Europos krepšinio čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Basketball.png Europos krepšinio čempionatas
FIBA Europe logotipas
Šalys FIBA Europe narės
Regionas FIBA Europe (Europa)
Pirmasis čempionatas 1935 m.
Komandų sk. 24
Paskutinė čempionė Prancūzija
Čempionė daugiausiai kartų TSRS (14 kartų)
Oficiali svetainė www.FIBAEurope.com

Europos krepšinio čempionataskrepšinio čempionatas, kuriame susirenka stipriausios Europos žemyno valstybių rinktinės. Rengiamas nuo 1935 m., vyksta kas dveji metai (neporiniais metais, siekiant išvengti persidengimo su pasaulio čempionatais ir olimpiadomis).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1932 m. buvo įkurta Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA), kuri pasiekė, kad krepšinis būtų įtrauktas į olimpinių sporto šakų sąrašą. Jau 1935 m. Ženevoje, Šveicarijoje, kur buvo įsikūrusi FIBA, buvo surengtas pirmasis Europos krepšinio čempionatas. Čempionate iš viso dalyvavo 10 rinktinių, vyko vienerios atrankos rungtynės tarp Ispanijos ir Portugalijos rinktinių. Tarpusavio rungtynių nugalėtoja tapo ir teisę dalyvauti čempionate iškovojo Ispanija, kuri vėliau iškovojo antrąją vietą. Pirmajame finale kovojo Latvija ir Ispanija, pergalę šventė Latvija 18:24[1]. Latvija tapo pirmaisiais čempionais, tačiau nebuvo apdovanoti medaliais, kadangi ši apdovanojimų tradicija susiformavo vėliau. Pagal tuo metu galiojusią tvarką šalis nugalėtoja gaudavo teisę surengti kitą čempionatą, todėl antrasis čempionatas 1937 m. surengtas Latvijoje. Rygoje čempionatas vyko ne uždaroje arenoje, o atviroje aikštelėje, kadangi Latvija neturėjo tam tinkamos arenos. Antrajame čempionate triumfavo Lietuva nugalėjusi Italiją ir pirmąkart tapusi Europos čempionais. Šiame čempionate dalyvavo ir Egipto rinktinė, kuriai buvo leista dalyvauti, kadangi Afrikoje ji neturėjo varžovų. 1939 m. čempionatas vyko Lietuvoje specialiai tam pastatytoje Kauno halėje. Lietuva išlaikė dominavimą Europos krepšinyje ir antrą kartą tapo Europos čempionais, įveikę Latviją.

Dėl Antrojo pasaulinio karo septynerius metus čempionatas nebuvo rengiamas . Po jo, Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą ir Latviją, pirmųjų čempionatų nugalėtojos išnyko iš Europos krepšinio geografijos. 1946 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas vėl buvo surengtas Ženevoje, kur italas Džiuzepė Stefaninis (Guiseppe Stefanini)[1] pademonstravo metimą šuolyje, o čempionais tapo Čekoslovakijos krepšininkai, įveikę italus. Čekoslovakiją į pergalę vedė Haroldas Mrazekas, kuris iki 1960 m. buvo laikomas vienu iš geriausių krepšininkų Europoje[1]. 1947 m. čempionate debiutavo Tarybų Sąjungos ir Jugoslavijos rinktinės, kurios vėliau ilgą laiką dominavo Europos ir pasaulio krepšinyje. TSRS rinktinė jau debiutiniais metais tapo Europos čempione. Ji buvo sudaryta iš lietuvių, latvių, estų, ukrainiečių, rusų ir kitų tautų atstovų, dominavo visuose mačuose, varžovus įveikdama vidutiniu 25 tašku skirtumu[1]. 1949 m. čempionatas įvyko Egipte. Jame, dėl nesaugaus tuometinio oro transporto, dalyvavo tik 4 rinktinės iš Europos. Šiame turnyre debiutavo Graikija, Turkija ir Nyderlandai, o dėl dalyvių stygiaus į čempionatą buvo pakviestos Libano ir Sirijos rinktinės. Čempionato nugalėtojais tapo šeimininkai egiptiečiai, įveikę prancūzus.

Nuo 1951 m. iki 1971 m. čempionatuose dominavo TSRS rinktinė, kuri tik kartą (1955 m.) netapo čempione. Tuomet TSRS rinktinė tenkinosi bronza, o čempionais tapo vengrai. 1961 m. pirmuosius medalius iškovojo Jugoslavijos rinktinė. Nuo sekančio, 1963 m. čempionato Lenkijoje, FIBA sprendimu buvo sumažintas dalyvių skaičius finaliniame etape iki 16 bei įdiegta kvalifikacijos sistema, siekiant patekti į finalinį etapą. Registracija liko atvira visiems, bet kvalifikacinio etapo metu buvo išsiaiškinama 16 finalinio etapo dalyvių. Nuo 1963 m. taip pat pradėtas rinkti naudingiausias čempionato žaidėjas, pirmąjį titulą pelnė ispanas Emilijanas Rodrigezas (Emiliano Rodziguez). Kita naujovė atsirado 1965 m., kai buvo nuspręsta turnyrą rengti ne viename, o keliuose čempionatą organizuojančios šalies miestuose. 1967 m. Suomijoje vykusiame čempionate pradėta daugiau dėmesio skirti žiniasklaidai, užsienio žurnalistams, čempionatas buvo rodomas per televiziją, detaliai fiksuota visa turnyro statistika. 1967 m. taip pat buvo išrinktas geriausių čempionato žaidėjų penketukas, į kurį pateko ir lietuvis Modestas Paulauskas.

1973 m. čempionate Radivojės Koračo vedami jugoslavai laimėjo auksą ir nukarūnavo iki tol aštuonis kartus iš eilės auksą laimėjusią TSRS rinktinę, Jugoslavija savo pasiekimą pakartojo 1975 ir 1977 metais. 1983 m. čempione pirmą kartą tapo Italijos rinktinė, finale įveikusi Ispaniją. 1985 m. TSRS paskutinį kartą tapo čempionais. 1987 m. čempionais pirmą kartą tapo Niko Galio vedami Graikijos krepšininkai, antroje vietoje palikdama TSRS, kuri kitame čempionate užėmė tik trečią vietą. 1989 m. ir 1991 m. čempionatus laimėjo jugoslavai.

Prieš 1993 m. čempionatą Europos krepšinio geografijoje įvyko dideli pokyčiai, kadangi, subyrėjus TSRS ir Jugoslavijos valstybėms, atsirado keliolika naujų rinktinių. Viena iš jų - Kroatijos rinktinė - jau pirmuoju bandymu iškovojo bronzos medalius, o čempionais 1993 m. tapo šeimininkai vokiečiai. 1995 m., po 56 metų pertraukos, Europos krepšinio čempionate vėl dalyvavo Lietuvos rinktinė, kuri iškovojo sidabro medalius. Čempionais 1995 m., kaip ir 1997 m. bei 2001 m. tapo XX a. paskutiniajame dešimtmetyje Europos krepšinyje dominavusi Jugoslavijos Federacinės Respublikos (sudarytos iš Serbijos ir Juodkalnijos) rinktinė. Tik 1999 m. Jugoslavijos dominavimą trumpam buvo nutraukę italai, kurie įveikė jugoslavus pusfinalyje ir privertė juos tenkintis trečiąją vieta.

XXI amžiaus pradžioje Europos krepšinyje ėmė ryškėti ispanų dominavimas. 2003 m. jie finale buvo priversti pripažinti Lietuvos rinktinės, kuri trečiąkart istorijoje tapo stipriausia Europos komanda, pranašumą. 2005 m. ispanai suklupo pusfinalyje, o čempionais antrą kartą istorijoje tapo Teodoro Papaluko vedama Graikijos rinktinė. 2007 m. ispanai buvo čempionato šeimininkai, tačiau finale po atkaklios kovos 59:60[2] turėjo pripažinti Rusijos rinktinės pergalę, o Lietuva, įveikusi buvusius čempionus - Graikijos rinktinę, iškovojo bronzą. 2009 m. Ispanija pagaliau nutraukė savo nesėkmių seriją ir septintu bandymu (iki tol pralaimėjusi visus 6 žaistus finalus) iškovojo Europos čempionų titulą, finale įveikusi Serbiją, kuri pakilo ant prizininkų pakylos po 8 metų pertraukos ir pirmą kartą kaip nepriklausoma valstybė (nebe Jugoslavija ar Serbija ir Juodkalnija). Kovoje dėl trečios vietos, pirmą kartą ketvirtfinalio barjerą peržengusius slovėnus įveikė graikai.

Vyrų čempionatų prizininkai[taisyti | redaguoti kodą]

Čempionatas Auksas Sidabras Bronza
1935 m. Šveicarijoje Flag of Latvia.svg Latvija Flag of Spain.svg Ispanija Flag of the Czech Republic.svg Čekoslovakija
1937 m. Latvijoje Flag of Lithuania.svg Lietuva Flag of Italy.svg Italija Flag of France.svg Prancūzija
1939 m. Lietuvoje Flag of Lithuania.svg Lietuva Flag of Latvia.svg Latvija Flag of Poland.svg Lenkija
1946 m. Šveicarijoje Flag of the Czech Republic.svg Čekoslovakija Flag of Italy.svg Italija Flag of Hungary.svg Vengrija
1947 m. Čekoslovakijoje Flag of the Soviet Union.svg SSRS Flag of the Czech Republic.svg Čekoslovakija Flag of Egypt.svg Egiptas
1949 m. Egipte Flag of Egypt.svg Egiptas Flag of France.svg Prancūzija Flag of Greece.svg Graikija
1951 m. Prancūzijoje Flag of the Soviet Union.svg SSRS Flag of the Czech Republic.svg Čekoslovakija Flag of France.svg Prancūzija
1953 m. TSRS Flag of the Soviet Union.svg SSRS Flag of Hungary.svg Vengrija Flag of France.svg Prancūzija
1955 m. Vengrijoje Flag of Hungary.svg Vengrija Flag of the Czech Republic.svg Čekoslovakija Flag of the Soviet Union.svg SSRS
1957 m. Bulgarijoje Flag of the Soviet Union.svg SSRS Flag of Bulgaria.svg Bulgarija Flag of the Czech Republic.svg Čekoslovakija
1959 m. Turkijoje Flag of the Soviet Union.svg SSRS Flag of the Czech Republic.svg Čekoslovakija Flag of France.svg Prancūzija
1961 m. Jugoslavijoje Flag of the Soviet Union.svg SSRS Flag of SFR Yugoslavia.svg Jugoslavija Flag of Bulgaria.svg Bulgarija
1963 m. Lenkijoje Flag of the Soviet Union.svg SSRS Flag of Poland.svg Lenkija Flag of SFR Yugoslavia.svg Jugoslavija
1965 m. TSRS Flag of the Soviet Union.svg SSRS Flag of SFR Yugoslavia.svg Jugoslavija Flag of Poland.svg Lenkija
1967 m. Suomijoje Flag of the Soviet Union.svg SSRS Flag of the Czech Republic.svg Čekoslovakija Flag of Poland.svg Lenkija
1969 m. Italijoje Flag of the Soviet Union.svg SSRS Flag of SFR Yugoslavia.svg Jugoslavija Flag of the Czech Republic.svg Čekoslovakija
1971 m. Vokietijoje Flag of the Soviet Union.svg SSRS Flag of SFR Yugoslavia.svg Jugoslavija Flag of Italy.svg Italija
1973 m. Ispanijoje Flag of SFR Yugoslavia.svg Jugoslavija Flag of Spain.svg Ispanija Flag of the Soviet Union.svg SSRS
1975 m. Jugoslavijoje Flag of SFR Yugoslavia.svg Jugoslavija Flag of the Soviet Union.svg SSRS Flag of Italy.svg Italija
1977 m. Belgijoje Flag of SFR Yugoslavia.svg Jugoslavija Flag of the Soviet Union.svg SSRS Flag of the Czech Republic.svg Čekoslovakija
1979 m. Italijoje Flag of the Soviet Union.svg SSRS Flag of Israel.svg Izraelis Flag of SFR Yugoslavia.svg Jugoslavija
1981 m. Čekoslovakijoje Flag of the Soviet Union.svg SSRS Flag of SFR Yugoslavia.svg Jugoslavija Flag of the Czech Republic.svg Čekoslovakija
1983 m. Prancūzijoje Flag of Italy.svg Italija Flag of Spain.svg Ispanija Flag of the Soviet Union.svg SSRS
1985 m. Vokietijoje Flag of the Soviet Union.svg SSRS Flag of the Czech Republic.svg Čekoslovakija Flag of Italy.svg Italija
1987 m. Graikijoje Flag of Greece.svg Graikija Flag of the Soviet Union.svg SSRS Flag of SFR Yugoslavia.svg Jugoslavija
1989 m. Jugoslavijoje Flag of SFR Yugoslavia.svg Jugoslavija Flag of Greece.svg Graikija Flag of the Soviet Union.svg SSRS
1991 m. Italijoje Flag of SFR Yugoslavia.svg Jugoslavija Flag of Italy.svg Italija Flag of Spain.svg Ispanija
1993 m. Vokietijoje Flag of Germany.svg Vokietija Flag of Russia.svg Rusija Flag of Croatia.svg Kroatija
1995 m. Graikijoje Flag of Serbia and Montenegro.svg Serbija ir Juodkalnija Flag of Lithuania.svg Lietuva Flag of Croatia.svg Kroatija
1997 m. Ispanijoje Flag of Serbia and Montenegro.svg Serbija ir Juodkalnija Flag of Italy.svg Italija Flag of Russia.svg Rusija
1999 m. Prancūzijoje Flag of Italy.svg Italija Flag of Spain.svg Ispanija Flag of Serbia and Montenegro.svg Serbija ir Juodkalnija
2001 m. Turkijoje Flag of Serbia and Montenegro.svg Serbija ir Juodkalnija Flag of Turkey.svg Turkija Flag of Spain.svg Ispanija
2003 m. Švedijoje Flag of Lithuania.svg Lietuva Flag of Spain.svg Ispanija Flag of Italy.svg Italija
2005 m. Serbijoje ir Juodkalnijoje Flag of Greece.svg Graikija Flag of Germany.svg Vokietija Flag of France.svg Prancūzija
2007 m. Ispanijoje Flag of Russia.svg Rusija Flag of Spain.svg Ispanija Flag of Lithuania.svg Lietuva
2009 m. Lenkijoje Flag of Spain.svg Ispanija Flag of Serbia.svg Serbija Flag of Greece.svg Graikija
2011 m. Lietuvoje Flag of Spain.svg Ispanija Flag of France.svg Prancūzija Flag of Russia.svg Rusija
2013 m. Slovėnijoje Flag of France.svg Prancūzija Flag of Lithuania.svg Lietuva Flag of Spain.svg Ispanija

Dalyvavusių valstybių vyrų medaliai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vėliava, valstybė (Iškovoti medaliai iki 2009 m. imtinai);
  • Paminėtos ir tos valstybės, kurios dalyvavo finaliniame etape tačiau medalių neiškovojo.


Dalyvavusių valstybių iškovoti medaliai:

Naudingiausias žaidėjas[taisyti | redaguoti kodą]

Naudingiausių žaidėjų sąrašas:

Metai Naudingiausias žaidėjas
1963 Ispanija Emiliano Rodriguez
1965 Tarybų Sąjunga Modestas Paulauskas (Lietuva)
1985 Tarybų Sąjunga Arvydas Sabonis (Lietuva)
1987 Graikija Nikos Galis
1989 Jugoslavija Dražen Petrović (Kroatija)
1991 Jugoslavija Toni Kukoč (Kroatija)
1993 Vokietija Christian Welp
1995 Lietuva Šarūnas Marčiulionis
1997 Jugoslavija Aleksandar Đorđević
1999 Italija Gregor Fucka
2001 Jugoslavija Predrag Stojaković
2003 Lietuva Šarūnas Jasikevičius
2005 Vokietija Dirk Nowitzki
2007 Rusija Andrei Kirilenko
2009 Ispanija Pau Gasol
2011 Ispanija Juan Carlos Navarro
2013 Prancūzija Tony Parker

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 SPO :). 2007 rugpjūtis Nr. 8 (21). 35-36 p.
  2. delfi.lt Rusijos krepšininkai - Europos čempionai


Europos krepšinio čempionatai

Ženeva, 1935 m. | Ryga, 1937 m. | Kaunas, 1939 m. | Ženeva, 1946 m. | Praha, 1947 m. | Kairas, 1949 m. | Paryžius, 1951 m. | Maskva, 1953 m. | Budapeštas, 1955 m. | Sofija, 1957 m. | Stambulas, 1959 m. | Belgradas, 1961 m. | Vroclavas, 1963 m. | Maskva, 1965 m. | Helsinkis, 1967 m. | Neapolis, 1969 m. | Esenas, 1971 m. | Barselona, 1973 m. | Belgradas, 1975 m. | Liežas, 1977 m. | Turinas, 1979 m. | Praha, 1981 m. | Nantas, 1983 m. | Štutgartas, 1985 m. | Atėnai, 1987 m. | Zagrebas, 1989 m. | Roma, 1991 m. | Miunchenas, 1993 m. | Atėnai, 1995 m. | Barselona, 1997 m. | Paryžius, 1999 m. | Stambulas, 2001 m. | Stokholmas, 2003 m. | Belgradas, 2005 m. | Madridas, 2007 m. | Katovicai, 2009 m. | Kaunas, 2011 m. | Slovėnija, 2013 m.