Šilutė

Šilutė
Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia ir paštas
Šilutė 55°20′40″N 21°28′0″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė:	Šilutės rajono savivaldybė
Įkūrimo data:	1511 m.
Gyventojų (2011):	19 751
Plotas:	13 km²
Tankumas (2011):	1 519 žm./km²
Altitudė:	11 m
Pašto kodas:	LT-99001
Vikiteka:	ŠilutėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Šilùtė Kilmininkas: Šilùtės Naudininkas: Šilùtei Galininkas: Šilùtę Įnagininkas: Šilutè Vietininkas: Šilùtėje
vok. Heydekrug

Apie Klaipėdos miesto rajoną žr. Šilutė (Klaipėda).

Šilutė – miestas vakarinėje Lietuvos dalyje, Pajūrio žemumoje, Klaipėdos apskrityje, netoli Kuršių marių ir 8 km iki Rusnės salos. Miestas yra nutolęs 50 km į pietus nuo Klaipėdos. Šilutė yra Pamario krašto, Šilutės rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, yra Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Per miestą teka Šyšos upė. Urbanistikos paminklas. Mieste yra 2 seniūnaitijos – Šilutės ir Šilutės Naujakurių.

Miesto centre yra Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia (iki bokšto viršūnės aukštis siekia 50 metrų, bokšte 3 varpai ir miesto laikrodis, mušantis laiką kas 15 minučių). Miesto centre taip pat yra Karių kapinės. Prie geležinkelio stovi Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1854 m.), mieste yra Šilutės Arkangelo Mykolo koplyčia, sentikių bendruomenė. Mieste buvo tuberkuliozės ligoninė, vakarinėje miesto dalyje – Šilutės muziejus, evangelikų liuteronų bažnyčia, kultūros namai, prie Šyšos – išlikę H. Šojaus dvaro rūmai, rajono centrinė ligoninė ir poliklinika; senelių globos namai, paštas, miesto parkas.

Geografija ir gamta

Šyšos vingis

Šilutės miestas yra įsikūręs pietvakarių Lietuvoje, kuriame gyvena apie 21 tūkst gyventojų. Regionas yra mažai industrializuotas. Per miestą teka upė Šyša. Netoliese, pie Rusnės, teka Nemunas. Miesto pietryčiuose, vakaruose ir šiaurės vakaruose yra kolektyviniai sodai. Didžiosios pramonės dalis ir dauguma įmonių yra sutelkta šiaurinėje miesto dalyje.

Rytinėje miesto dalyje yra Klaipėdos-Tilžės geležinkelis, kuriuo traukiniai važiuoja į Klaipėdą ir Pagėgius. Geležinkeliu Šilutė turi puikų susisiekimą su Kaliningrado sritimi.

Šilutei yra būdingas jūrinis klimatas, gana daug kritulių. Čia yra užfiksuota keletas Lietuvos klimato rekordų:

• 1978 m. rugpjūčio mėn. buvo didžiausias mėnesio kritulių kiekis (291,1 mm)
• 1981 m. nustatytas didžiausias metinis kritulių kiekis (1109,2 mm)
• 1994 m. liepos mėn. kritulių išvis nebuvo (0,0 mm)

Istorija

Šilutės traukinių stotis XX a. pradžioje

Pasak archeologų, viduramžiais miesto apylinkės buvo gyvenamos skalvių genčių. Miesto įkūrimo istorija skaičiuojama nuo 1511 m., kai pusiaukelėje tarp Klaipėdos ir Tilžės pradėjo veikti smuklė. Vietovė vadinosi Šilokarčema, kurioje pailsindavo arklius arba apsistodavo keliautojai tarp šių dviejų miestų. Netoli Šilokarčemos, Šyša aukštyn, 1550 m. buvo pastatyta Verdainės bažnyčia.

1722 m. Šilokarčemoje įkurtas valsčiaus centras. 1818–1871 m. Šilutė buvo Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos centras, 1871–1950 m. apskrities centras. 1858 m. prijungta dalis Verdainės kaimo, o 1910 m. prie Šilokarčemos prijungus Žibų ir Cintjoniškių kaimus bei dalį Verdainės, Šilutė tapo miestu.

Po Pirmojo pasaulinio karo Šilutė buvo prijungta prie Lietuvos, bet 1939 m. vėl okupuota vokiečių. 1941 m. pakartotinai suteiktos miesto teisės. 1944 m. spalio 11 d. Šilutę užėmė sovietai.

Sovietmečiu veikė hidraulinių pavarų, sūrių, grūdų produktų gamyklos, „Drobės“ gamybinio susivienijimo cechas, melioracijos statybos valdyba (su visuomeniniu muziejumi), sovietinis ūkis-technikumas. 1968 m. pastatyta universalinė parduotuvė (archit. A. Patalauskas), 1987 m. – nauji kultūros namai (archit. I. Kraniauskas).

1995 m. patvirtintas dabartinis Šilutės herbas. 2011 m. išrinkta Lietuvos kultūros sostine.

Pavadinimo kilmė

Kaimai, iš kurių buvo suformuotas dabartinis miestas, vadinosi Šilokarčema (minima nuo 1511 m.), Verdainė (nuo XIII a.) ir Žibai (minimi nuo 1540 m.). 1511 m. Jonui Talatui Klaipėdos komtūras patvirtino teisę įsteigti čia smuklę (karčemą) ir valdyti aplinkinius miškus bei pievas tarp Klaipėdos ir Tilžės, prie Šyšos. Smuklę žmonės pavadino Šilokarčema (vok. Heidekrug = Heide – „šilas“ + Krug – „karčema“), kadangi smuklė pastatyta atokioje vietoje, šile. Netrukus atsirado dar kelios smuklės, apie kurias ėmė burtis žvejai, prekybininkai ir amatininkai (vienos iš jų šeimininkas buvo garsaus filosofo Emanuelio Kanto prosenelis Ričardas Kantas).

1923 m. naujajai gyvenvietei, suformuotai iš trijų minėtų kaimų, suteiktas Šilutės pavadinimas, atsižvelgiant į pagrindinio iš tų kaimų vardo pradžią.

Ekonomika

„Šilutės baldai“

Seniausia įmonė yra „Šilutės Rambynas“, veikianti nuo 1842 m. ir gaminanti sūrį bei sviestą. „Šilutės baldai“ (įkurti 1890 m.) parduoda daugiau kaip 90 % savo produkcijos į užsienio šalis. „Šilutės durpės“ (veikia nuo 1882 m.) eksportuoja kasmet po 50 tūkstančių kubinių metrų durpių.

Geležinkelio ruožas

Kukorai Šilutė Juknaičiai

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2001 m.
1897 m.sur.	1925 m.	1931 m.	1938 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
2 100	4 348	4 582	5 168	8 900	12 400	15 300	16 000	21 179	21 476
Demografinės raidos histograma

Švietimas

Turizmo mokykla

• 2 gimnazijos:
  • Šilutės pirmoji gimnazija
  • Šilutės Vydūno gimnazija
• 2 pagrindinės mokyklos:
  • Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla
  • Šilutės Pamario pagrindinė mokykla
• 2 pradinės mokyklos: Šilutės ir Žibų
• jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras
• Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka

Kultūra ir menas

Šilutės geležinkelio stotis

Šilutės muziejus paveldėjo Hugo Šojaus archeologijos, kartografijos rinkinius ir ypač vertingą etnografinį rinkinį. Muziejuje yra XVIII a. lietuvininkų baldai, audiniai, rūbai, įvairūs buities daiktai. Šilutė yra žymaus vokiečių rašytojo Hermano Zudermano gimtinė. Evangelikų liuteronų bažnyčios parkelyje atstatytas paminklas su rašytojo bareljefu.

Sovietiniais metais mieste buvo keturios vidurinės mokyklos (trys lietuviškos ir viena rusiška), kino teatras. Dabar mieste veikia muziejus, trys bažnyčios, du viešbučiai, daug kavinių, barų bei restoranų.

Miesto šventės

Oficiali miesto diena – paskutinis gegužės mėnesio šeštadienis (miesto gimtadienis), kasmet pavasario pabaigoje mieste vyksta Šilutės miesto šventė. Taip pažymima data, kai 1511 m. šile buvo įkurta pirmoji smuklė. Šventė vyksta prie Kultūros ir pramogų centro.

Šilutei yra itin svarbios pavasario šventės, kurios pritraukia nemažai svečių iš Lietuvos ir užsienio: daug svečių atvyksta iš Vokietijos.

Architektūra

Hugo Šojaus dvaras

Miesto paštas (1905 m.)

Šilutės miesto senieji pastatai yra daugelis statyti prieškario metu. Dauguma pastatų yra statyti 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje. Šilutės senieji pastatai teikia būdingą Klaipėdos krašto dvelksmą. Šilutės mieste pagrindiniai senieji pastatai yra šie:

• Šojaus dvaras, 1818 m.
• Turizmo mokykla (buvęs kalėjimas), 1848 m.
• Geležinkelio stotis, 1875 m.
• Geležinkelio tiltas per Šyšą, 1875 m.
• Paštas, 1905 m.
• Gaisrinė, 1911 m.
• Tiltas per Šyšą, 1914 m.
• Šilutės 1-osios gimnazijos pastatas, 1924 m.

Be minėtų pastatų, Šilutėje yra daug senų gyvenamų ir negyvenamų statinių, kai kurie yra nugriauti – „Germanijos“ viešbutis. „Germanijos“ viešbutis buvo gana prabangus ir po gaisro 1929 m. atstatytas, tačiau 1945 m. vėl sudegė. Dabar šioje vietoje stovi Šilutės miesto ir rajono savivaldybė.

Sportas

Šilutės stadionas

Nacionalinėje Krepšinio Lygoje rungtyniauja miesto krepšinio komanda „Šilutė“.

Futbolas

• FK Šilutė
• SM Šilutė-2
• SK Vorwärts Šilutė

Žymūs žmonės

Paminklas H. Zudermanui

• Katharina Szelinski-Singer, (1918 m. Nausėduose prie Šilutės), vokiečių skulptorė.
• Doris Nefedov (1942–1969), vokiečių dainininkė, gitaristė, kompozitorė.
• Rimas Girskis (1949–2010), krepšininkas, treneris.
• Raimondas Rumšas (g. 1972 m.), dviratininkas.
• Mindaugas Timinskas (g. 1974 m.) m., krepšininkas.

Miestų partnerystė

• Švedija, Jungbis
• Danija, Nakskovas
• Vokietija, Emerichas
• Lenkija, Ostruda
• Rusija, Slavskas

Literatūra

• Šilutės muziejus ir jo kolekcijos (sud. L. Burzdžiuvienė, J. Pancerova, D. Barasa, R. Šikšnienė, B. Servienė). – Klaipėda: UAB Druka, 2004. – 24 p. – ISBN 9986-848-50-4
• Šilutė. Potvynis ir jo žmonės: albumas. – Vilnius: Petro ofsetas, 2008. – 164 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-815-06-8

Nuorodos

• Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia
• Šilutė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 689 psl.
• Šilutės savivaldybės tinklalapis
• Žemėlapiai

Galerija

• 

  Senasis turgus

• 

  Koplyčia kapinėse

Vikižodynas

Svarbiausios gyvenvietės Šilutės rajone

Degučiai | Gardamas | Juknaičiai | Katyčiai | Kintai | Rusnė | Saugos | Šilutė | Švėkšna | Usėnai | Vainutas | Žemaičių Naumiestis

Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.