Europos krepšinio čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

{{Krepšinio čempionatas | Pavadinimas = Europos krepšinio čempionatas | Logo = FIBA logo complet.jpg | Logo2 = | Po logo = FIBA Europe logotipas | Po logo2 = | Kategorija = | Šalys = FIBA Europe narės | Regionas = FIBA Europe (Europa) | Pirmasis čempionatas = 1935 | Komandų skaičius = 24 | Paskutinė čempionė = [[Prancuzijos vyrų krepšinio rinktinė|Prancūzija]] | Čempionė daugiausiai kartų = [[TSRS vyrų krepšinio rinktinė|TSRS]] (14 kartų) | Oficiali svetainė = www.FIBAEurope.com }} '''Europos krepšinio čempionatas''' – [[krepšinis|krepšinio]] čempionatas, kuriame susirenka stipriausios [[Europa|Europos]] žemyno valstybių rinktinės. Rengiamas nuo [[1935]] m., vyksta kas dveji metai (neporiniais metais, siekiant išvengti persidengimo su [[Pasaulio krepšinio čempionatas|pasaulio čempionatais]] ir [[Olimpinis krepšinio turnyras|olimpiadomis]]). == Istorija == [[1932]] m. buvo įkurta [[Tarptautinė krepšinio federacija]] (FIBA), kuri pasiekė, kad krepšinis būtų įtrauktas į olimpinių sporto šakų sąrašą. Jau 1935 m. [[Ženeva|Ženevoje]], Šveicarijoje, kur buvo įsikūrusi FIBA, buvo surengtas [[1935 m. Europos krepšinio čempionatas|pirmasis Europos krepšinio čempionatas]]. Čempionate iš viso dalyvavo 10 rinktinių, vyko vienerios atrankos rungtynės tarp [[Ispanijos vyrų krepšinio rinktinė|Ispanijos]] ir [[Portugalijos vyrų krepšinio rinktinė|Portugalijos]] rinktinių. Tarpusavio rungtynių nugalėtoja tapo ir teisę dalyvauti čempionate iškovojo [[Ispanija]], kuri vėliau iškovojo antrąją vietą. Pirmajame finale kovojo [[Latvijos vyrų krepšinio rinktinė|Latvija]] ir Ispanija, pergalę šventė Latvija 18:24<ref name="SPO">SPO :). 2007 rugpjūtis Nr. 8 (21). 35-36 p.</ref>. Latvija tapo pirmaisiais čempionais, tačiau nebuvo apdovanoti medaliais, kadangi ši apdovanojimų tradicija susiformavo vėliau. Pagal tuo metu galiojusią tvarką šalis nugalėtoja gaudavo teisę surengti kitą čempionatą, todėl [[1937 m. Europos krepšinio čempionatas|antrasis čempionatas]] [[1937]] m. surengtas [[Latvija|Latvijoje]]. [[Ryga|Rygoje]] čempionatas vyko ne uždaroje arenoje, o atviroje aikštelėje, kadangi Latvija neturėjo tam tinkamos arenos. Antrajame čempionate triumfavo [[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|Lietuva]] nugalėjusi [[Italijos vyrų krepšinio rinktinė|Italiją]] ir pirmąkart tapusi Europos čempionais. Šiame čempionate dalyvavo ir [[Egipto vyrų krepšinio rinktinė|Egipto]] rinktinė, kuriai buvo leista dalyvauti, kadangi [[Afrika|Afrikoje]] ji neturėjo varžovų. [[1939]] m. [[1939 m. Europos krepšinio čempionatas|čempionatas]] vyko [[Lietuva|Lietuvoje]] specialiai tam pastatytoje [[Kauno halė]]je. Lietuva išlaikė dominavimą Europos krepšinyje ir antrą kartą tapo Europos čempionais, įveikę Latviją. Dėl [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] septynerius metus čempionatas nebuvo rengiamas . Po jo, [[Tarybų Sąjunga]]i okupavus Lietuvą ir Latviją, pirmųjų čempionatų nugalėtojos išnyko iš Europos krepšinio geografijos. [[1946]] m. [[1946 m. Europos krepšinio čempionatas|Europos vyrų krepšinio čempionatas]] vėl buvo surengtas Ženevoje, kur italas Džiuzepė Stefaninis (''[[Guiseppe Stefanini]]'')<ref name = "SPO"> </ref> pademonstravo metimą šuolyje, o čempionais tapo [[Čekoslovakijos vyrų krepšinio rinktinė|Čekoslovakijos]] krepšininkai, įveikę italus. [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]] į pergalę vedė [[Haroldas Mrazekas]], kuris iki [[1960]] m. buvo laikomas vienu iš geriausių krepšininkų Europoje<ref name = "SPO"> </ref>. [[1947]] m. čempionate debiutavo Tarybų Sąjungos ir [[Jugoslavijos vyrų krepšinio rinktinė|Jugoslavijos]] rinktinės, kurios vėliau ilgą laiką dominavo Europos ir pasaulio krepšinyje. TSRS rinktinė jau debiutiniais metais tapo Europos čempione. Ji buvo sudaryta iš lietuvių, latvių, estų, ukrainiečių, rusų ir kitų tautų atstovų, dominavo visuose mačuose, varžovus įveikdama vidutiniu 25 tašku skirtumu<ref name = "SPO"> </ref>. [[1949]] m. [[1949 m. Europos krepšinio čempionatas|čempionatas]] įvyko [[Egiptas|Egipte]]. Jame, dėl nesaugaus tuometinio oro transporto, dalyvavo tik 4 rinktinės iš Europos. Šiame turnyre debiutavo [[Graikijos vyrų krepšinio rinktinė|Graikija]], [[Turkijos vyrų krepšinio rinktinė|Turkija]] ir [[Nyderlandai]], o dėl dalyvių stygiaus į čempionatą buvo pakviestos [[Libano vyrų krepšinio rinktinė|Libano]] ir [[Sirija|Sirijos]] rinktinės. Čempionato nugalėtojais tapo šeimininkai egiptiečiai, įveikę prancūzus. Nuo [[1951]] m. iki [[1971]] m. čempionatuose dominavo TSRS rinktinė, kuri tik kartą ([[1955 m. Europos krepšinio čempionatas|1955]] m.) netapo čempione. Tuomet TSRS rinktinė tenkinosi bronza, o čempionais tapo vengrai. [[1961 m. Europos krepšinio čempionatas|1961 m.]] pirmuosius medalius iškovojo Jugoslavijos rinktinė. Nuo sekančio, [[XIII Europos krepšinio čempionatas|1963 m. čempionato]] Lenkijoje, [[FIBA]] sprendimu buvo sumažintas dalyvių skaičius finaliniame etape iki 16 bei įdiegta kvalifikacijos sistema, siekiant patekti į finalinį etapą. Registracija liko atvira visiems, bet kvalifikacinio etapo metu buvo išsiaiškinama 16 finalinio etapo dalyvių. Nuo [[1963]] m. taip pat pradėtas rinkti naudingiausias čempionato žaidėjas, pirmąjį titulą pelnė ispanas [[Emilijanas Rodrigezas]] (''[[Emiliano Rodziguez]]''). Kita naujovė atsirado [[1965]] m., kai buvo nuspręsta turnyrą rengti ne viename, o keliuose čempionatą organizuojančios šalies miestuose. [[1967]] m. [[Suomija|Suomijoje]] vykusiame [[1967 m. Europos krepšinio čempionatas|čempionate]] pradėta daugiau dėmesio skirti žiniasklaidai, užsienio žurnalistams, čempionatas buvo rodomas per televiziją, detaliai fiksuota visa turnyro statistika. 1967 m. taip pat buvo išrinktas geriausių čempionato žaidėjų penketukas, į kurį pateko ir lietuvis [[Modestas Paulauskas]]. [[1973]] m. [[1973 m. Europos krepšinio čempionatas|čempionate]] [[Radivojė Koračas|Radivojės Koračo]] vedami jugoslavai laimėjo auksą ir nukarūnavo iki tol aštuonis kartus iš eilės auksą laimėjusią TSRS rinktinę, Jugoslavija savo pasiekimą pakartojo [[1975]] ir [[1977]] metais. [[1983]] m. čempione pirmą kartą tapo [[Italija|Italijos]] rinktinė, finale įveikusi Ispaniją. [[1985 m. Europos krepšinio čempionatas|1985 m.]] TSRS paskutinį kartą tapo čempionais. [[1987]] m. čempionais pirmą kartą tapo [[Nick Galis|Niko Galio]] vedami [[Graikijos vyrų krepšinio rinktinė|Graikijos krepšininkai]], antroje vietoje palikdama TSRS, kuri kitame čempionate užėmė tik trečią vietą. [[1989 m. Europos krepšinio čempionatas|1989 m.]] ir [[1991 m. Europos krepšinio čempionatas|1991 m.]] čempionatus laimėjo jugoslavai. Prieš [[1993 m. Europos krepšinio čempionatas|1993 m. čempionatą]] Europos krepšinio geografijoje įvyko dideli pokyčiai, kadangi, subyrėjus TSRS ir Jugoslavijos valstybėms, atsirado keliolika naujų rinktinių. Viena iš jų - [[Kroatijos vyrų krepšinio rinktinė|Kroatijos rinktinė]] - jau pirmuoju bandymu iškovojo bronzos medalius, o čempionais 1993 m. tapo šeimininkai vokiečiai. [[1995 m. Europos krepšinio čempionatas|1995 m.]], po 56 metų pertraukos, Europos krepšinio čempionate vėl dalyvavo Lietuvos rinktinė, kuri iškovojo sidabro medalius. Čempionais 1995 m., kaip ir [[1997 m. Europos krepšinio čempionatas|1997 m.]] bei [[2001 m. Europos krepšinio čempionatas|2001 m.]] tapo XX a. paskutiniajame dešimtmetyje Europos krepšinyje dominavusi [[Jugoslavijos Federacinė Respublika|Jugoslavijos Federacinės Respublikos]] (sudarytos iš Serbijos ir Juodkalnijos) rinktinė. Tik [[1999 m. Europos krepšinio čempionatas|1999 m.]] Jugoslavijos dominavimą trumpam buvo nutraukę italai, kurie įveikė jugoslavus pusfinalyje ir privertė juos tenkintis trečiąją vieta. XXI amžiaus pradžioje Europos krepšinyje ėmė ryškėti ispanų dominavimas. [[2003 m. Europos krepšinio čempionatas|2003 m.]] jie finale buvo priversti pripažinti Lietuvos rinktinės, kuri trečiąkart istorijoje tapo stipriausia Europos komanda, pranašumą. [[2005 m. Europos krepšinio čempionatas|2005 m.]] ispanai suklupo pusfinalyje, o čempionais antrą kartą istorijoje tapo [[Theodoros Papaloukas|Teodoro Papaluko]] vedama Graikijos rinktinė. [[2007 m. Europos krepšinio čempionatas|2007 m.]] ispanai buvo čempionato šeimininkai, tačiau finale po atkaklios kovos 59:60<ref>[http://www.delfi.lt/news/sport/ekc2007/article.php?id=14416844 delfi.lt Rusijos krepšininkai - Europos čempionai]</ref> turėjo pripažinti [[Rusijos vyrų krepšinio rinktinė|Rusijos]] rinktinės pergalę, o Lietuva, įveikusi buvusius čempionus - Graikijos rinktinę, iškovojo bronzą. [[2009 m. Europos krepšinio čempionatas|2009 m.]] Ispanija pagaliau nutraukė savo nesėkmių seriją ir septintu bandymu (iki tol pralaimėjusi visus 6 žaistus finalus) iškovojo Europos čempionų titulą, finale įveikusi [[Serbijos vyrų krepšinio rinktinė|Serbiją]], kuri pakilo ant prizininkų pakylos po 8 metų pertraukos ir pirmą kartą kaip nepriklausoma valstybė (nebe Jugoslavija ar Serbija ir Juodkalnija). Kovoje dėl trečios vietos, pirmą kartą ketvirtfinalio barjerą peržengusius slovėnus įveikė graikai. == Vyrų čempionatų prizininkai == {| {{graži lentelė}} ! Čempionatas !! bgcolor="gold" | Auksas !! bgcolor="silver" | Sidabras !! bgcolor="CC9966" | Bronza |- |[[I Europos krepšinio čempionatas|1935 m. Šveicarijoje]] ||{{LATv}} ||{{ESPv}} ||{{TCHv}} |- |[[II Europos krepšinio čempionatas|1937 m. Latvijoje]] ||{{LTUv}} ||{{ITAv}} ||{{FRAv}} |- |[[III Europos krepšinio čempionatas|1939 m. Lietuvoje]] ||{{LTUv}} ||{{LATv}} ||{{POLv}} |- |[[IV Europos krepšinio čempionatas|1946 m. Šveicarijoje]] ||{{TCHv}} ||{{ITAv}} ||{{HUNv}} |- |[[V Europos krepšinio čempionatas|1947 m. Čekoslovakijoje]] ||{{URSv}} ||{{TCHv}} ||{{EGYv}} |- |[[VI Europos krepšinio čempionatas|1949 m. Egipte]] ||{{EGYv}} ||{{FRAv}} ||{{GREv}} |- |[[VII Europos krepšinio čempionatas|1951 m. Prancūzijoje]] ||{{URSv}} ||{{TCHv}} ||{{FRAv}} |- |[[VIII Europos krepšinio čempionatas|1953 m. TSRS]] ||{{URSv}} ||{{HUNv}} ||{{FRAv}} |- |[[IX Europos krepšinio čempionatas|1955 m. Vengrijoje]] ||{{HUNv}} ||{{TCHv}} ||{{URSv}} |- |[[X Europos krepšinio čempionatas|1957 m. Bulgarijoje]] ||{{URSv}} ||{{BULv}} ||{{TCHv}} |- |[[XI Europos krepšinio čempionatas|1959 m. Turkijoje]] ||{{URSv}} ||{{TCHv}} ||{{FRAv}} |- |[[XII Europos krepšinio čempionatas|1961 m. Jugoslavijoje]] ||{{URSv}} ||{{YUGv}} ||{{BULv}} |- |[[XIII Europos krepšinio čempionatas|1963 m. Lenkijoje]] ||{{URSv}} ||{{POLv}} ||{{YUGv}} |- |[[XIV Europos krepšinio čempionatas|1965 m. TSRS]] ||{{URSv}} ||{{YUGv}} ||{{POLv}} |- |[[XV Europos krepšinio čempionatas|1967 m. Suomijoje]] ||{{URSv}} ||{{TCHv}} ||{{POLv}} |- |[[XVI Europos krepšinio čempionatas|1969 m. Italijoje]] ||{{URSv}} ||{{YUGv}} ||{{TCHv}} |- |[[XVII Europos krepšinio čempionatas|1971 m. Vokietijoje]] ||{{URSv}} ||{{YUGv}} ||{{ITAv}} |- |[[XVIII Europos krepšinio čempionatas|1973 m. Ispanijoje]] ||{{YUGv}} ||{{ESPv}} ||{{URSv}} |- |[[XIX Europos krepšinio čempionatas|1975 m. Jugoslavijoje]] ||{{YUGv}} ||{{URSv}} ||{{ITAv}} |- |[[XX Europos krepšinio čempionatas|1977 m. Belgijoje]] ||{{YUGv}} ||{{URSv}} ||{{TCHv}} |- |[[XXI Europos krepšinio čempionatas|1979 m. Italijoje]] ||{{URSv}} ||{{ISRv}} ||{{YUGv}} |- |[[XXII Europos krepšinio čempionatas|1981 m. Čekoslovakijoje]] ||{{URSv}} ||{{YUGv}} ||{{TCHv}} |- |[[XXIII Europos krepšinio čempionatas|1983 m. Prancūzijoje]] ||{{ITAv}} ||{{ESPv}} ||{{URSv}} |- |[[XXIV Europos krepšinio čempionatas|1985 m. Vokietijoje]] ||{{URSv}} ||{{TCHv}} ||{{ITAv}} |- |[[XXV Europos krepšinio čempionatas|1987 m. Graikijoje]] ||{{GREv}} ||{{URSv}} ||{{YUGv}} |- |[[XXVI Europos krepšinio čempionatas|1989 m. Jugoslavijoje]] ||{{YUGv}} ||{{GREv}} ||{{URSv}} |- |[[XXVII Europos krepšinio čempionatas|1991 m. Italijoje]] ||{{YUGv}} ||{{ITAv}} ||{{ESPv}} |- |[[XXVIII Europos krepšinio čempionatas|1993 m. Vokietijoje]] ||{{GERv}} ||{{RUSv}} ||{{CROv}} |- |[[XXIX Europos krepšinio čempionatas|1995 m. Graikijoje]] ||{{SCGv}} ||{{LTUv}} ||{{CROv}} |- |[[XXX Europos krepšinio čempionatas|1997 m. Ispanijoje]] ||{{SCGv}} ||{{ITAv}} ||{{RUSv}} |- |[[XXXI Europos krepšinio čempionatas|1999 m. Prancūzijoje]] ||{{ITAv}} ||{{ESPv}} ||{{SCGv}} |- |[[XXXII Europos krepšinio čempionatas|2001 m. Turkijoje]] ||{{SCGv}} ||{{TURv}} ||{{ESPv}} |- |[[XXXIII Europos krepšinio čempionatas|2003 m. Švedijoje]] ||{{LTUv}} ||{{ESPv}} ||{{ITAv}} |- |[[XXXIV Europos krepšinio čempionatas|2005 m. Serbijoje ir Juodkalnijoje]] ||{{GREv}} ||{{GERv}} ||{{FRAv}} |- |[[XXXV Europos krepšinio čempionatas|2007 m. Ispanijoje]] || {{RUSv}} || {{ESPv}} ||{{LTUv}} |- |[[XXXVI Europos krepšinio čempionatas|2009 m. Lenkijoje]] || {{ESPv}} || {{SRBv}} || {{GREv}} |- |[[XXXVII Europos krepšinio čempionatas|2011 m. Lietuvoje]] || {{ESPv}} || {{FRAv}} || {{RUSv}} |- |[[XXXVIII Europos krepšinio čempionatas|2013 m. Slovėnijoje]] || {{FRAv}} || {{LTUv}} || {{ESPv}} |} == Dalyvavusių valstybių vyrų medaliai == * ''Vėliava, valstybė (Iškovoti medaliai iki 2009 m. imtinai);'' * ''Paminėtos ir tos valstybės, kurios dalyvavo finaliniame etape tačiau medalių neiškovojo.'' Dalyvavusių valstybių iškovoti medaliai: * {{URSv}} ([[Vaizdas:Med 1.png]] auksas (14): [[1947]], [[1951]], [[1953]], [[1957]], [[1959]], [[1961]], [[1963]], [[1965]], [[1967]], [[1969]], [[1971]], [[1979]], [[1981]], [[1985]]; [[Vaizdas:Med 2.png]] sidabras (3): [[1975]], [[1977]], [[1987]]; [[Vaizdas:Med 3.png]] bronza (4): [[1955]], [[1973]], [[1983]], [[1989]]); * {{YUGv}} ([[Vaizdas:Med 1.png]] auksas (5): [[1973]], [[1975]], [[1977]], [[1989]], [[1991]]; [[Vaizdas:Med 2.png]] sidabras (5): [[1961]], [[1965]], [[1969]], [[1971]], [[1981]]; [[Vaizdas:Med 3.png]] bronza (3): [[1963]], [[1979]], [[1987]]); * {{LTUv}} ([[Vaizdas:Med 1.png]] auksas (3): [[1937]], [[1939]], [[2003]]; [[Vaizdas:Med 2.png]] sidabras (2): [[1995]], [[2013]]; [[Vaizdas:Med 3.png]] bronza (1): [[2007]]); * {{SERv}} ([[Vaizdas:Med 1.png]] auksas (3): [[1995]], [[1997]], [[2001]]; [[Vaizdas:Med 2.png]] sidabras (1): [[2009]]; [[Vaizdas:Med 3.png]] bronza (1): [[1999]]); * {{ESPv}} ([[Vaizdas:Med 1.png]] auksas (2): [[2009]], [[2011]]; [[Vaizdas:Med 2.png]] sidabras (6): [[1935]], [[1973]], [[1983]], [[1999]], [[2003]], [[2007]]; [[Vaizdas:Med 3.png]] bronza (3): [[1991]], [[2001]], [[2013]]); * {{ITAv}} ([[Vaizdas:Med 1.png]] auksas (2): [[1983]], [[1999]]; [[Vaizdas:Med 2.png]] sidabras (4): [[1937]], [[1946]], [[1991]], [[1997]]; [[Vaizdas:Med 3.png]] bronza (4): [[1971]], [[1975]], [[1985]], [[2003]]); * {{GREv}} ([[Vaizdas:Med 1.png]] auksas (2): [[1987]], [[2005]]; [[Vaizdas:Med 2.png]] sidabras (1): [[1989]]; [[Vaizdas:Med 3.png]] bronza (2): [[1949]], [[2009]]); * {{TCHv}} ([[Vaizdas:Med 1.png]] auksas (1) [[1946]]; [[Vaizdas:Med 2.png]] sidabras (6): [[1947]], [[1951]], [[1955]], [[1959]], [[1967]], [[1985]]; [[Vaizdas:Med 3.png]] bronza (5): [[1935]], [[1957]], [[1969]] [[1977]], [[1981]]); *{{FRAv}} (([[Vaizdas:Med 1.png]] auksas (1) [[2013]]; [[Vaizdas:Med 2.png]] sidabras (2): [[1949]], [[2011]]; [[Vaizdas:Med 3.png]] bronza (5): [[1937]], [[1951]], [[1953]], [[1959]], [[2005]]); * {{RUSv}} ([[Vaizdas:Med 1.png]] auksas (1): [[2007]]; [[Vaizdas:Med 2.png]] sidabras (1): [[1993]]; [[Vaizdas:Med 3.png]] bronza (2): [[1997]] , [[2011]]); * {{HUNv}} ([[Vaizdas:Med 1.png]] auksas (1): [[1955]]; [[Vaizdas:Med 2.png]] sidabras (1): [[1953]]; [[Vaizdas:Med 3.png]] bronza (1): [[1946]]); * {{GERv}} ([[Vaizdas:Med 1.png]] auksas (1): [[1993]]; [[Vaizdas:Med 2.png]] sidabras (1): [[2005]]); * {{LATv}} ([[Vaizdas:Med 1.png]] auksas (1): [[1935]]; [[Vaizdas:Med 2.png]] sidabras (1): [[1939]]); * {{EGYv}} ([[Vaizdas:Med 1.png]] auksas (1); [[1949]]; [[Vaizdas:Med 3.png]] bronza (1): [[1947]]); * {{POLv}} ([[Vaizdas:Med 2.png]] sidabras (1): [[1963]]; [[Vaizdas:Med 3.png]] bronza (3): [[1939]], [[1965]], [[1967]]); * {{BULv}} ([[Vaizdas:Med 2.png]] sidabras (1): [[1957]]; [[Vaizdas:Med 3.png]] bronza (1): [[1961]]); * {{TURv}} ([[Vaizdas:Med 2.png]] sidabras (1): [[2001]]); * {{ISRv}} ([[Vaizdas:Med 2.png]] sidabras (1): [[1979]]); * {{CROv}} ([[Vaizdas:Med 3.png]] bronza (2): [[1993]], [[1995]]); * {{ALBv}} (medalių neiškovojo); * {{AUTv}} (medalių neiškovojo); * {{BIHv}} (medalių neiškovojo); * {{CZEv}} (medalių neiškovojo); * {{LUXv}} (medalių neiškovojo); * {{NEDv}} (medalių neiškovojo); * {{PORv}} (medalių neiškovojo); * {{ROMv}} (medalių neiškovojo); * {{SLOv}} (medalių neiškovojo); * {{FINv}} (medalių neiškovojo); * {{SUIv}} (medalių neiškovojo); * {{UKRv}} (medalių neiškovojo). == Naudingiausias žaidėjas == Naudingiausių žaidėjų sąrašas: {| class=wikitable !Metai !Naudingiausias žaidėjas |- |1963 |{{flagicon|Spain}} [[Emiliano Rodríguez|Emiliano Rodriguez]] |- |1965 |{{flagicon|URS}} [[Modestas Paulauskas]] ({{flagicon|LTU}}) |- |1985 |{{flagicon|URS}} [[Arvydas Sabonis]] ({{flagicon|LTU}}) |- |1987 |{{flagicon|GRE}} [[Nick Galis|Nikos Galis]] |- |1989 |{{flagicon|YUG}} [[Dražen Petrović]] ({{flagicon|CRO}}) |- |1991 |{{flagicon|YUG}} [[Toni Kukoč]] ({{flagicon|CRO}}) |- |1993 |{{flagicon|GER}} [[Christian Welp]] |- |1995 |{{flagicon|LTU}} [[Šarūnas Marčiulionis]] |- |1997 |{{flagicon|YUG|FR}} [[Aleksandar Đorđević]] |- |1999 |{{flagicon|ITA}} [[Gregor Fucka]] |- |2001 |{{flagicon|YUG|FR}} [[Predrag Stojaković]] |- |2003 |{{flagicon|LTU}} [[Šarūnas Jasikevičius]] |- |2005 |{{flagicon|GER}} [[Dirk Nowitzki]] |- |2007 |{{flagicon|RUS}} [[Andrei Kirilenko]] |- |2009 |{{flagicon|Spain}} [[Pau Gasol]] |- |2011 |{{flagicon|Spain}} [[Juan Carlos Navarro]] |- |2013 |{{flagicon|FRA}} [[Tony Parker]] |} == Nuorodos == {{ref}} {{eurobasket}} [[Kategorija:Europos krepšinio čempionatai| ]]