Utenos apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Utenos apskritis

Herbas

Apskritis

Apskritis

LT-UT

Pagrindinė informacija

Administracinis centras

Utena

Plotas

7 201 km² (5 vieta)

Gyventojų skaičius

178 977 (8 vieta)

Tankumas

24,9/km²

Procentaliai

5,2%

Apskrities viršininkas

Angelė Kaušylienė

Apskrities žemėlapis

Utenos apskritis yra šiaurės rytų Lietuvoje. Centras – Utena.

Apskrityje yra 6 savivaldybės:

[taisyti] Istorija

Kadaise dabartinės apskrities teritorijoje gyveno sėliai – viena iš baltų genčių, deja, nepalikę jokių rašto paminklų. Išliko tik kalbos liekanų, kurios yra lietuvių ir latvių kalbose. Dalis Lietuvos teritorijoje gyvenusių sėlių ilgų kovų su kalavijuočiais metu buvo išnaikinta, kiti gyvendami mišriai su lietuviais – sulietuvėjo, o šiauriniai sėliai – sulatgalėjo arba sulatvėjo. Archeologiniai tyrimai leidžia tvirtinti, kad sėliai vertėsi žemdirbyste ir gyvulių auginimu.

Kuriantis Lietuvos valstybei Utena ar bent jos apylinkių dalis tikriausiai priklausė Nalšios žemei, kurios paskutinis kunigaikštis Daumantas (1240-1299) 1263 metais vidaus karo metu pabėgo į Pskovą. Po to Nalšia atiteko didžiajam Lietuvos kunigaikščiui. Jai valdyti buvo skiriami seniūnai (tiksliai žinomi tik nuo XV a. pabaigos).

Po 1564-1566 m. teismų ir administracinės reforms didesnė dabartinės apskrities dalis atiteko Vilniaus vaivadijos Vilkmergės apskričiai, o šiaurinis kampas – Breslaujos apskričiai. Rusijos imperijos laikotarpiu šioje teritorijoje buvo Utenos ir kiti valsčiai, priklausę Utenos ir Zarasų (tuometinio Novoaleksandrovsko) apskritims.

Utenos apskrities kaip atskiro teritorinio-administracinio vieneto ištakos siekia I pasaulinį karą, kai vokiečių okupacinė valdžia 1915 m. gruodžio 4 d. sudarė atskirą Utenos administracinį vienetą (apskritį), kuris 1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. Pirmąją lietuvišką Utenos apskrities administraciją 1918 m. gruodžio viduryje pabandė sukurti inžinierius ir Nepriklausomybės signataras Steponas Kairys (1879-1964), tačiau netrukus Uteną užėmė nuo Daugpilio pusės įsiveržusi Raudonoji armija. Apskritį pavyko sudaryti 1919 m., jau išvijus bolševikus. 1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą.

1947 m. 3 valsčiai perduoti naujai Anykščių apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. Utenos apskritis pertvarkyta į Utenos rajoną (40 apylinkių), dalis teritorijos perduota Anykščių rajonui (5 apylinkės), Dusetų rajonui (12 apylinkių), Molėtų rajonui (30 apylinkių) ir Švenčionėlių rajonui (1 apylinkė).

Dabartinė Utenos apskritis suformuota 1994 metais. 2004 m. rugpjūčio 16 d. Prezidento dekretu patvirtintas apskrities herbas.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1917	1550	43.010
1919			13 valsčių
1923	3090	108.960		17 miestelių 927 kaimai 4 bažnytkaimiai 149 dvarai ir palivarkai 1003 vienkiemiai 11 kitų gyvenviečių
1924			13 valsčių
1933			14 valsčių
1939	2519
1940		114.120		1 miestas: Utena
1943	2680
1949	2134		12 valsčių	1 miestas 8 miesteliai
1950			88 apylinkės
2001	7201	185.962	6 savivaldybės: Anykščių rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Visagino miesto savivaldybė, Zarasų rajono savivaldybė	10 miestų 3823 kaimai

[taisyti] Valsčiai

Apskrities valsčiai 1919–1950 metais:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Alantos valsčius	1919, 1921–1950	Alanta
Anykščių valsčius	1919–1947	Anykščiai
Daugailių valsčius	1919–1950	Daugailiai
Debeikių valsčius	1919–1947	Debeikiai
Inturkės valsčius	1947–1950	Inturkė
Joniškio valsčius	1922–1923, 1927–1940	Joniškis
Kuktiškių valsčius	1919, 1921–1950	Kuktiškės
Leliūnų valsčius	1919–1950	Leliūnai
Linkmenų valsčius	1924–1940	Saldutiškis
Molėtų valsčius	1919, 1921–1950	Molėtai
Pakalnių valsčius	1919, 1921–1922	Pakalniai
Skiemonių valsčius	1919–1947	Skiemonys
Skudutiškio valsčius	1947–1950	Skudutiškis
Tauragnų valsčius	1919, 1921–1950	Tauragnai
Utenos valsčius	1919–1950	Utena
Užpalių valsčius	1919–1950	Užpaliai
Videniškių valsčius	1947–1950	Videniškiai
Vyžuonų valsčius	1919–1950	Vyžuonos