Šilutė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šilutė
55°20′40″N, 21°28′0″E
Valstybė:	Lietuva
Savivaldybė:	Šilutės rajono savivaldybė
{{{vadovoPavadinimas}}}:	{{{vadovas}}}
Gyventojų (2007):	21 046
Plotas:	km²
Gyventojų tankumas:
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Šilùtė Kilmininkas: Šilùtės Naudininkas: Šilùtei Galininkas: Šilùtę Įnagininkas: Šilutè Vietininkas: Šilùtėje

Šilutė yra miestas vakarinėje Lietuvos dalyje, Klaipėdos apskrityje, netoli Kuršių marių ir 8 km iki Rusnės salos. Miestas yra nutolęs 50 km į pietus nuo Klaipėdos. Šilutė yra rajono Pamario krašto ir seniūnijos centras, joje yra Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Per miestą teka Šyšos upė.

Rytinėje miesto dalyje yra geležinkelis, kuriuo traukiniai važiuoja į Klaipėdą ir Pagėgius. Su geležinkeliu Šilutė turi puikų susisiekimą su Kaliningrado sritimi. Miesto centre yra Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia. Iki bokšto viršūnės aukštis siekia 50 metrų. Miesto centre yra Karių kapinės. Prie geležinkelio stovi Šv. Kryžiaus bažnyčia, ji pastatyta 1854 m. Mieste yra tuberkuliozės ligoninė, vakarinėje miesto dalyje – Šilutės muziejus, evangelikų liuteronų bažnyčia, kultūros namai, prie Šyšos – išlikę H. Šojaus dvaro rūmai, rajono centrinė ligoninė ir poliklinika; senelių globos namai, paštas (LT-99001). Miesto pietryčiuose, vakaruose ir šiaurės vakaruose yra kolektyviniai sodai. Didžiosios pramonės dalis ir dauguma įmonių yra sutelkta šiaurinėje miesto dalyje.

Turinys 1 Gamta 2 Istorija 3 Pavadinimo kilmė 4 Ekonomika 5 Šilutės senieji pastatai 6 Senųjų pastatų galerija 7 Kultūra ir sportas 8 Miesto šventės 9 Švietimo ir ugdymo įstaigos 10 Sportas 11 Žymūs žmonės 12 Tarptautinis bendradarbiavimas 13 Galerija 14 Nuorodos

[taisyti] Gamta

Šilutei yra būdingas labiau jūrinis klimatas, gana daug kritulių. Čia yra užfiksuota keletas Lietuvos klimato rekordų:

• 1978 m. rugpjūtį buvo didžiausias mėnesio kritulių kiekis (291,1 mm);
• 1981 m. nustatytas didžiausias metinis kritulių kiekis (1109,2 mm);
• 1994 m. liepą kritulių išvis nebuvo (0,0 mm).

[taisyti] Istorija

Pasak archeologų, viduramžiais miesto apylinkės buvo gyvenamos skalvių genčių. Miesto įkūrimo istorija skaičiuojama nuo 1511 m., kai pusiaukelėje tarp Klaipėdos ir Tilžės pradėjo veikti smuklė. Nutolusi 50 km nuo Klaipėdos vietovė vadinosi Šilokarčema, kurioje pailsindavo arklius arba apsistodavo keliautojai tarp šių dviejų miestų. Netoli Šilokarčemos, Šyša aukštyn, 1550 m. buvo pastatyta Verdainės bažnyčia.

1722 m. Šilokarčemoje įkurtas valsčiaus centras. 1818-1871 m. Šilutė buvo Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos centras, 1871-1918 m. Vokietijos imperijos, 1923-1939 m. Lietuvos, 1939-1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Šilutės apskrities centras. Tačiau tik 1910 m., prie Šilokarčemos prijungus Verdainius, Žibų ir Cintjoniškio kaimus – Šilutė tapo miestu.

Po Pirmojo pasaulinio karo Šilutė buvo prijungta prie Lietuvos. 1941 m. suteiktos miesto teisės.

Dabartinis miesto herbas Lietuvos Respublikos prezidento patvirtintas 1995 m.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Kaimai, iš kurių buvo suformuotas dabartinis miestas, vadinosi Šilokarčema (minima nuo 1511 m.), Verdainė (nuo XIII a.) ir Žibai (minimi nuo 1540 m.). 1515 metais J. Talatui buvo leista laikyti smuklę tarp Klaipėdos ir Tilžės, prie Šyšos. Smuklę žmonės pavadino Šilokarčema (vok. Heidekrug = Heide – „šilas“ + Krug – „karčema“), kadangi smuklė pastatyta atokioje vietoje, šile. Netrukus atsirado dar kelios smuklės, apie kurias ėmė burtis žvejai, prekybininkai ir amatininkai (vienos iš jų šeimininkas buvo garsaus filosofo E. Kanto prosenelis Ričardas Kantas).

1923 m. naujajai gyvenvietei, suformuotai iš trijų minėtų kaimų, suteiktas Šilutės pavadinimas, atsižvelgiant į pagrindinio iš tų kaimų vardo pradžią.

[taisyti] Ekonomika

Seniausia įmonė yra „Šilutės Rambynas“, veikianti nuo 1842 m. ir gaminanti sūrį bei sviestą. „Šilutės baldai“ (įkurti 1890 m.) parduoda daugiau kaip 90 % savo produkcijos į užsienio šalis. „Šilutės durpės“ (veikia nuo 1882 m.) eksportuoja kasmet po 50 tūkstančių kubinių metrų durpių.

[taisyti] Šilutės senieji pastatai

Šilutės miesto senieji pastatai yra daugelis statyti prieškario metu. Dauguma pastatų yra statyti 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje. Šilutės senieji pastatai teikia būdingą Klaipėdos krašto dvelksmą. Šilutės mieste pagrindiniai senieji pastatai yra šie:

• Paštas 1905,
• Turizmo mokykla (buvęs kalėjimas)1848,
• Gaisrinė (1911),
• Tiltas per Šyšą 1914,
• Geležinkelio stotis 1875,
• Geležinkelio tiltas per Šyšą 1875,
• Šojaus dvaras 1818.
• Šilutės 1-osios gimnazijos pastatas – 1924 m.

Be minėtų pastatų, Šilutėje yra daug senų gyvenamų ir negyvenamų statinių, kai kurie yra nugriauti: buvęs Germanijos viešbutis. Dabar šioje vietoje stovi Šilutės miesto ir rajono savivaldybė. Germanijos viešbutis buvo gana prabangus ir po gaisro 1929 m. buvo atstatytas. Tačiau 1945 m. jis sudegė. Vietoj jo buvo pastatyta Šilutės savivaldybė.

[taisyti] Senųjų pastatų galerija

Evangelikų Baptistų bažnyčia Šiluteje	Šilutės gaisrinė	Kaimo reikalų skyrius	Negyvenamas namas prie Melioratorių kv
Senas pastatas netoli uosto	Sporto salė Liepų g	Senas pastatas Tilžės g	Apdegęs senas pastatas už Savivaldybės
UAB Šilutės Agrochemija	Šyšos valgykla prie Senojo Turgaus aikštės	Negyvenamas pastatas už SEB banko	Nugriautas istorinis pastatas už SEB banko šalia Turizmo mokyklos

[taisyti] Kultūra ir sportas

Šilutės muziejus paveldėjo H. Šojaus archeologijos, kartografijos rinkinius ir ypač vertingą etnografinį rinkinį. Muziejuje yra XVIII a. lietuvininkų baldai, audiniai, rūbai, įvairūs buities daiktai. Šilutė yra žymaus vokiečių rašytojo Hermano Zudermano gimtinė. Evangelikų liuteronų bažnyčios parkelyje atstatytas paminklas su rašytojo bareljefu.

Sovietiniais metais mieste buvo keturios vidurinės mokyklos (trys lietuviškos ir viena rusiška), kinoteatras. Dabar mieste veikia muziejus, trys bažnyčios, du viešbučiai, daug kavinių, barų bei restoranų.

[taisyti] Miesto šventės

Oficiali miesto diena - gegužės 25-oji (miesto gimtadienis), kasmet pavasario pabaigoje mieste vyksta Šilutės miesto šventė.

Šilutei yra itin svarbios pavasario šventės, kurios pritraukia nemažai svečių iš Lietuvos ir užsienio: daug svečių atvyksta iš Vokietijos.

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

• 3 pagrindinės mokyklos:

• Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla
• Šilutės Pamario pagrindinė mokykla
• Šilutės Verdainės pagrindinė mokykla

• 2 gimnazijos:

• Šilutės pirmoji gimnazija
• Šilutės Vydūno gimnazija

• 2 pradinės mokyklos: Šilutės ir Žibų
• jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras

[taisyti] Sportas

Nacionalinėje Krepšinio Lygoje rungtyniauja miesto krepšinio komanda „Šilutė“. Miestas taip pat turi „Šilutės“ futbolo komandą, žaidžiančią Lietuvos A Lygoje.

[taisyti] Žymūs žmonės

• Hugo Šojus (1845-1937), vokiečių ir Šilutės krašto kultūros ir visuomenės veikėjas
• Erikas Berškaitis (1926-2002), vokiečių socialdemokratas
• Doris Nefedov - Alexandra (1942-1969), dainininkė
• Hermanas Zudermanas, (1857 Macikuose, Šilutės apskr.-1928), vokiečių rašytojas ir dramaturgas
• Katharina Szelinski-Singer, (1918 Nausėduose prie Šilutės), vokiečių skulptorė
• Raimondas Rumšas (g.1972), 2002 m. Tour de France 3-ios vietos laimėtojas
• Mindaugas Timinskas (g.1974), krepšininkas
• Augustas Baldžius (1883-1952), politikas, Klaipėdos krašto prezidentas

[taisyti] Tarptautinis bendradarbiavimas

Šilutė palaiko draugiškus ryšius su šiais miestais iš kitų šalių:

• Jungbis, Švedija
• Nakskovas, Danija
• Emerichas, Vokietija
• Ostruda, Lenkija
• Slavskas, Rusija

[taisyti] Galerija

Evangelikų liuteronų bažnyčia	Turizmo mokyklos arka	Verdainė	Buvęs senasis turgus
Saulės namas Jaunimo kvartale	Koplyčia Senosiose Šilutės kapinėse	Restauruojamas H. Šojaus dvaras	Žibintai prie centrinės gatvės
Tvenkinys Šilutėje	Kalniukas Šiluteje	UAB „Šilutės Melioracija“	Traukinių stotis

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Šilutė – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

• Šilutės savivaldybės tinklalapis
• Žemėlapiai

Svarbiausios gyvenvietės Šilutės rajone

Degučiai | Gardamas | Juknaičiai | Katyčiai | Kintai | Rusnė | Saugos | Šilutė | Švėkšna | Usėnai | Vainutas | Žemaičių Naumiestis

p• a• r LIETUVOS MIESTAI
Apskričių centrai	ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai	Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai	Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai