vilnios santakoje. Vilnius yra arkivyskupijos centras, nuo 1579 m. - universitetinis miestas. Mieste yra 45 pašto skyriai (centrinis LT-01001).

Turinys 1 Istorija 1.1 Įkūrimas 1.2 Plėtimasis 1.3 Švedų tvanas ir Rusų armija 1.4 Rusijos imperijos sudėtyje 1.5 Aneksavus Lenkijai 1.6 Antrasis pasaulinis karas 1.7 Tarybų Sąjungos sudėtyje 1.8 Nepriklausomybė 1.9 Dabartis 2 Pavadinimo kilmė 3 Demografija 4 Geografija 4.1 Klimatas 4.1.1 Vidutinė temperatūra Vilniuje 5 Kultūra 5.1 Senamiestis 5.2 Religinės paskirties pastatai 6 Miesto objektai 6.1 Pamėnkalnis (Tauro kalnas) 6.2 Aukštutinė pilis 6.3 Televizijos bokštas 6.4 Trijų Kryžių paminklas 6.5 Šeškinės ozas 7 Švietimo ir ugdymo įstaigos 7.1 Aukštosios mokyklos 7.2 Bendrojo lavinimo mokyklos 8 Kraštinės koordinatės 9 Savivaldybė 9.1 Seniūnijos 10 Susisiekimas 10.1 Tiltai 10.2 Automagistralės 10.3 Viešasis transportas 11 Broliški miestai 12 Šaltiniai 13 Nuorodos 13.1 Nuotraukos 13.2 Religija

[taisyti] Istorija

[taisyti] Įkūrimas

Nėra tiksliai nustatyta kada įsikūrė Vilniaus gyvenvietė – apie miesto įkūrimą byloja legenda. Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose kunigaikščio Gedimino 1323 m. rašytame laiške Vokietijos miestams, kuriame jis kvietė vokiečius ir žydus keltis į Vilnių. 1387 m. kovo 11 d. (ar gegužės 6 d.) Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teises.

[taisyti] Plėtimasis

Tarp 1503 ir 1522 m. miestas buvo apjuostas siena su devyneriais vartais ir trim bokštais. 1579 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste įkūrė universitetą. Universitetas greitai tapo svarbiausiu regiono moksliniu ir kultūriniu centru. Vilnius taip pat tapo žydų kultūros Šiaurės Europoje centru.

[taisyti] Švedų tvanas ir Rusų armija

„Tvano“ metu 1655 m. Vilnių pirmą kartą užėmė ir valdė Rusijos armija. Miestas buvo plėšiamas, sudegintas, didelė dalis gyventojų išžudyta. Miesto augimas ilgam buvo sustabdytas. Šiaurės karo metu (1702 ir 1707 m.) Vilnių buvo užėmusi švedų kariuomenė. XVIII a. miesto augimą stabdė dideli gaisrai 1737 m., 1745 m., 1747 m. Nepaisant to, XIX a. pradžioje miesto gyventojų skaičius pasiekė 20 000 ir tai buvo vienas didžiausių Šiaurės Europos miestų.

[taisyti] Rusijos imperijos sudėtyje

Nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo kaip ir visa Lietuva Vilnius buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą kaip nacionalistinių jėgų židinį. Vilnius vystėsi kaip Rusijos gubernijos sostinė, tačiau turėjo ir regioninę reikšmę. XIX a. iki išaugant Minsko reikšmei Vilnius buvo baltarusių nacionalinio judėjimo centras. Svarbiausi baltarusių poetai ir rašytojai savo darbus spausdino Vilniuje.

[taisyti] Aneksavus Lenkijai

1920 m. Vilnių okupavus ir netrukus aneksavus Lenkijai, Lietuvos sostinė buvo perkelta į Kauną.

[taisyti] Antrasis pasaulinis karas

1939 m. rugsėjo 18 d. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Sovietų armija užėmė Vilnių. 1939 spalio 10 pagal susitarimą Vilnius buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Vasara 1940 m. kartu su visa Lietuva Vilnius buvo okupuotas ir aneksuotas Sovietų Sąjungos (Kaunas faktiškąja Lietuvos sostine liko iki 1944 m. vasaros, t.y. iki antrosios sovietinės okupacijos pradžios).

1941 m. vasarą vokiečių kariuomenei užėmus Lietuvą, didžioji dauguma žydų gyventojų tapo nacionalsocialistų vykdytos žydų naikinimo politikos aukomis. Daug jų buvo suvaryti į getą Vilniaus senamiestyje, išvežti į koncentracijos stovyklas ir ten nužudyti.

[taisyti] Tarybų Sąjungos sudėtyje

1944 m. Sovietų valdžia, vėl okupavo Lietuvą. Vilnius tapo Lietuvos TSR sostine.

[taisyti] Nepriklausomybė

1990 m. Kovo 11 d. Lietuva pasiskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

1991 m. Sausio 9 d. Sovietų Sąjunga pasiuntė karius į Vilnių. Sausio 13-ąją, Sovietų armija užėmė Televizijos bokštą. Žuvo 14 civilių.

[taisyti] Dabartis

1994 m. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Miesto vardas kilo nuo upės, kuri teka pro miestą, vardo Vilnia (naujadaras Vilnelė). Upėvardžio Vilnia kilmė sietina su bendriniu lietuvių kalbos tarminiu žodžiu vilnia, kurio labiau paplitęs variantas vilnis, reiškiančiu banga. Senasis lietuviškas miesto vardas lietuvių kalboje neįsigalėjo ir buvo pakeistas žodžiu Vilnius (žodžio kiltis nuo tos pačios upės). Šio pasikeitimo priežastys nėra visiškai aiškios, bet žodžio Vilnius formos minimas rašytiniuose šaltiniuose nuo XVI amžiaus. Pirminė lietuviška miesto forma Vilnia yra išlikusi slavų kalbose.

[taisyti] Demografija

1920—1939 m. Vilnius priklausė Lenkijai ir jame gyveno daugiausiai lenkai ir žydai. Dabar lietuviai yra vyraujanti grupė: 2001 m. Vilniuje gyveno 542 287 žmonės. Iš jų etniniai lietuviai sudarė 57,8 %, lenkai 18,7 %, rusai 14 %, baltarusiai 4 %, žydai 0,5 %, kiti – 5 %.

[taisyti] Geografija

Vilnius yra pietrytinėje Lietuvoje. Išsidėstęs Vilnios ir Neries santakoje. Apie 20 km į pietus nuo geografinio Europos centras.

Vilnius yra 312 km nuo Baltijos jūros.

Miesto plotas yra 402 kv. km. Pastatai sudaro 20,2% miesto teritorijos. Miškai sudaro 43,9% miesto, o vandenys 2.1%

[taisyti] Klimatas

Klimatas yra žemyninis. Šiltos vasaros ir šaltos žiemos. Vidutinė metinė temperatūra yra +6°C. Šalčiausia būna sausį, kai vidutinė temperatūra būna -5°C, o šilčiausia liepa, kai vidutinė temperatūra būna 17°C. Vidutinis kritulių kiekis - 661 millimetrai.

Vilniuje pasitaiko šiltų vasarų, kai įšyla per 30 laipsnių. Taip pat galimos sausros, kurios gali tęsti savaites.

Būna ir šaltų žiemų, kai naktimis atšąla net iki -30°C. Tada užšąla upės.

Sniego danga Vilniuje, kaip ir visoje Rytų Lietuvoje, būna storesnė, negu kitose Lietuvos vietose.

[taisyti] Vidutinė temperatūra Vilniuje

Vilniaus miesto vidutinė temperatūra
Mėnesis	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rug	Rug	Spa	Lap	Gru
Vidutin. Aukšč.	-3.5	-1.7	3.3	10.7	18.2	21.1	22.1	21.6	16.4	10.2	3.5	-0.5
Vidutinė žemiausia	-8.7	-7.6	-3.8	1.6	7.5	10.8	12.3	11.5	7.7	3.4	-0.9	-5.2

[taisyti] Kultūra

[taisyti] Senamiestis

Vilniaus senamiestis 1994 įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia išlikę nemažai autentiškų XIV–XIX a. pastatų.

Vilnius dėl savo unikalaus kraštovaizdžio ir architektūros laikomas viena gražiausių Europos sostinių.

[taisyti] Religinės paskirties pastatai

Vilniaus bažnyčių kategorija yra čia.

Mieste išliko apie 40 įvairių stilių bažnyčių:

• Dievo Apvaizdos, Švč. Jėzaus Širdies parapijos bažnyčia;
• Visų Šventųjų bažnyčia;
• Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia;
• Šv. Teresės bažnyčia;
• Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia;
• Šventosios Dvasios bažnyčia
• Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia;
• Šv. Mikalojaus bažnyčia – seniausia Lietuvos bažnyčia (1320), pastatyta vokiečių;
• Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia;
• Gotikinio stiliaus Šv. Onos bažnyčia, pastatyta XV a.;
• Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia;
• Klasicizmo stiliaus Vilniaus arkikatedra bazilika su gotikos bei renesanso stilių įtaka ir baroko elementais. Pirmą kartą pastatyta XIII a., vėliau keletą kartų atstatyta;
• Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia.

Be katalikiškų bažnyčių taip pat yra ir kitų religijų šventovių – Znamenskojė, Šv. Trejybės, Romanovų cerkvės, Piatnickajos cerkvė, pastatyta 1345 metais, morse stiliumi statyta Žydų sinagoga, evangelikų liuteronų bažnyčia ir kt.

Vilniuje yra net 23 vienuolynai – daugiau nei bet kur kitur Lietuvoje.

[taisyti] Miesto objektai

[taisyti] Pamėnkalnis (Tauro kalnas)

Pamėnkalnis yra Vilniaus centre (jo viršūnėje gerai matomi stovi Profsąjungų rūmai, o giliau - Santuokų rūmai) tarp Pamėnkalnio, V. Kudirkos, K. Kalinausko ir Tauro gatvių.

Dažnai dar vadinamas Tauro kalnu arba Taurakalniu. Nors legenda pastarąjį pavadinimą sieja su ant jo baubusiu, neva, didžiuliu tauru, Lietuvos girių karaliumi (tuo pakeliant kalno rangą pagal svarbumą į „karališką“ lygį), tikra šio žodžio kilmė yra nuo dignitoriaus Juozapo Bouffalo, kuriam priklausė kalno žemė ar tik jos dalis. Tad vietos gyventojai kalną pradėjo vadinti savininko vardu – Góra Bouffałowa. Dar vienas šio kalno pavadinimas anot archeologo Vykinto Vaitkevičiaus yra Velniakalnis.

[taisyti] Aukštutinė pilis

Gedimino kalno ovalioje aikštelėje stūkso Vilniaus aukštutinės pilies liekanos su Gedimino bokštu. Kalno aukštis nuo papėdės siekia 47-48 m. Turi stačius šlaitus. (35'-40')

[taisyti] Televizijos bokštas

Vilniaus televizijos bokštas - tai aukščiausias Lietuvos statinys, kurio aukštis siekia 326,4 metro. Statinys yra Karoliniškių rajone, prie Neries upės šlaito.165 m aukštyje yra įrengta kavinė „Paukščių takas“

[taisyti] Trijų Kryžių paminklas

Trys Kryžiai – paminklas Vilniaus mieste, ant Plikojo kalno. Priklauso Vilniaus pilių rezervatui. Pastatytas pagal Antano Vivulskio projektą, paminklą sudaro sujungti trys balti gelžbetoniniai kryžiai.

[taisyti] Šeškinės ozas

Šeškinės ozas – ozas Vilniaus Šeškinės mikrorajono teritorijoje, gamtos paminklas, ledynmetinio akumuliacinio reljefo reliktas.

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

Vilniaus mokyklų kategorija yra čia.

[taisyti] Aukštosios mokyklos

Valstybinės aukštosios mokyklos:

• Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
• Lietuvos muzikos ir teatro akademija
• Mykolo Romerio universitetas
• Vilniaus dailės akademija
• Vilniaus Gedimino technikos universitetas
• Vilniaus kolegija
• Vilniaus pedagoginis universitetas
• Vilniaus universitetas, įkurtas 1579 metais yra vienas seniausių universitetų Europoje

Nevalstybinės aukštosios mokyklos:

• ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
• Europos Humanitarinis Universitetas
• Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija
• Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
• Vilniaus verslo teisės akademija

[taisyti] Bendrojo lavinimo mokyklos

• J. Tallat-Kelpšos konservatorija
• 2 jaunimo mokyklos
• nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla
• 1 licėjus
• 18 gimnazijų
• 62 vidurinės mokyklos
• 32 pagrindinės mokyklos
• 21 pradinė mokykla
• 14 mokyklų-darželių

[taisyti] Kraštinės koordinatės

		54° 49' 20‘’
	25° 01' 40‘’	Vilniaus miestas	25° 28' 50‘’
		54° 34' 00‘’

[taisyti] Savivaldybė

Vilnius
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Vilniaus apskritis
Miestai:	Vilnius Grigiškės
Gyventojų (2005):	553 061 (1)
Gyventojų tankumas:	1379,2 žm./km² (6)
Plotas:	401 km² (51)
Telefono kodas:	{{{telefono kodas}}}
Įkūrimas:
Meras:	Juozas Imbrasas (2007–)

Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelė miesto savivaldybė Lietuvoje, kuri apima ne vieną miestą (kaip kitų miestų savivaldybės), bet du miestus (Vilnių ir Grigiškes) bei tris kaimus (Grigiškių seniūnijoje). Savivaldybėje telkšo 18 ežerų.

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Vilniaus savivaldybės administracija.

[taisyti] Seniūnijos

Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 21 seniūnija:

Numeris	Seniūnija	Plotas	Gyventojų skaičius
1	Verkių seniūnija	55,65 km²	30900
2	Antakalnio seniūnija	77,2 km²	39700
3	Pašilaičių seniūnija	8,2 km²	25700
4	Fabijoniškių seniūnija	4,1 km²	36600
5	Pilaitės seniūnija	13,8 km²	16000
6	Justiniškių seniūnija	2,98 km²	30958
7	Viršuliškių seniūnija	2,5 km²	16300
8	Šeškinės seniūnija	4,4 km²	36600
9	Šnipiškių seniūnija	3,12 km²	19321
10	Žirmūnų seniūnija	8,5 km²	47400
11	Karoliniškių seniūnija	4,0 km²	31200
12	Žvėryno seniūnija	2,7 km²	12200
13	Grigiškių seniūnija	7,1 km²	12000
14	Lazdynų seniūnija	10,3 km²	32200
15	Vilkpėdės seniūnija	10,3 km²	24700
16	Naujamiesčio seniūnija	4,8 km²	27900
17	Senamiesčio seniūnija	4,5 km²	21000
18	Naujosios Vilnios seniūnija	39,3 km²	32800
19	Panerių seniūnija	84,94 km²	8900
20	Naujininkų seniūnija	41,1 km²	33500
21	Rasų seniūnija	12,7 km²	13100

Lietuvos apskritys

Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis

Vilniaus apskritis

Elektrėnų savivaldybė | Šalčininkų rajonas | Širvintų rajonas | Švenčionių rajonas | Trakų rajonas | Ukmergės rajonas | Vilniaus miestas | Vilniaus rajonas

[taisyti] Susisiekimas

[taisyti] Tiltai

Vilniuje yra 10 tiltų ir 3 pėsčiųjų tiltus per Nerį ir 13 tiltų per Vilnią

Tiltai per Nerį (prieš srovę):

• Gariūnų tiltas
• Bukčių tiltas (pėsčiųjų)
• Lazdynų tiltas
• Vingio parko tiltas (pėsčiųjų)
• Liubarto tiltas
• Žvėryno tiltas
• Geležinio Vilko tiltas
• Baltasis tiltas (pėsčiųjų)
• Žaliasis tiltas
• Mindaugo tiltas
• Žirmūnų tiltas
• Šilo tiltas
• Valakupių tiltas

Tiltai per Vilnią (prieš srovę):

• Pilies tiltas
• Fluxus tiltas
• Bernardinų tiltas
• Užupio tiltas
• Paplaujos tiltas
• Zarasų tiltas
• Belmonto tiltas
• Stepono Batoro gatvės tiltas
• Užtvanka
• Rokantiškių geležinkelio tiltas
• Stepono Batoro gatvės tiltas
• Pergalės tiltas
• Linksmosios gatvės tiltas

[taisyti] Automagistralės

Į Vilnių veda dvi automagistralės: A1 magistralė, kuri veda iš Kauno ir Klaipėdos ir A2 maistralė, kuri veda iš Panevėžio.

[taisyti] Viešasis transportas

Mieste 2007 m. yra 19 troleibusų maršrutų ir ~60 autobusų maršrutų^[1], aukščiausias numeris yra 78. Pirmieji troleibusai mieste ėmė kursuoti 1956 m. Šiuo metu^{[reikalinga citata]} planuojamas ir visuomenei aktyviai pristatomas Vilniaus metropoliteno projektas, sujungsiantis metro linijomis tankiausius miesto rajonus.

Vilniuje veikia troleibusų eismas. Kurio pirmoji linija yra nutiesta 1955 metais. Dabar jau yra 19 linijų, kurie apima visą sostinę.

[taisyti] Broliški miestai

Miestai su kuriais bendradarbiauja Vilnius^[2].

Almata, Kazachija Astana, Kazachija Briuselis, Belgija Budapeštas, Vengrija Čikaga, JAV Dnepropetrovskas, Ukraina Doneckas, Ukraina Duisburgas, Vokietija Edinburgas, Jungtinė Karalystė

Erfurtas, Vokietija Gdanskas, Lenkija Guangdžou, Kinija Joensu, Suomija Kijevas, Ukraina Kišiniovas, Moldavija Krokuva, Lenkija Lodzė, Lenkija Maskva, Rusija

Madisonas, JAV Minskas, Baltarusija Olborgas, Danija Oslas, Norvegija Pavija, Italija Pirėjas, Graikija Reikjavikas, Islandija Ryga, Latvija Sankt Peterburgas, Rusija

Stokholmas, Švedija Strasbūras, Prancūzija Taipėjus, Taivanas Talinas, Estija Varšuva, Lenkija Zalcburgas, Austrija Akhisaras, Turkija

Vilnius yra Baltijos miestų sąjungos (angl. UBC ) narys.

[taisyti] Šaltiniai

1. ↑ http://www.vilniustransport.lt/autobusai.html duomenimis
2. ↑ Vilniaus m. miestai-partneriai

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Vilnius – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

• Oficiali miesto svetainė
• Miesteliai.lt apie Vilnių
• Vilniaus žemėlapis
• Wilno, Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, Warszawa, 1893, t. 13, p. 492-533.

[taisyti] Nuotraukos

• Senojo Vilniaus vaizdai
• Vilnius 1980 m. (nuotraukų albumas)

[taisyti] Religija

• Vilniaus bažnyčios
• Vilniaus vienuolynai

p• a• r LIETUVOS SOSTINĖS
VORUTA – KERNAVĖ – TRAKAI – VILNIUS – KAUNAS